#metų

[top100k]

Veido valymai kaune ⏩ https://kahgo.ru/FkLyFSx

⛔ INTENSKIN: PAGRINDINIS SĄJUNGININKAS KOVOJE SU AMŽIUMI

Kai man atsirado gilios raukšlės, pradėjau gėdytis dėvėti rūbus su iškirpte, o veido išvis neįmanoma uždengti rūbais. Mano kremai nebepadėdavo. Reikėjo ieškoti kitų problemos sprendimo būdų.

Mano finansinė padėtis neleisdavo man švaistyti pinigus kosmetologui. Pradėjau internete ieškoti įvairių priemonių nuo senėjimo ir veido masažo technikų. Daug ką išbadžiau, o ypač pačios pagamintas kaukes. Poveikio beveik nebuvo.

Galiausiai nustojau klausyti liaudies patarimų ir pradėjau ieškoti atsakymo pas specialistus. Radau straipsnį, kuriame kosmetologė pasakojo apie daugelio brangių kremų žalą ir neefektyvumą. Susidomėjau ir nusprendžiau kreiptis pas ją konsultacijos internete.

Proceso metu kosmetologė pasiūlė man išbandyti naują kremą Intenskin . Jį visai neseniai išleido pirmaujanti kosmetikos įmonė, bet jis jau tapo populiarus tarp įžymybių, tinklaraštininkų ir grožio srities specialistų.

Kremas turi du didžiulius pliusus – universalumą ir natūralią sudėtį. Kremas tinka akims, veidui ir kaklui. Jo sudėtyje yra daug natūralių mineralinių komponentų ir mikroelementų, kurie ne tik gerina odos būklę, bet ir šalina raukšles, kurios nuodijo man gyvenimą. Svarbiausia, kad įsigyti vieną kremą, kuris šalina trūkumus visose probleminėse zonose, yra kur kas pelningiau.

Kremo sudėtis padeda gaminti kolageną. Su amžiumi ši funkcija blėsta, o kremas padeda odai atsinaujinti, kaip 20 metų. Iškart įvertinau poveikį. Intenskin neužkemša porų, o atvirkščiai valo ir siaurina jas. Po poros dienų supratau, kad mano oda per dieną tapo mažiau riebalinga ir sausa (ji yra mišraus tipo). Per dvi savaites ji tapo drėgna ir patempta.

Kiekvieną dieną įdėmiai žvelgdavau į savo raukšles. Kai kurių neberasdavau. Kaukės išblukusiai odai 50 metų. Kai mano kursas baigėsi, kartu su tuščiomis kremo pakuotėmis išmečiau 15 metų. Namines veido kaukes.

Dabar naudoju tik Intenskin. Veido kaukė nuo raukšlių.

Dauguma moterų neturi galimybės lankyti kosmetologo ir švaistyti pinigus lazerinei korekcijai, mezoterapijai, fileriams, biorevitalizacijai ir kitoms procedūroms. Ar po veido kaukes tepti krema. Intenskin ne blogiau už profesinę priežiūrą aktyvuoja nuosavo odos kolageno formavimąsi, atkūria ją sluoksnis po sluoksnio ir daro raukšles mažiau pastebimas. Veido valymas kaunas. Svarbiausia, kad kremas yra prieinamas kiekvienam ir jį įsigyti galima ne tik pas kosmetologą, bet ir tiesiogiai pas gamintoją. Giliai valanti veido kauke namuose.

Šiandien noriu padovanoti jums asmeninę nuolaidą kremui. Koks veido valymas geriausias. Galite užsakyti jį su 50% nuolaida. Veido pakelimas siulais atsiliepimai. Tikiuosi, kad ši priemonė pakeis dar kažkieno gyvenimą į gerą. Veido patempimas lazeriu. Paskubėkite. Veido patempimas kaina.

Veido valymai kaune #Veido #valymai #kaune

[laiminga-karve]

Devinta valanda vakaro, šeštadienis. Vasario vėjas agresyviai šiaušia medžių viršūnes, kol dvi skirtingos cigaretės tyliai rūksta kalnelio papėdėje. Būtų gražu, šiek tiek netgi magiška, bet iš tikrųjų - tuščia. Pokalbiai nenori gimti, ryšys nebesugrįžta. Laikas vos slenka pirmyn, ar kada nors tai pasibaigs? Baigsis, baigsis. Iš dalies - jau. Kone desperatiškai bandau išgauti bent kruopelę malonumo iš to, kas prieš metus būtų ilgam įrėžęs plačią šypseną ir šiltas mintis. Labiausiai purto kristališkai aiškus veidrodis, stovintis prieš mane. Ten - toks pat šaltis, kaip ir čia, o tarp jų - praraja. Vakuumas. Kas jį atidarė?

[muzikantaiziukai]

Arturas Orlauskas, "Iš kiemo pusės" #706 informacinė satyros ir humoro l...

[bukimevieningi]

Registruota Konstitucijos pataisa leisti savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų

Šią kadenciją sėkmingomis Lietuvos Konstitucijos pataisomis leidus asmenims nuo 21 metų kandidatuoti į Seimo narius, antradienį 72 Seimo nariai pasirašė ir registravo projektą Konstitucijos 34 straipsnio pirmajai daliai keisti. Pataisa siūloma vietos savivaldos rinkimuose leisti dalyvauti asmenims, kuriems rinkimų dieną yra ne mažiau kaip 16 metų. Projektą inicijavo Lietuvos jaunimo organizacijų…

[mint-ty]

helpppp one of the biggest lithuanian news portals dedicated half of article just writing about Jere's pötsi 🤣🤣 First part is basically just "he took his black jacket off baring his naked belly and everyone cheered" lol. Which, fair, exactly what happened 😂 They also translated him yapping about how he tried lithuanian foods last time and grew his pötsi.

The rest of article is about his career and music style "He sings deep thoughts under cutting humor and his unique talent to share energy and emotions brought him loyal fans all over Europe."

There are photos too in that article 📷

[awesomeeworld]

Truputį sunkiai susigyvenu su mintimi, kad daugiau nebebus vasaros dienų praleistų su draugų būriu. Sėdint ant žolės, ar J. Tiškevičiaus rūmų laiptų, ar fontane, juokiantis ir planuojant nesąmones. Klausyti, kaip praėjo kiekvieno diena.

Nors ir praslinko 10 metų, dabar telieka žiūrėti į priekį, bet priekyje nenusimato nieko panašaus.

Patarkit, kaip gyventi toliau? Nelabai prisimenu, kada paskutinį kartą buvau išėjęs iš namų, apart, jeigu reikia į parduotuvę ar pasiimti draugę iš darbo.

Ar tai mid-age crisis?

[kormokodranas]

76/91

anksčiau kai reikėdavo parašyt kokį nors didelį darbą labai panikuodavau. būtini reikėdavo bent dienos arba dviejų papanikuot ir paverkt, kad nieko nežinau, nieko nemoku, čia per daug darbo, nespėsiu, gausiu šūdiną pažymį ir mane išmes. Tada bėgte padarydavau tą darbą ir būdavo arba viskas ok, arba labai geras darbas ir tada pasižiūrėjus į tą darbą galvodavau "visai čia neblogai parašiau".

Dabar blemba liko dvi savaitės, o man reikia bent 10 dienų tiesiog pabaigt rašyt. O dar yra krūva darbų po to, nes reikia sudėt citatas normaliai, sunumeruot paveiksliukus, padaryt reagentų ir plazmidžių lenteles ir priedą, o kur dar sutikrint visus 200 psl vien tik dėl rašybos ir skyrybos klaidų, jau nekalbant apie turinį. Ir vadovas dabar tik pradėjo skaityt, tai atbels man krūvą pastabų. BET aš visai nepanikuoju, tipo užeina kartais kad AAAA liko tiek nedaug laiko, o tiek daug darbų, bet tas AAA toks... paviršutiniškas, dalykiškas. Nejaučiu AAAAA emociškai, tiesiog objektyviai matau, kad reikia krutintis. Keista kažkaip. Nežinau, ar čia aš suaugau ir įvyko tas mistinis "smegenys pilnai susiformuoja tik po 25", ar čia pusantrų metų terapijos, ar du metai vaistukų. Gal viskas kartu. Bet ironiška, kad likus tiek mažai laiko pradėjau miegot normaliai :D Prieš porą mėnesių vidury nakties pabusdavau dviem-trim valandom, o dabar atsijungiu, išmiegu 8 valandas ir atsikeliu. Aišku vis tiek jaučiuosi pavargus, bet vis geriau nei būt zombiu. Šiaip ar taip, man džiugu, kad nebejaučiu AAAAA, nes visų pirma tai šūdinas jausmas, o antra tai labai nesveika. Nors dabar reikia biškį panikos, nes noriu miego ir nekenčiu įžangos, ir panika padėtų išsijudint ir tiesiog rašyt negalvojant apie galutinį rezultatą.

O bibliotekoj vis dar baisiai sausa, atsinešiau kremukų pasitept snukį ir rankas, nes sudžiūvo. Bus progra sunaudot visus kremukus. Šiandien atsinešiau neutrogeną, kurią naudojau kai dirbau vero cafe. Pagalvojau, kad čia PRIEŠ 10 METŲ buvo. 10 METŲ. Šitam kremui 10 metų. Tūbelė jau pradėjo irt ir suskilo šonai, bet kremas tai koks buvo, toks ir liko. Čia turbūt gili metafora.

[ofironandivory]

I’m not quite sure why everyone’s wishing you a happy new year in their languages, but laimingų naujųjų metų 🫶🫶🫶!

I'm not sure either, but either way... FELIZ ANO NOVO!!

[nebeverksiu]

Gruodis.

Gražus metas, visur vyksta pasiruošimas jaukiausioms metų šventėms, lemputės, blizgučiai, papuošimai, susibūrimai, vakarėliai.. Tuo pačiu tai toks gana beprotiškas mėnuo, nes viską "reikia"suspėt, padaryt, nupirkt, nuvažiuot, supakuot, pasiruošt, pagamint, sutvarkyt ir t.t. Kamščiai, eilės, milijonai žmonių, o ir atėjus prie stalo, kai jau atrodo nuguls ramybė, prasideda giminių ar draugų klausimai, kada susirasi meilę, kada vestuvės, vaikai, namai ar panašūs spaudimą keliantys klausimai.

Tai tik priminimas, visiems, kuriems gal šitas mėnuo ne tik gražus, bet ir chaotiškas, keliantis nerimą, vienišas, liūdnokas - Jūs niekam nieko neprivalot. Nei atsakyt, nei dalyvaut, nei teisintis, nei aiškintis, nei generalinės tvarkos darytis prieš naujus metus, neprivalot ir džiaugtis, jei galbūt Jūsų nedžiugina dabar šitas šurmulys, o gal einat per kažkokį etapą, kur dabar nepakeliui lemputės ir blizgučiai, o gal tiesiog per ryškiai viskas blizga - Jūs niekam nieko neprivalot ir viskas su tuo yra visiškai gerai. 🤍

[skausmas]

Noriu tokios meilės, kokią turėjo Mačernis ir Vildžiūnaitė. Ji laukė net aštuoniasdešimt metų, kol jiedu pagaliau susitiks amžinybėje. Aštuoniasdešimt metų skausmo, vienatvės, gėlos. Gėlos meilės. Noriu tiek pat kankintis. Turėti tiek pat valios ir ryžto. Niekam nepasakoti apie nelaimingą meilę - laikyti ją tik tarp mūsų. Turėti tavo asmeninius daiktus, kurie man primins apie tave amžinai. Mintinai mokėti tavo laiškus. Mokėti tavo rašyseną. Persirašinėti tavo laiškus tokiu pačiu dailyraščiu, kokiu tu rašydavai. Ir vėliau turėti šimtus perrašytų tavo laiškų kopijų, visų beveik taip pat vienodai nutrintų nuo begalinio ir nuolatinio skaitymo. Noriu gerti tavo kvepalus, kad bent kažkokia tavo dalis būtų manyje. Noriu išverkti akis, kad jos taptų it juodos dėmės. Turėčiau ne tik tą vieną juodą dėmę krūtinėje. Kuo daugiau tokių skausmo dėmių turėčiau, tuo mažiau manęs būtų. Tuo labiau aš artėčiau prie tavęs... Žodį "širdis" girdėčiau tik iš gydytojų. Pati jau būčiau seniai pamiršus, kas tai per mėsos gabalas. Bet kada galėčiau pasilengvinti sau dalią ir ateiti pas tave greičiau, bet bijočiau. O jei po mirties aš būsiu toliau nuo tavęs, nei esu dabar? Prašau, atleisk, kad neateičiau pas tave anksčiau laiko. Maldauju, atleisk man. Man mūsų prisiminimai ir vietos, kurias lankėm, gėlės, kurias skynėm, tavo tėvų namai, į kuriuos tu mane pirmąkart atsivedei, tavo kambarys juose, mano tėvų namai, ir mano kambrays, yra per daug brangūs. Laikui bėgant liktų tik mažytės nuotrupos tų vietų - namai nugriauti ir pasiglemžti laiko - kurias vis dar galėčiau lankyti. Tu jų niekada nelankytum, bet aš lankyčiau!!! Visada eičiau tomis pačiomis vietomis, pro kurias mes kartu vaikščiojome, ir vis slapčia, giliai giliai širdy tikėčiausi išvysti tave. Vis tikėčiausi, kad tai nesusipratimas, kad tai kažkieno pokštas. Viską atleisčiau, kad ir kas būtų dėl to kaltas. Jei tik tave pamatyčiau. Ar gali isivaizduoti, kaip aš suspigčiau, jei eilinį kartą vaikščiodama mūsų takeliu ar pamatyčiau tave? Nuo mūsų išsiskyrimo būtų praėję dešimtys metų, ir eilinį, kažkeli tūkstančiai, kažkeli šimtai, kažkeliasdešimt kažkelintą kartą einant mūsų takais aš tave pamatyčiau? Turbūt man prasidėtų isterija. Pati laimingiausia isterija!!! Tokia, kurios pabaigos aš vengčiau visa savo esybe. Bet žinau, kad to niekada nebus. Aš tave amžinai nešiočiau širdyje. Nors ir man siūlytų susirasti kitą, klaustų "Kiek tu gali taip gyventi?" ar kas bandytų įsiprašyti į mano širdį, aš išdidžiai pakelta galva spjaučiau visiems i veidus. Todėl, kad tie gaivalai nežino, kas yra meilė. Todėl, kad tie gaivalai nežino, kad meilė nepraeina, kai žmogus dingsta, savo ar ne savo noru, iš tavo gyvenimo. Todėl, kad tik tokia meilė turi būti. Tai ne ta parodija, meile vadinama, kurią matai, kai žmonės tuokiasi su skirtingais žmonėmis. Tai ne ta meilė, kuomet sakai "Aš tave myliu" skirtingiems žmonėms. Kaip žmogus gali mylėti antrąkart? Tikra meilė tebūna vienąkart. Bet žmonėms to nesuprasti. Kaip ir nesuprsti, kaip galima mylėti žmogų, kurio tavo gyvenime nėra dešimt, dvidešimt, aštuoniasdešimt metų!!! Meilė privalo teikti skausmą, meilė yra skaumo sesė, meilė yra skausmo šaltinis. Bet šis skausmas sveikas ir būtinas. Kitaip būtume lyg gyvuliai. Aš tave myliu

[nezinaukamsitaspuslapis]

mes susitikome lygiai prieš metus ir kalbėjomės visą savaitgalį. tu papasakojai man savo gyvenimo istoriją, aš tau savo skaudulius, kuriuos tuo metu nešiojausi dar taip arti savęs ir taip bijojau kam nors atskleisti. man patiko tavo asmenybės gylis, charizma, taiklus humoras ir įžvalgos. tu man pasirodei labai gražus ir įdomus žmogus tiek savo vidumi, tiek išvaizda. sekmadienį, kai jau skirstėmės ir ketinome atsisveikinti, pasakei, kad taip atvirai kalbėjai, nes daugiau nesusitiksime ir nepažįstamiems lengviau išsipasakoti. aš negalvojau, kad tu būsi teisus. pusiau rimtai užsiminiau, kur gali mane rasti, jeigu norėsi su kuo nors pakalbėti.

po kokių pusės metų, gal daugiau, gal mažiau, aš vis pagalvodavau apie tave. paklausdavau vieno kito žmogaus, kuris susijęs su ta aplinka, ar žino tave, aprašydavau, ką atsimenu iš to savaitgalio, bet tos paieškos toli nenuvesdavo. per šiuos metus taip susipažinau su nemaža dalim tavo aplinkos ar bent su bendrais pažįstamais.

aš labai norėjau tave pamatyti vėl. norėjau, kad vėl mūsų darbo vietos būtų šalia, kad galėčiau atbėgti prie tavęs ir paklausti, kaip tau sekasi bendrauti su motina, ar pagyjo tavo širdies žaizdos, kur tave nuvedė gyvenimas. važiuojant į tą pelk�� įsivaizdavau, kaip tave nustebinu. bet niekur tavęs nepamačiau, niekur nesutikau, nors visi kiti žmonės, kuriuos pamenu kaip tavo draugus, buvo susirinkę. dar galvojau, kad, matyt, šiais metais esi užsiėmęs kitais reikalais.

antrą dieną įsidrąsinau ir užkalbinau tavo draugus, pasakiau visas detales, kurias pamenu ir tenorėjau, kad jie primintų man tavo vardą. mainais mane sutiko kelis mėnesius gedinčios akys. tu mirei pavasarį, dar visai neseniai praėjus tavo gimtadieniui.

aš labai atsiprašau, M, kad neįdėjau daugiau pastangų tavęs ieškant, kad niekaip negalėjau tau padėti, man labai liūdna ir gaila, kad būtent taip susiklostė. galbūt būčiau ką nors pakeitęs, galbūt ne, aš nežinau ir jau dabar niekada nesužinosiu, kas iš tikrųjų dėjosi tavo galvoje. mes tik prasilenkėme, vos perbraukėme pečiais šitame gyvenimo kelyje, bet tavo gyvenimas ir mirtis paliko gilų pėdsaką mano širdyje ir praėjus pirminiam šokui man nenustoja riedėti ašaros. lengvos tau žemelės, tikiuosi, kad bent ji pagaliau tau suteikė ramybę, kurios negavai šiame gyvenime.

[andjee-1205]

kas esu

➹➷sveiki, malonu čia būti. nesu nauja tumblr'yje. tikrų vardų aš nesakysiu, esu Andje, man 16 metų. Neturiu daug draugų todėl tikiuosi jų rasti čia. noriu pradėti live stream'us, nežinau kur tiksliai, tai galit man duoti pasiūlimų

➹➷hello, pleasure to be here. I am not new to tumblr. I am Andje, i am 16 years old. I do not have many friends thats why i hope to find them here. I am hoping to start live streaming, I dont know where exactly but you can give suggestions

♡ jirai, danganronpa, art, 80's music, bungo stray dogs, Depeche Mode, Sisters of Mercy

✦ anyone can interact idc how old u are. please know that i am very sensitive and have a lot of problems and get jealous easily but i want to find people to be around. I dont mind messages too

[starsonthecupcake]

🎂✨️

Mano 24-tuosius būtų galima skelti į dvi dalis:

- kodėl niekas nevyksta :( ?

- kodėl dalykai nenustoja vykti?!?!?!?

Ir, nors antrojoje dalyje kiekvieną gerą nutikimą sekė bėda (kiekvieną pakilimą sekė nuopolis), aš norėčiau, kad tai tęstųsi toliau. Vis dažniau jaučiuosi, kad ne tik egzistuoju, bet ir gyvenu.

Buvau seniau parašius panašų reikalą ir apie 2024-tuosius, bet taip ir palikau draft'uose. Ten irgi buvo ypatingas metas, nes pirmuosius Naujuosius atšvenčiau viena namuose, bet niekiek nesijausdama viena.

Iš Naujųjų metų draft'o -> "2024-tais aš daugiau jaučiausi matoma žmonių. Ne stebima, kaip su kamera, bet matoma ir išklausoma. Jie tiesiog priima, ką aš pasakau, man nereikia pateikti argumentų ar kartoti savo tiesas iki kol būsiu išgirsta. Ir šita naujovė man kelia baimę, kad man suteikiama per daug galios. Jaučiuosi kaip sukčius, nes galiu rinktis kaip save pateikti ir niekas manęs neklausinės, ar tai tikroji tiesa."

[rengineer]

Baltos lelijos po langais susivijo

Po lelijom balčiausiom du vaikeliai stovi

Vienas baltas, kitas vaikas žalias

Viens į kitą žiūri žvaigždeles klausinėja:

Kas pasėjo bulveles? Kas pasėjo lelijas? Kas gi ežerus pasėjo? Kas pasėjo žmogelius?

Kas gyvena už kalnų? Kas gyvena danguje? Kas gyvena po žeme? Kas gyvena žvaigždėse?

Kur męs eisime šįvakar? Kur męs būsime rytoj? Kur męs būsim kai pasensim? Kur po šimto metų būsim?

" I ain't catchin' one single bit of what yer sayin', son. " Listen, just because he has 11pHD doesn't mean he knows everything that has ever existed on this goddamn planet.

[bukimevieningi]

Dirbantiems tėvams svarstoma papildomas poilsio dienas skirti iki vaikams sueis 16 metų: gyventojai gali pateikti savo pasiūlymus

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo Darbo kodekso pataisų dėl mamadienių ir tėvadienių svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Svarstomais kodekso pakeitimais siūloma papildomomis poilsio dienomis (mamadieniais ir tėvadieniais) leisti pasinaudoti dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų. Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama…

[hristinaki]

2025/01/20

Vis galvojau, ar kada nors grįšiu prie rašymo. Sakyčiau, kad dabar mane paskatino visos tos nesąmonės, kurios vyksta su socialinėmis medijomis. Algoritmai dažniausiai gerai veikia tik tiems, kurie sukiša krūvas pinigų reklamoms. Dabar trendina vien tik trumpi vaizdo įrašai, po kurių sunku sutelkti dėmesį į kitus darbus. Žinau, kad dėl jų ir aš pati sunkiau susikoncentruoju, bet nusprendžiau, kad laikas kažką keisti.

Norisi kurti dėl savęs ir tik tada, kad kiti pamatytų, ką aš darau.

Anksčiau čia ir Instagrame daugiau išsiliedavau, bet tada žmonės pradėjo man sakyti maždaug: „Kam tau čia to reikia? Tu supranti, kad viskas lieka internete ir nieko neištrinsi, lalala.“ Yeah, no shit, Šerlokai Holmsai. Dabar aš perimu kontrolę savo žodžio laisvei.

Prieš 5 metus pradėjau rimčiau užsiimti tapyba. Negalvojau, kad ši veikla prasitęs iki tiek, kad pasirodysiu parodoje „Žalgirio“ arenoje. Šiems metams turiu dar planų, tikiuosi, kad viskas pavyks.

Tapybos visada mokiausi savarankiškai, bet pernai užsirašiau į VDK kursus. Greitai juos baigsiu. Buvo faina, tačiau supratau, kad savo noru dar ilgai netapysiu natiurmortų. Eilinį kartą įsitikinau, kad lygūs paveikslai yra visiškai ne mano tema – man visur norisi pridėti tekstūros, kur tik įmanoma. Dabar savo kūrybos neįsivaizduoju be grubletumo.

Jau beveik porą metų rimčiau prižiūriu savo psichinę sveikatą. Dabar žinau tiksliai, kodėl kartais pernelyg jautriai reaguoju į dalykus ir nerimauju be reikalo. Labai rekomenduoju apsilankyti pas tinkamus specialistus, jei smegenyse atsiranda blogų minčių. Pagalba visada yra, jei tik jos nori. Ne, pasiskųsti antrajai pusei ar draugams neužtenka – jie gali nebent pritarti ir palaikyti.

Pabaigai - jaučiu, kad rašymas yra vienas iš būdų susidėlioti mintis ir išsikalbėti. Noriu kurti turinį, kuris man pačiai patiktų ir būtų tikras, o ne prisitaikantis prie trendų. Tikrai žinau, kad ne viskas bus tobula ar populiaru, bet tai bent jau bus mano. Tikra ir nuoširdu.

Daugiau dalinsiuosi čia savo tapybos procesu. Taip bandysiu dar labiau prisijaukinti kūrybos džiaugsmą. Galbūt tai įkvėps kitus, o gal tiesiog leis geriau suprasti, kas slypi už kiekvieno paveikslo.

Manau, kad svarbiausia – leisti sau būti savimi, nepaisant to, ką pasakys kiti. Taisyklės ir yra tam, kad jos būtų laužomos, ypač kūryboje. Vienintelė taisyklė, kurią sau pasilieku, yra kurti nuoširdžiai ir be baimės būti netobulai.

Galbūt visas šis tekstas skamba kaip naivios naujųjų metų rezoliucijos, bet nuo kažko juk reikia pradėti. Gal kažkam tai bus ženklas kažką keisti, pradėti, kurti, kalbėti. Niekas kitas to nepadarys už tave patį.

- Hristina