#zodziai

[zanderia]

A d v e n t u r e

[selepnophille]

Mes nebemokame pamatyti mažų, gražių dalykų,

Mes tik mokame teisti,

Teisti, kad dėl sniego nespėjame į svečius, darbus, visur.

Kad turime keltis dar pusvalandžiu anksčiau, kad spėtume nusivalyti mašina ar takelį..

Nors reiktų sustoti, nors minutei, apsidairyti, pažiūrėti pirmyn - juk taip gražu.

Gražu. Ramu. Tylu. Tylu tarp viso aplinkui skubančių žmonių šiuždesio.

[kaipnoriumiego]

as noriu buti mylima!!!!!!!

[patylom]

Dienos išlietos, kaip rašalas ant nusidevėjusio popieriaus, kažkur padžiūvęs, kažkur palikęs skyles, nėra pradžios ar pabaigos, tik tęstinumas, vienodas, rutiniškas toks, tęstinumas. 

Nėra pradžios ar pagaibos - užmiegant, bundant, užmiegant, bundant, leidžiant prabėgt savaitėm taip normaliai ir neprabudus. Budri tik jausmams, tokiam specialiam nematomam rašalui, kuris vieną dieną is medaus tapo actu. Kada? Turbūt kažkur tarp užmiegant-bundant, kažkur rutinos lopšyje, vidury tobulo viesulo, sustojau akimirkai. Tai ne aš. Tai ne aš? Tai tikrai ne aš.  

Man nereikia žmonių, kuriems nereikia manęs. Simple as. Tik kaip padėti tašką, kai rašalas liejasi visur? Ant popieriaus, ant rankų, ant akių. Rašalas liejasi taurėmis, vyno taurėmis, vienišomis vyno taurėmis, ir tas vynas sako - tuoj bus geriau. Galbūt rytoj, galbūt kitą savaitę. Bet vynas nežino, jog aš bailė. Bailė pati ištraukti naują popieriaus lapą ir padeti švarų tašką. Taigi taškuojam ant purvino, ant kurio nesimato tukstančio taškų.

[dantusepetukas]

Nelauk kol tunelio gale įsižiebs šviesa, pats eik ir uždek tą jobaną laužą

Marius Povilas Elijas Martynenko, Praeis

[naktipavesiueinu]

Vilnius šeštadienį, kovo 14-ąją

H'!

2020/03/14

[lithuanianhearters]

Praeitais metais, kai man buvo labai blogai, youtubeje radau viena video. Rusišką. Keletą žodžių man labai įstrigo atmintyje ir juos dažnai prisimenu. Ne tu vienas tai išgyveni. Kiekvienas žmogus yra perėjęs skausmą. Tik tu renkiesi kaip gyvensi. Pastarasis labai pasiteisino. Anksčiau labai pasiduodavau emocijoms ir kentėjau, dabar kentėti sau neleidžiu. Pasirinkau kitą kelią. Būti stipriai. Kartais norisi palūžti, bet tokiais atvėjais einu prie veidrodžio ir atsikvėpusi duodu sau kalbos. Iškeliu galvą ir gyvenu toliau.

[labaimaza]

tu nori šokti svaiguly ir dūmuos, o aš noriu miškuose kvėpuot

[poezija-lt]

Praskriejo metai be prasmės -  Nors siautulingi, bet tušti.

“Įvadas” Edgar Allan Poe

[nuogagele]

Šilku pasidabinus pasirodei

Kuomet liečiau apnuogintas šlaunis

Ir žvilgsnis tavo tolimas atrodo

Lyg nerūpėtų ką manys kiti.

Situacijoj pasimetu nenoriai

Kuomet žvelgiu į mėlynas akis

O tu tokia prasta man pasirodei

Kai jungė mus tik miesto šurmulys.

Dabar jaučiu, kad mano jėgos senka

Išnykus siluetui pro duris

Kuomet tu išeini, mane sušaldo

Svaigiom tarytum deivės jėgomis.

[so0ftly]

Tylūs troškimai

   Kiekvieną kart stebuklingai krentant žvaigždei skubame sugalvoti norą. Kartu su mylimais žmonėmis laikant veidus apšviečiantį žibintą, stipriai suspaudę akis, savo slapčiausius norus paleidžiame į beribį dangų. Nuo laimės svaigstančia galva per gimtadienį tyliai šnabždame savo giliausias svajones į šiltą žvakučių šviesą.

   Gal kartais tikrai tikime, jog mūsų slapčiausi norai ir sparnuotos svajonės kartu su nuostabia akimirka i��skris kažkur ten, toli toli, pasieks tolimiausias visatos kerteles ir kažkas tikrai išgirs tai, ko taip stipriai trokštame.

   O gal tiesiog norime tikėti, jog ne tik mes esame atsakingi už savo laimę ir sėkmę, o kad kažkas mus stumtelės bei padės žengti pirmus ir pačius sunkiausius žingsnius savo svajonės link.

   Labai tikiuosi, jog visi sušnabždėti norai bei slapčiausi mūsų troškimai iš tiesų išsipildys ir mes nebūsime įstrigę tose mažose akimirkose, laukdami stebuklo savo gyvenimuose

~so0ftly

[heart-tea]

Aš noriu kalbėti, bet nėra, kas norėtų klausyti.

Yra, kas galėtų klausyti, bet nėra, kas galėtų suprasti.

[lufituaed0era0ouy]

#poezija #zodziai #žodžiai #tu #ir #aš #mes #kartu https://www.instagram.com/p/B7uCJitnOsV/?igshid=1rcfy76d17l4n

[corvus-sumnium]

Aš būsiu čia šalia tavęs Per amžių amžius kol gyvuosi Gulėdamas tavy Per amžių amžius aš kovosiu

I. Kiselytė

[patylom]

Toks tas vienišumas. Norisi dažyti lūpas, dėtis aukštakulnius ir sukneles, šokti prieš veidrodį, daug rūkyti, per daug rūkyti, važiuoti visomis galimomis kryptimis, norisi dėmesio ir lygiai tiek pat nedėmesio.  Tokios tos dienos. Tingios, su daug kavos puodelių, bet visad po vieną, užtrauktom užuolaidom, nematant pasaulio, kuris sustojęs, tylinčiu telefonu, jaučiant, kaip laikas lėtai slysta oda. Tokios tos naktys. Ilgos ir bemiegės, raudonu vynu nudažytos, su netylančiom mintim ir netylančiu automobilių ūžimu už lango. Tokie tie jausmai, nerimaujant dėl ateities, liūdint dėl praeities, gailintis klaidų, kurios amžinai paliko dėmę ant mano karmos, kartojant sau, kad negalima gailėtis, planuojant sugrįžimą ir kuriant scenarijus savo galvoje, kaip šį kartą elgtis teisingai, kaip nebedaryti klaidų, kaip apsimesti, kad nerūpi. you can never go back - tokios tos klaidos, sugriaunančios ateitį, praeitį, principus ir tuos pamatus, ant kurių jie pastatyti, sudrebinant visus įsitikinimus, žinant, kad jos ir tas gėdos jausmas tave persekios visą likusį gyvenimą. Toks tas vienišumas.

[dantusepetukas]

Visur mes ieškome savęs. Mums patinka tik tos knygos, kuriose randame užfiksuotą savo pačių pasaulio viziją arba išgyvenimą, pasaulį, kurį mes patys būtumėm norėję sukurti ir jame gyventi, tai, ką mes būtumėm norėję pasakyti, dalintis su kitais. Mums patinka tik tokie paveikslai, kuriuos mes norėtumėm būti nutapę, tik tokia muzika, kurią mes norėtumėm būti sukomponavę.  1963 Birželio 9

Alfonsas Nyka-Niliūnas “dienoraščiai”