#kaip įdomu prisiminti ir momentui grįžti atgal

[laiminga-karve]

Devinta valanda vakaro, šeštadienis. Vasario vėjas agresyviai šiaušia medžių viršūnes, kol dvi skirtingos cigaretės tyliai rūksta kalnelio papėdėje. Būtų gražu, šiek tiek netgi magiška, bet iš tikrųjų - tuščia. Pokalbiai nenori gimti, ryšys nebesugrįžta. Laikas vos slenka pirmyn, ar kada nors tai pasibaigs? Baigsis, baigsis. Iš dalies - jau. Kone desperatiškai bandau išgauti bent kruopelę malonumo iš to, kas prieš metus būtų ilgam įrėžęs plačią šypseną ir šiltas mintis. Labiausiai purto kristališkai aiškus veidrodis, stovintis prieš mane. Ten - toks pat šaltis, kaip ir čia, o tarp jų - praraja. Vakuumas. Kas jį atidarė?