#zodziai
Explore tagged Tumblr posts
zanderia · 2 years ago
Text
Tumblr media
A d v e n t u r e
2 notes · View notes
selepnophille · 2 years ago
Text
Tumblr media
Mes nebemokame pamatyti mažų, gražių dalykų,
Mes tik mokame teisti,
Teisti, kad dėl sniego nespėjame į svečius, darbus, visur.
Kad turime keltis dar pusvalandžiu anksčiau, kad spėtume nusivalyti mašina ar takelį..
Nors reiktų sustoti, nors minutei, apsidairyti, pažiūrėti pirmyn - juk taip gražu.
Gražu. Ramu. Tylu. Tylu tarp viso aplinkui skubančių žmonių šiuždesio.
31 notes · View notes
kaipnoriumiego · 9 months ago
Text
as noriu buti mylima!!!!!!!
1 note · View note
patylom · 3 years ago
Photo
Tumblr media
Dienos išlietos, kaip rašalas ant nusidevėjusio popieriaus, kažkur padžiūvęs, kažkur palikęs skyles, nėra pradžios ar pabaigos, tik tęstinumas, vienodas, rutiniškas toks, tęstinumas. 
Nėra pradžios ar pagaibos - užmiegant, bundant, užmiegant, bundant, leidžiant prabėgt savaitėm taip normaliai ir neprabudus. Budri tik jausmams, tokiam specialiam nematomam rašalui, kuris vieną dieną is medaus tapo actu. Kada? Turbūt kažkur tarp užmiegant-bundant, kažkur rutinos lopšyje, vidury tobulo viesulo, sustojau akimirkai. Tai ne aš. Tai ne aš? Tai tikrai ne aš.  
Man nereikia žmonių, kuriems nereikia manęs. Simple as. Tik kaip padėti tašką, kai rašalas liejasi visur? Ant popieriaus, ant rankų, ant akių. Rašalas liejasi taurėmis, vyno taurėmis, vienišomis vyno taurėmis, ir tas vynas sako - tuoj bus geriau. Galbūt rytoj, galbūt kitą savaitę. Bet vynas nežino, jog aš bailė. Bailė pati ištraukti naują popieriaus lapą ir padeti švarų tašką. Taigi taškuojam ant purvino, ant kurio nesimato tukstančio taškų.
3 notes · View notes
dantusepetukas · 4 years ago
Quote
Nelauk kol tunelio gale įsižiebs šviesa, pats eik ir uždek tą jobaną laužą
Marius Povilas Elijas Martynenko, Praeis
66 notes · View notes
naktipavesiueinu · 5 years ago
Text
Tumblr media
Vilnius šeštadienį, kovo 14-ąją
H'!
2020/03/14
120 notes · View notes
lithuanianhearters · 4 years ago
Text
Praeitais metais, kai man buvo labai blogai, youtubeje radau viena video. Rusišką. Keletą žodžių man labai įstrigo atmintyje ir juos dažnai prisimenu. Ne tu vienas tai išgyveni. Kiekvienas žmogus yra perėjęs skausmą. Tik tu renkiesi kaip gyvensi. Pastarasis labai pasiteisino. Anksčiau labai pasiduodavau emocijoms ir kentėjau, dabar kentėti sau neleidžiu. Pasirinkau kitą kelią. Būti stipriai. Kartais norisi palūžti, bet tokiais atvėjais einu prie veidrodžio ir atsikvėpusi duodu sau kalbos. Iškeliu galvą ir gyvenu toliau.
7 notes · View notes
labaimaza · 4 years ago
Text
youtube
tu nori šokti svaiguly ir dūmuos, o aš noriu miškuose kvėpuot
5 notes · View notes
poezija-lt · 5 years ago
Quote
Praskriejo metai be prasmės -  Nors siautulingi, bet tušti.
“Įvadas” Edgar Allan Poe
31 notes · View notes
nuogagele · 5 years ago
Text
Šilku pasidabinus pasirodei
Kuomet liečiau apnuogintas šlaunis
Ir žvilgsnis tavo tolimas atrodo
Lyg nerūpėtų ką manys kiti.
Situacijoj pasimetu nenoriai
Kuomet žvelgiu į mėlynas akis
O tu tokia prasta man pasirodei
Kai jungė mus tik miesto šurmulys.
Dabar jaučiu, kad mano jėgos senka
Išnykus siluetui pro duris
Kuomet tu išeini, mane sušaldo
Svaigiom tarytum deivės jėgomis.
5 notes · View notes
so0ftly · 5 years ago
Text
Tylūs troškimai
   Kiekvieną kart stebuklingai krentant žvaigždei skubame sugalvoti norą. Kartu su mylimais žmonėmis laikant veidus apšviečiantį žibintą, stipriai suspaudę akis, savo slapčiausius norus paleidžiame į beribį dangų. Nuo laimės svaigstančia galva per gimtadienį tyliai šnabždame savo giliausias svajones į šiltą žvakučių šviesą.
   Gal kartais tikrai tikime, jog mūsų slapčiausi norai ir sparnuotos svajonės kartu su nuostabia akimirka išskris kažkur ten, toli toli, pasieks tolimiausias visatos kerteles ir kažkas tikrai išgirs tai, ko taip stipriai trokštame.
   O gal tiesiog norime tikėti, jog ne tik mes esame atsakingi už savo laimę ir sėkmę, o kad kažkas mus stumtelės bei padės žengti pirmus ir pačius sunkiausius žingsnius savo svajonės link.
   Labai tikiuosi, jog visi sušnabždėti norai bei slapčiausi mūsų troškimai iš tiesų išsipildys ir mes nebūsime įstrigę tose mažose akimirkose, laukdami stebuklo savo gyvenimuose
~so0ftly
Tumblr media
29 notes · View notes
heart-tea · 5 years ago
Text
Aš noriu kalbėti, bet nėra, kas norėtų klausyti.
Yra, kas galėtų klausyti, bet nėra, kas galėtų suprasti.
13 notes · View notes
lufituaed0era0ouy · 5 years ago
Photo
Tumblr media
#poezija #zodziai #žodžiai #tu #ir #aš #mes #kartu https://www.instagram.com/p/B7uCJitnOsV/?igshid=1rcfy76d17l4n
2 notes · View notes
corvus-sumnium · 5 years ago
Quote
Aš būsiu čia šalia tavęs Per amžių amžius kol gyvuosi Gulėdamas tavy Per amžių amžius aš kovosiu
I. Kiselytė
5 notes · View notes
patylom · 3 years ago
Photo
Tumblr media
Toks tas vienišumas. Norisi dažyti lūpas, dėtis aukštakulnius ir sukneles, šokti prieš veidrodį, daug rūkyti, per daug rūkyti, važiuoti visomis galimomis kryptimis, norisi dėmesio ir lygiai tiek pat nedėmesio.  Tokios tos dienos. Tingios, su daug kavos puodelių, bet visad po vieną, užtrauktom užuolaidom, nematant pasaulio, kuris sustojęs, tylinčiu telefonu, jaučiant, kaip laikas lėtai slysta oda. Tokios tos naktys. Ilgos ir bemiegės, raudonu vynu nudažytos, su netylančiom mintim ir netylančiu automobilių ūžimu už lango. Tokie tie jausmai, nerimaujant dėl ateities, liūdint dėl praeities, gailintis klaidų, kurios amžinai paliko dėmę ant mano karmos, kartojant sau, kad negalima gailėtis, planuojant sugrįžimą ir kuriant scenarijus savo galvoje, kaip šį kartą elgtis teisingai, kaip nebedaryti klaidų, kaip apsimesti, kad nerūpi. you can never go back - tokios tos klaidos, sugriaunančios ateitį, praeitį, principus ir tuos pamatus, ant kurių jie pastatyti, sudrebinant visus įsitikinimus, žinant, kad jos ir tas gėdos jausmas tave persekios visą likusį gyvenimą. Toks tas vienišumas.
16 notes · View notes
dantusepetukas · 4 years ago
Quote
Visur mes ieškome savęs. Mums patinka tik tos knygos, kuriose randame užfiksuotą savo pačių pasaulio viziją arba išgyvenimą, pasaulį, kurį mes patys būtumėm norėję sukurti ir jame gyventi, tai, ką mes būtumėm norėję pasakyti, dalintis su kitais. Mums patinka tik tokie paveikslai, kuriuos mes norėtumėm būti nutapę, tik tokia muzika, kurią mes norėtumėm būti sukomponavę.  1963 Birželio 9
Alfonsas Nyka-Niliūnas “dienoraščiai”
38 notes · View notes