#kiaušinio

[mamagrizknamo]

Kišas su rūkyta lašiša, brokoliais, bulvėmis ir fermentuotais Kampoto pipirais

Degustacijos retai kada nuvilia, nes, na patys suprantat, kai už dyką gauni paragaut to ir ano, pro ką, parduotuvėj atsid��ręs, gal net praeitum nestabtelėjęs, murmėti negali. Smagiausios, kiek pamenu, buvo vyno, alaus ir midaus degustacijos - gėrimai, į rankas įduodami betarpiško bendravimo burtų lazdelę, atriša net užkietėjusių tylenių liežuvius. Ir subtilių juokelių palydimas atviravimas ausyse skamba dar kelias dienas po to - kas pliatkus varinėja, kas su šypsena aptarinėja realius to vakaro įvykius, kai kurie spėja o kas būtų buvę, jei būtų buvę. Žodžiu, karuselė, kurios, jei nenori prarasti įvykusio degustavimo malonumo, jokiais būdais nevalia priverstinai stabdyti.

Bet tąkart ragavom...pipirus. Tikrai taip, pipirus. Juodus, baltus ir raudonus. Ir dar sūdytus, ir fermentuotus. Ir visi jie buvo Kampoto pipirai. Ne, ne kompoto, o kampoto. Girdėjot apie tokius? Aišku, kad girdėjot - kur jau nežinosi tų, be kurių įsikišimo dar nė vienas restoranas Michelino negavo (nepatikrinta informacija). Ir kurių vardas taip labai primena kadais mokyklinius pietus lydėto gėrimo pavadinimą, kuriame plaukiojo geltoni obuoliai, ne pipirai.

Tiesa, ar jau spėjot google paieškos sistemoje įvesti žodį ,,Pepper'' ir pasidomėti kurioje Žemės rutulio pusėje stebuklingus pipirus raško? Deja, smalsiuosius turiu nuvilti, nes aš pipirus ragavau ne egzotiškoje Kambodžoje, kurioje ir auga pasaulio virtuvės šefų itin vertinamas „juodasis auksas”, o kairiajame Neries krante įsitaisiusio seno ir dėl to bais gražaus Grabijolų kaimo gale, palei pat upę. Ne, pipirų žmonės ten tikrai neaugina - praeidama mačiau tik žydinčius jurginus ir rudeninius astrus. Įtariu, pipirų degustacijos vyksta ne tik nuo civilizacijos nutolusiuose ir miškų apsuptuose kaimuose, tad laimę sudalyvauti ragavimuose-pabendravimuose turi bet kuris eilinis pilietis, žinoma, jei pasiseks. Mums kažkaip ir kažkodėl pasisekė - atvažiavom gi tam, kad į piliakalnį įsikabarotumėm ir po vidur miško augančio tūkstantmečio ąžuolo šakom pastovėtumėm. O čia, brač, pipiriukai - imkit, vaišinkitės, ragaukite, skanaukite. Na ir ragavom. Iš visos širdies ir, žinoma, pilna burna.

Į Grabijolus pro dailiai rudenėjančias Zabarijos kalvas.

Patikrinau - Grabijolų kaime pipirų tikrai neaugina.

Baltas pelėsinis, šilauogė saldžioji ir mažytis, visus skonius apjungiantis fermentuotas pipiriukas - taip galėčiau maitintis nuo ryto iki vakaro. Degustacijos Grabijolų kaimo gale fragmentas.

Ko gero, nereikia aiškinti, kad visus pakeliui matytus grožius palikau ten, kur jiems ir priklauso būti, bet pipirus parsivežiau. Tik gan ilgai jų, vis negalėdama atsistebėti išskirtiniu skanumu, niekur nebėriau - tik ragavau vienus, be nieko. Ir kitus va taip vaišinau - po pipiriuką, be nieko. O žiemos šventėms artėjant sodo, kuriame gyvenu tik vasarą, kaimynai įteikė lašišos šmotą. Iš Norvegijos atkeliavusi žuvis suveikė kaip paskatinimas - įkomponavau ją, kartu su daržovėmis ir, žinoma, Kampoto pipirais, į bendrą reikalą, pyragu vadinamą. Ir, ajai, kaip neapsirikau - skonis buvo vertas net ne vienos, o visų, tik jau į krūvą sudėtų, metų švenčių.

Tešlai reikės:

-120 g šalto sviesto;

-220 a. r. kvietinių miltų;

-1 kiaušinio;

-žiupsnio druskos;

-1 v. š. degtinės arba šalto vandens.

Įdarui:

-150 g rūkytos lašišos;

-250 g bulvių;

-150-200 g brokolio;

-1 svogūno;

-aliejaus kepimui.

Užpilui:

-200 ml riebios grietinėlės;

-žiupsnio maltų juodųjų Kampoto pipirų;

-3 kiaušinių;

-druskos pagal skonį;

-2 a. š. fermentuotų Kampoto pipirų;

-1 v. š. džiovinto pankolio lapelių.

Gminimas

Tešla:

Kiaušinį, įdėjus druskos, išplakti šakute. Į dubenį berti miltus, įtarkuoti sviestą. Pirštų galiukais viską sutrinti iki trupinių, supilti išplaktą kiaušinį ir užminkyti tešlą. Jei tešla per lipni, įberti dar šiek tiek miltų, o jei atrodo, kad per kieta, pridėti šaukštą vandens ar degtinės. Tešlą įvynioti į maistinę plėvelę ir pusvalandžiui ar valandai dėti į šaldytuvą. 

Įdaras:

1.Bulves išvirti pasūdytame vandenyje ir atvėsinti.

2.Brokolį apvirti (3 min) pasūdytame vandenyje ir perlieti šaltu vandeniu.

3.Aliejuje apkepti smulkiai pjaustytą svogūną.

4.Lašišą supjaustyti nedideliai gabaliukais.

5.Viską, daržoves ir žuvį, sudėti į dubenį. Įberti 1-ą šaukštelį fermentuotų Kampoto pipirų ir sumaišyti.

Užpilas:

Kiaušinius išplakti šakute, supilti grietinėlę, pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais ir pankolio lapeliais.

Surinkimas ir kepimas:

Tešlą iškočioti ir įtiesti į kepimo formą. Ant viršaus dėti lakštą kepimo popieriaus, berti džiovintų pupelių ar žirnių; kepti 180°C orkaitėje 20 minučių.

Popierių su pupelėmis nuimti, formą grąžinti į orkaitę ir kepti dar kokias 6 minutes.

Ištrauktą pyrago pagrindą reikėtų atvėsinti, bet retai naudojuosi šita taisykle ir, prisiekiu, rezultatu dar nė karto nenusivyliau.

Ant apkepto ir, jei turit laiko, atvėsinto pagrindo dėti daržovių-lašišos įdarą, supilti kiaušinių-grietinėlės plakinį. Ant viršaus išdėlioti likusius Kampoto pipirus (1 a. š.).

Kišą 180°C orkaitėje kepti 35 minutes.

Kai jau sėsitės prie stalo, jokiais būdais neusigundykite dar ir padažais - kišas nuostabus ir be jų. Be nuostabumo jis dar ir kaloringas, beje. Todėl rinkitės šviežias daržoves.

Skanių degustacijų!

[birutebi]

be tavęs aš kaip keptuvė be kiaušinio #single #catlady #katinai #katė https://www.instagram.com/p/B3ZNEzWAk33/?igshid=jjauwnhvaq0p

[bakerpgonnabake]

Žemės riešutų sviesto sausainiai iš knygos “Natūraliai saldu”

16 SAUSAINIŲ

Sausainiams 250 g žemės riešutų sviesto 60 g Demerara cukraus 1 kiaušinio

Pertepimui 50 g juodojo šokolado (ne mažiau kaip 70 %)

1. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C, kepimo funkcija – su ventiliatoriumi. 2. Į vidutinio dydžio dubenį sudedame riešutų sviestą ir gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių, įmušame kiaušinį ir suberiame cukrų. Gerai išmaišius –  tešla paruošta. 3. Iš sausainių tešlos tarp delnų formuojame nedidelius rutuliukus (~ 10 g) ir sviedžiame juos į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi. Sviesdami ne tik išliesime per dieną susikaupusias emocijas, bet ir užtikrinsime, kad iškepusių sausainių paviršius bus lygus, tad galėsime juos nesunkiai sulipinti.

4. Kepame 10–12 minučių. Iškepus leidžiame visiškai atvėsti.

5. Virš garų vonelės išlydykite juodąjį šokoladą ir juo sulipinkite dvi sausainio puseles.

[madamesuvejeliu]

Na, pagaliau šis tas vyksta ir galėsime susitikti vėl 😉

Pamatysite tai, ką sukūriau 2021-iais. Nulis dainų ir daug paveikslų. Labai tikiuosi visus apkabinti čia 🤗

Trumpai apie parodą :

“Tapyboje man svarbi išraiškos laisvė ir tai, kiek reikšmingas atsitiktinumas, dažnai padiktuojantis spalvų, technikos pasirinkimą, net rankos mosto greitį ir įvairiais būdais lemiantis galutinį kūrybos rezultatą.

Mano stilius iš esmės keičiasi, markeriais atliktų darbų neišvysite – jų vietą pakeitė akriliniai dažai. Serijoje, kurią pamatysite naudojau ir papildomas priemones: sutrintą savo vaikystės namų plytą, statybose naudojamą tinklelį, kiaušinio trynį, graikiško riešuto lapus. Tai praturtino formą įdomesne tekstūra, turinį – senumo, sakralumo atšvaitais, būdingais mano mėgstamiausioms šventųjų ikonoms.”

[smadame]

Na, pagaliau šis tas vyksta ir galėsime susitikti vėl 😉 Pamatysite tai, ką sukūriau 2021-iais. Nulis dainų ir daug paveikslų. Labai tikiuosi visus apkabinti čia 🤗 Trumpai apie parodą : “Tapyboje man svarbi išraiškos laisvė ir tai, kiek reikšmingas atsitiktinumas, dažnai padiktuojantis spalvų, technikos pasirinkimą, net rankos mosto greitį ir įvairiais būdais lemiantis galutinį kūrybos rezultatą. Mano stilius iš esmės keičiasi, markeriais atliktų darbų neišvysite – jų vietą pakeitė akriliniai dažai. Serijoje, kurią pamatysite naudojau ir papildomas priemones: sutrintą savo vaikystės namų plytą, statybose naudojamą tinklelį, kiaušinio trynį, graikiško riešuto lapus. Tai praturtino formą įdomesne tekstūra, turinį – senumo, sakralumo atšvaitais, būdingais mano mėgstamiausioms šventųjų ikonoms.” (at Compensa koncertų salė) https://www.instagram.com/p/CZ1z-lMIPAR/?utm_medium=tumblr

[hushdaughter]

Atsipalaidavusi guliu vonioje, kuri sklidina vandens. Jo paviršiuje plaukioja švelnumą menantys skinti ramunių žiedai. Jų kvapas lėtai vis svaigina, kol nusiramini... teoriškai... Na, bent tą įsivaizduoji – kad tau viskas yra labai gerai.

Švelniais pirštų judesiais perbraukiu per vandens plėvę ją suardydama. Link manęs pajuda mažulytės bangelės, judindamos ramunes. Jos lėtai lėtai plūduriuoja – pirmyn atgal, pirmyn atgal... Tokia žavinga, migdanti atmosfera. Ją dar jaukesnę daro prieblanda, su kuria taikiai kaunasi plonos žvakių liepsnelės. Jų šokis stengiantis nurungti tamsą nejučiomis prikausto kiekvieną, kuris jį pamatė. Taip nė nepastebėsi kaip pralėks kelios valandos tik stebint paprastos žvakės liepsną.

Aplink tyku, ramu. Vienintelis garsas, kurį čia galėtum išgirsti, yra gilus atodūsis žmogaus, jau seniai turinčio visiškai suskilusią sielą ir jaučiančio, kad ne už kalnų diena, kuomet tų šokinėjančių švieselių jis nebepamatys. Bet šiandien vonioje aklina tyla.

Lėtai, neskubėdama, besimėgaudama kiekvienu judesiu atlošiu galvą ir atsiremiu į vonios kraštą. Dabar vanduo skalauja mano plaukus. Jie draikosi jame it kokios jūržolės ir kutena mano pečius. Grimztu vandenin po truputį vis gilyn ir gilyn. Plaukai vis pasiplaikstę nugula man ant krūtinės arba rankos... Kartais vėl nedrąsiai pakutena kaklą.

Bet veltui jau kelias valandas kaip išsijuosusi bandau atrasti nusiraminimo būdą, kuris mane veiktų – nepadeda nei ramunėlės, anei grožis, anei kvapas, nei teliuskuojamas vanduo, nei žvakių liepsnelės, nei kitos smulkios detalės, kurios anksčiau būtų nunešusios mane tolyn ant cukrinio debesies... Net muzika - sena, ištikima mano bičiulė - , net ir toji nebesugeba numalšinti mano juntamo skausmo. Atrodo, kad vanduo, kuriame dabar mirkstu, degina kiekvieną mano odos lopinėlį, nuėda ją tarsi pati stipriausia rūgštis... O juk vanduo vos drungnas..! Pasisemiu jo sau į delną ir staigiai sugniaužiu kumštį – vanduo ištrykšta pro mano tarpupirščius ir kartu su žemyn svyrančia mano ranka trankiai drioksteli per vandens paviršių...

DEGINA! Bet tikrai ne vanduo dėl to kaltas... Juk dar ir dabar jaučiu tą kankynę, kai visai neseniai mane visą rakinėjo, narpliojo, narstė, varstė ir knebinėjo – visai kaip negyvėlį knebinėja morge. Tik lindo prie mano sielos... Įsivaizduokite, kad jūsų širdį kas knebinėja su adata riestu galu. Negana to, kad palieka daugybę skylių, tas aštrus galiukas, ištraukiamas iš gyvybės židinio, užkabina skylės sienas ir palieka tokį didelį pleišto formos randą, kuris dar skaudesnis ir gyja ženkliai ilgiau... Kitaip tariant, jūsų širdies sienos yra plėšomos tarsi kalėdinių dovanų popierius, kurį negailestingai nuima vaikai. Arba įsivaizduokite, kad kažkas jūsų sielą sudaužė plaktuku – ji suskilo į daugybę gabalėlių – tokių, kaip kiaušinio lukštai jį suskaldžius. Ir dabar pincetu lupa lauk tą kiekvieną mažytę dalelę. Plėšia, nesigaili ir po to išmeta tarsi šiukšlę, it nereikalingą detalę... Pavyko įsivaizduoti? Nes būtent taip dabar jaučiausi... Lyg kas palengva bertų druska ant šviežių mano žaizdų... Ir tuo mėgautųsi...

Pradedu vis greičiau kvėpuoti ir akyse netrunka sužibti du krisleliai. Jie išlenda iš savo namelių, pamato viens kitą ir bėga susitikti. Tad greitai greitai jie nulekia pasitikti kits kito mano skruostų apačioje, nurieda kaklo išlenkimu ir kažkur, netoli tyvuliuojančio vandens subėga į vieną lašelį. Jie ilgai slėpėsi saugiame savo kiaute, tad nenuostabu, kad galiausiai atėjo metas jį palikti ir eiti pirmyn, pagaliau pajusti laisvės vėją, kutenantį paširdžius... Na, tik mes, žmonės, darome visiškai priešingai – stengiamės ne atsikratyti savųjų kiautų ir kvėpuoti laisve, o užauginti juos kuo storesnius. „Kad išliktum šiame pasaulyje, turi turėti kietą odą!“ – rėkia pasaulio „teisuoliai“. Ir jie teisūs, jei žmogus norėtų visą gyvenimą nugyventi savo komforto zonoje. Bet tuomet ar tai – gyvenimas?!?

Vis dar degina... degina kiautą... Bet gal pagaliau lėksiu tolyn..?

__________________________________________________

Foto credit: https://pixabay.com/en/users/StockSnap-894430/

[barbituratas]

Apie gyvenimo tikslus

Visiškai absoliučiai nė vieno tikslo gyvenime neturiu. Nuo to laiko, kai išsiritau iš kiaušinio iki šiol neįsivaizduoju, kokia mano paskirtis šiame pasaulyje. Greičiausiai tai būtų koks mokslinis atradimas, bet aš netnesuvokiu, kaip žmonės tampa mokslininkais/atradėjais, tai... šiaip norėčiau būt protingas. Tai čia toks gali būt tikslas.

@asmuo mikro ar makro pasaulis tau patrauklesnis?

[pazinkvitamina]

Vitaminas B9

Kas yra Vitaminas B9?

Vitaminas B9 (Folinė rūgštis) yra vienas iš vandenyje tirpstančių vitaminų B, kurį iš dalies sintetina žarnyno flora. Nors folinės rūgšties reikia labai mažai, tai svarbus vitaminas. Kartu su vitaminu B12 jis būtinas, kad gamintųsi raudonieji kraujo kūneliai, būtų išvengta anemijos, vyktų nukleino rūgšties (DNR) sintezė ir tinkamas ląstelių dalijimasis. Ji ypač svarbi nervų ir vaisiaus vystymuisi su folinės rūgšties trūkumu nėščios moters organizme siejami įgimti defektai, kaip spina bifida (atviras stuburas). Vitaminas B9 skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina virškinimą, padidina estrogenų kiekį ir gerina laktaciją, stiprina protinę ir emocinę sveikatą, padeda organizmui gaminti smegenų neuromediatorius (chemines medžiagas, kurios perneša informaciją tarp nervinių ląstelių) ir padidina histamino kiekį, o tai naudinga nervinių sutrikimų atveju.

Vitamino B9 nauda

Vitamino B9 (Folio rūgštimi) vitamino labiausiai reikia smegenims bei nervų sistemai; tai dinamiška sudedamoji stuburo smegenų skysčio dalis. Apytikriai 30 procentų psichiatrų pacientų kraujyje rasta per mažai folio rūgšties. Psichikai labai svarbi folio rūgšties, vitamino B12 bei aminorūgšties metionino pusiausvyra; visi kartu jie lemia gerą savijautą. Vitaminas B12 baltyminę medžiagą homocisteiną paverčia metioninu, o šis padeda folio rūgšties molekulėms sintetinti ir j ląstelės branduolį įterpti nukleinines rūgštis. Šis procesas vyksta kraują gaminančiuose kaulų čiulpuose netgi 100 000 kartų per sekundę. Čia naktį ir dieną gaminami kraujo kūneliai. Kam būtinas Vitaminas B9:  • kraujodarai, ląstelėms augti bei regeneruotis, • smegenims bei nervų sistemai, • geram apetitui, • skrandžio rūgščiai susidaryti bei kepenų veiklai, • skrandžio bei žarnyno veiklai, • sveikiems plaukams.

Vitamino B9 šaltiniai

Iš tiesų, geriausi natūralūs šios rūgšties šaltiniai yra žalialapės daržovės, kaip špinatai, lapiniai kopūstai ir burokėlių lapai. _Be to, jos yra alaus mielėse, sojos miltuose, kviečių grūduose, pupelėse, šparaguose, kepenėlėse, kiaušinio tryniuose ir avokadose.

Rekomenduojama vitamino B9 norma

Įprastinėje vakarietiškoje dietoje folinės rūgšties dažnai trūksta, nes organizme ji lengvai sunaikinama. Jos priešai -antibiotikai, kontraceptinės tabletės, vaistai nuo konvulsijų. Šio vitamino trūkumą ypač greitai gali pajusti nėščios, žindančios arba kontraceptines tabletes vartojančios moterys. Jos turėtų gerti folinės rūgšties preparatus.  Dėmesio: Gausiai vartojami folinės rūgšties preparatai gali paslėpti vitamino B12 trūkumo sukeltą anemiją, nes abu šie vitaminai yra artimai susiję. Todėl juos geriausia vartoti vienu metu.

Kūdikiams: • 0 – 12mėn. : 80 µg/d.

Vaikams: • 1 – 8m. : 120 µg/d. • 9 – 14m. : 200-270  µg/d.

Paaugliams: • Merginom 14 – 18m. : 270 – 330 µg/d. • Berniukams 14 – 18m. : 270 – 330 µg/d.

Suaugusiems: • Vyrams: 330 µg/d. • Moterims: 330 µg/d. • Nėščiom moterims: 600 µg/d. • Maitinančių krūtimi: 500 µg/d. µg/d. – Mikrogramai per dieną.

Vitamino B9 trūkumas

Vitamino B9 (Folio rūgšties) stokos požymiai: • nuovargis, • nerimas, neviltis, • baimė, • gyvenimo džiaugsmo stoka, • išsiblaškymas, silpna atmintis, • miego sutrikimai, • augimo sutrikimai, • virškinimo sutrikimai, • liežuvio uždegimas, • lūpų gleivinės uždegimas, • per anksti pražilę plaukai, • anemija (mažakraujystė). Trūkstant folinės rūgšties, žmogus gali susirgti megaloblastine anemija, depresija, psichoze, epilepsija, ateroskleroze, osteoporoze, ant veido gali atsirasti spuogų, o ant liežuvio žaizdelių, gali pablogėti apetitas. Folinės rūgšties pavadinimas kilo nuo lotyniško žodžio „folium“, reiškiančio lapiją.

Vitamino B9 sąveika

Vitamino B9 (Folio rūgšties) stoka bene labiausiai paplitusi avitaminozė. Vargu ar rasime žmogų, kurio organizme pakaktų šio B grupės vitamino. Ši biologiškai aktyvi medžiaga būtina mūsų laimės hormonų sekrecijai. Stebint gatvėje minią tą begalę rimtų, susirūpinusių ir nuolat skubančių vyrų bei moterų veidų nelauktai kyla klausimas: gal jie tokie nelinksmi todėl, kad stokoja folio rūgšties? Šio vitamino gausiausia augaliniame maiste, taip pat kepenyse, kur gyvuliai kaupia ne tik folio rūgštį, bet ir kitas maisto medžiagas. Tai itin jautrus vitaminas: jis sparčiai yra esant aukštai temperatūrai, šviesai ar ilgai laikomas kambario temperatūroje. Taigi daržovių mėgėjai jos gauna daugiau nei kiti.

https://pazinkvitamina.lt/vitaminas-b9/

[mamagrizknamo]

Raugo tešlos pyragas su mangoldais ir trijais sūriais

Mano laikas, spalvos, beržų kasos už lango, dar atodūsiai, mano ką tik prašniokštęs ir akmeniu iki šiol buvusią žemę pagirdęs lietus, dangus su properšomis, atgulusi žolė, kurią, Dieve švenčiausias, ir vėl reikės pjauti, mano naktinis drugys, klaidžiojantis palubėje, prisiminimai visko, kas pasiliko ten, už durų, gal vakardienoje, mano ritmingai šnarantys senų obelų nurudę lapai po kojomis, rytojaus laukimas, mano baimės, džiaugsmai, bemiegės ir beveik tamsios pilnatys, ir buvimo pilnatvės sapnai.

Ir keistas rūkas prieš pat vidurnaktį, ir jo blausybėje gęstantys įvairiaspalviai miesto langai. Dar gervės, kurios vos prieš kelias savaites taip graudžiai vaitojo tolybės laukuose ir šiandien, jau išskrisdamos, darnioje voroje, danguje. Mano neišsakyti žodžiai (nes nebuvo kam jų patikėti) ir akyse sustingęs šypsnis - jis ką tik palaimino naujai sukrautą žiedą nežinomos gėlės. Ir mano ėjimas, greičiau, lakstymas, bandant aplenkti dienos tykumoje be garso zujančius uodus, kurie, jei tik pasivys, taikys įžnybt ne kur kitur, o tiesiai į veidą. Ir dar tas pavadinimo neturintis, bet taip pažįstamas, paširdžiuose įsitaisęs ilgesys (o gal liūdesys?).

Bet tai praeis - pabus valandžiukę mindžiukuodamas vietoje, pajauks mintis, paliūdins ir nueis sau. O kai nueis, susiimsiu, sukišiu dubenin dabar jau skintus, prieš tai menkutį takelį užgulusius gražiuosius mangoldų lapus ir ilgai juos prausiu - lygiai taip pat rūpestingai, kaip dulkių migla pasidengusį savo kūną po kaitrios dienos darbo lauke. Ir tada jau kepsiu sugrįžtuvių namo pyragą - sėdėsim dviese prie apvalaus, trims skirto stalo ir mano žmogus, per vasarą įpratęs gyventi vienas, pasakys, kad taip neišpaskytai gera būti kartu. O aš, laukusi mano, kaip pyragų kepėjos, įvertinimo, pasimesiu ir nežinosiu ką atsakyti atgalios...

Šito pyrago nekepu vasarą - jis man yra ruduo. Ankstyvas, dar nei raudoniu ar geltoniu nepadalintas, šalnų nepakąstas ir šiltai gražus - rudeniop man prireikia visko, kas nuo ankstyvo pavasario darže buvo ravima, laistoma ar tik ratu apeinama. Bet jei galėčiau, garbės žodis, tais dideliais ir spalvingais lapais dabar apkaišyčiau visas sienas, lubas, spintas ir spinteles - man gailu viską palikt darganai ir po jos būtinai ateisiančiai viską galutinai suniokosiančiai žiemai. Todėl pyragai yra išeitis, tikrai! Grožio jais neužkonservuosi, bet skanumo tikrai bus. Ir sotumo bus, ir lėto, labai išsiilgto pasisėdėjimo dviese, kai ne tik valgai, bet ir daliniesi nereikšmingai reikšmingais savaitės, dienos ar visą amžinybę apimančiais nutikimais, bus.

Beje, jei pyragą (kurį kartais pavadinu nors ir keista, bet lazanija) iškepsite, būsite pirmieji po manęs.

Reikės:

Tešlai:

-150 g kvietinio raugo (neaktyvaus);

-1/2 a. š. druskos;

-1 kiaušinio;

-20 g aliejaus;

-160-180 g kvietinių miltų.

Įdarui:

-400 g mangoldų lapų (be stiebų);

-100 g špinokų ar špinatų (aš, kaip visad, naudoju špinokus);

-5 vid. dydžio svogūnų;

-4 česnako skiltelių;

-2 kiaušinių;

-1 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;

-žiupsnio maltų juodųjų pipirų;

-1,5 a. š. malto kumino;

-3 v. š. smulkiai pjaustytų šviežių petražolės lapelių;

-druskos pagal skonį;

-60 g mėlynųjų pelėsių sūrio;

-100 g fetos;

-220 g mocarelos sūrio;

-aliejaus kepimui;

-2 v. š. sviesto.

Gaminimas:

Tešla

Į dubenį dėti raugą, aliejų, druską, įmušti kiaušinį ir gerai išmaišyti. Sudėti miltus (jų, priklauomai nuo rūšies, gali prireikti daugiau ar mažiau) ir užminkyti tešlą. Dubenį sandariai uždengti ir palikti ramybėje pusvalandžiui.

Po pusvalandžio tešlą minkyti kokias 6 minutes. Jei tešla labai lipni, stalviršį lengvai pamiltuoti. Užminkytą tešlą grąžinti į dubenį, sandariai uždengti ir palikti bent valandai (esu laikiusi ir kokias 3).

Įdaras

Mangoldų lapus atskirti nuo stiebų, gerai nuplauti, nuvarvinti ir smulkiai supjaustyti.

Aukštoje keptuvėje įkaitinti aliejų, suberti smulkintus svogūnus, o kai šie apkeps, ir česnakus. Suberti kuminą, saldžiosios paprikos miltelius. Kai tik pasklis aromatas, sudėti mangoldų ir špinokų lapus, dėti šaukštą sviesto ir, vis pamaišant, troškinti. Kai tik lapai suglebs, nukaisti. Tiesa, keptuvėje be lapų dar ir šiek tiek skysčio bus - aš jo neišpilu, bet galite elgtis kitaip ir perteklių pašalinti.

Į atvėsusius lapus supilti kiaušinių plakinį, suberti petražolės lapelius, pagardinti pipirais ir žiupsniuku druskos. Sudėti smulkintus fetos ir mėlynųjų pelėsių sūrius; išmaišyti.

Surinkimas:

Įdarą ir mocarelą padalinti į 3 dalis.

Pailsėjusią tešlą padalinti į 4 dalis - kiekvieną jų labai plonai iškočioti.

Kepimo formą ištepti tirpintu sviestu ir įtiesti pirmąjį tešlos lakštą. Ant viršaus paskirstyti įdarą; sudėlioti mocarelos sūrio gabaliukus.

Dėti antrąjį lakštą, įdarą ir sūrį - veiksmą pakartoti dar kartą.

Viršutinį tešlos sluoksnį aptepti lydytu sviestu. Tą patį, tik jau baigiantis kepimo procesui, galima atlikti dar kartą.

Pyragą kepti 180° orkaitėje apie 30 minučių.

Pyragas keptas 26 cm skersmens apvalioje formoje.

Pyragas skanus ir šiltas, ir jau atvėsęs. Jei liks kitos dienos priešpiečiams, pietums ar vakarienei, laikyti uždengtą maistine plėvele - iki tol traškus viršutinis tešlos sluoksnis suminkštės ir galėsite iš naujo atradinėti kiek pakitusius skonius.

Prie pyrago (tiek šilto, tiek šalto) idealiai tinka šviežūs pomidorai.

[bukimevieningi]

Susimąstyti priverčianti trumpa istorija

Susimąstyti priverčianti trumpa istorija

Ji paklausė: „Po kiek parduodate kiaušinius?“ Senukas atsakė: „6 kiaušiniai už eurą, ponia“ Ji jam atsakė: „8 kiaušiniai už eurą arba nepirksiu nė vieno“. Senukas atsakė: “parduosiu už tokią kainą, kurią paprašysite. Galbūt tai gera pradžia, nes kol kas šiandien dar nepardaviau nė vieno kiaušinio“

Ji nupirko už sutartą kainą ir nuėjo jausdama, kad laimėjo. Sėdo į savo svajonių automobilį ir…

[bakerpgonnabake]

Varškės ir obuolių riešutiniai blynai su cinamoniniu jogurtu pagal feed my sister

2 kiaušiniai

20g muskovado cukraus

100g varškės

1 didelis arba 2 maži obuoliai (apie 210g)

70g grikių miltų

30g kapotų riešutų (graikiški, lazdyno, migdolai)

kokosų aliejaus kepimui

125g natūralaus jogurto

1 arbat.š. cinamono

mėgstamos uogienės arba šviežiai trintų uogų

Burokine tarka sutarkuojame obuolį su žievele.

Atskiriam trynius nuo baltymo. Išplakam baltymus iki standžių putų. Į kiaušinio trynius dedame cukrų, varškę, obuolį ir gerai išmaišome. Sudedame miltus ir riešutus. Vėliausiai atsargiai įmaišome baltymus.

Kepame įkaitintame kokoso aliejuje. Į jogurtą įdedame cinamono ir išmaišome.

[lauros-virtuve-lt]

🍪Avižiniai sausainiai (sveikuoliams) 1 1/4 puodelio avižų 3/4 puodelio rudųjų miltų (wholemeal flour) 1 1/2 a.š. kepimo miltelių 1 a.š. cinamono (miltelių) 1/8 a.š. druskos 2 š. kokoso aliejaus (ištirpinto) 1 didelio kiaušinio 1 a.š. vanilės ekstrakto 1/2 puodelio klevų syrupo (Maple Syrup) 1/4 puodelio juodojo šokolado čipsų ♨️♨️♨️ 🍫Eiga: 🔻Sumaišykite avižas, miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską (visus sausus ingredientus) vidutinio dydžio inde. Kitame inde išmaišykite kokoso aliejų su vanile, kiaušiniu ir klevų syrupu. Į šią masę įmaišykite sausą mišinį. 🔻Įkaitinkite orkaitę iki 160 laipsnių. Blėką išklokite kepimo popieriumi. 🔻Šaukštu imkite tešlą ir dėkite ant kepimo blėkos, suplokite gumuliuką apie 7-8 mm storio ir formuokite apskritimus. 🔻Kepkite apie 12-15 minučių. 🔻Jeigu norite, kad sausainiai būtų minkštesni ir mažiau trapūs, dėkite mažiau avižų, tik 1 puodelį. 🔻Taip pat vietoj juodojo šokolado galite naudoti džiovintas spanguoles arba razinas.

[nightfragments]

Paprastas klausimas, kurio gali tikėtis 99% po kiekvienos užduoties atlikimo: Ar buvo naudinga, patiko?

Toks pat paprastas atsakymas : ne. ( šį kartą be lašelio abejonės)

Jei norisi sužinoti  kodėl visgi tai užimė vos 2 simbolių atsakymą, o ne bent 4 ( t-a-i-p ) štai mano paaiškinimas.

Pirmiausia - gerai pamenu ką atsakiau kai tik buvo užduotas klausimas. Skambėjo tai maždaug taip : “ Na, buvo ganėtinai įdomu, bet kad labai naudinga negalėčiau pasakyti “. Įvertinau savo nuveiktą veiklą greitai, tad laikau tai tuo tikruoju atsakymu ,o ne labai gerai apgalvotu, nugludintu ir kartais nevisai atspindinčiu tikrąsias mintis. Dabar jau galime aiškintis kodėl gi.

Turbūt verta paminėti, kad ir taip nejaučiu meilės šiuolaikiniui menui. Beje, dėl to nepergyvenu. Nesijaučiu neišsilavinus (nors kažkas galėtų tą nemeilę ir taip argumentuoti ). Ir nuo jo neatsiriboju, nedarau visko, kad tik jis nepatektų į mano akiratį. Ne. Sienų nuo jo tai pat nestatau. Labai retkarčiais, bet visgi nueinu į tokias parodas. Bandau objektyviai vertinti ką jose išvystu, bet dažnai viskas sugrįžtą į nepakeistą subjaktyvią nuomonę ( tiesa, nėra labai jau lengva išlįsti  iš išankstinės neigiamumo formos ir bent neutraliomis akimis viską peržvelgti). Na, šiuolaikinis menas nepadarė ir nieko blogo man, kad jausčiau antipatiją, bet nepadarė ir nieko gero, kad jį mėgčiau. Panašiai būna ir su žmonėmis. Atrodo, matai pirmą kartą, dažnai net nereikia  tam žmogui išsižioti , o tu jau taip nuširdžiai jo nemėgsti,kad net negali apsakyti. Jauti tiesiog natūralų signalą -  ne. Taip pat ir čia. Nieko nesakau, galbūt kažkada, toje nenumatytoje ateityje ir pamėgsiu, bet bent kolkas mano nuomonė pakankamai ilgą laiką nelabai linkusi keistis.

Tiesiog nuoširdžiai nepatinka, kai pvz. ant telefono užmetamas kiaušinis ir "vuolia!" . Dar prirašomas arba akivaizdus ( tarkime "kiaušinis ant telefono" ) arba šiek tiek meniškesnis pavadinimas (pvz "kiaušinio prisilietimas" ) ir viskas, tai yra nežmoniškos vertės "menas" (neleidžia pirštai rašyti ne kabutėse tokį pasisakymą). Tik dar būtina viso to sąlygą - žymus , pripažintas vardas ( ir nesvarbu ar dabartiniai kūriniai šį vardą pateisina). O jei dar drįsti pasisakyti,kad tai ne menas.. Tikrai atsiras aklų menininko pasiekėjų kurie atrėš : "Kaltinkit save, brangieji, jeigu nesuvokiate  šio nuostabaus kūrinio prasmės". Mane (ir pukiai žinau,kad ne tik) tokios frazės dažniausiai priverčia pavartyti akis.

Taip, jeigu reikia lengvai galiu "įžvelgti prasmę" ar padiskutuoti, ką gi autorius siekė tuo išreikšti/pasakyti/perduoti ir tai gana lengvai man sekasi, bet... (visada ateina ir "bet " laikas) bet ar tuo tikiu, tai jau yra visiškai kitas klausimas. Iš bet kokio daikto galima papasakoti apie gyvenimą ar taip nuvalkiotą ir visų nutampytą " jo prasmę" . Bet ar tai turi nors kokios vertės? Visa savimi abejoju. Tokie darbai dažnai iššaukia tik susierzinimą ir nesuvokiamą kitų meno atstovų išaukštinimą.. Tai laikoma kūryba, jeigu į sieną metą pomidorą žymus "menininkas" , bet jeigu tą patį veiksmą atliktų paprastas žmogus ar mažų mažiausiai jaunasis kūrėjas niekas net nesivargintu to palaikyti menu. Tad ar tikrai tada vertinamas kūrinys pats kaip objektas ar pakanka turėti tam tikrą pripažinimą ir nesvarbu kaip pajudinsi pirštą - tai bus paskelbtą absoliučiu meno kūriniu.

Grįžtat,kodėl buvo mano toks atsakymas :

> Taip, sužinojau apie tokius egzistuojančius kūrėjus,

> Taip, pasidomėjau jų kūriniais;

> Taip, išsakiau savo įžvalgas/požiūrį ir neketinu jo atsisakyti ar kardinaliai keisti vien tam, kad kažkam įtikti;

> Ne, nemanau,kad tai naudinga ; (turėti bendrą suvokimą ar aptarti - taip, bet kad tai atneštų naudos - nemanau)

> Taip, man nepatinka tokie "menai" ;

> Taip, galima aiškintisi kaip tada suvokiu kas yra menas (ir kodėl šiuolaikinis žodis į jį sunkiai įsipaišo), bet dabar turėjau paprasčiausiai pasakyti kodėl užduotis nepatiko.

> Taip, sakiau jog iš kiekvieno dalyko galime kažką pasiimti, pasimokyti, bet šiuo atveju nejaučiu "mainų programos" naudos; (benet,kad atlikau užduotį ir užsidėjau pliusiuką :) )

> Taip, mano aukščiau išsakytos mintys diskutuotinas klausimas, bet dabar viskas yra diskutuotina.

> Taip, yra ir įdomių performansų ar tam tikrų "šiuolaikinio meno" kūrinių kurie savyje neša žinią žiūrovui, bet labai labai labai mažai,  o šį kartą kalbėjau bendrai apie daugumą.

> Taip, aš mokinuosi, taip - aš augu, taip - vėliau gali keisti nuomonė dėl išorinių veiksnių, bet tuo pačiu - taip, kolkas ji ne tokio "meno" naudai.

> Taip, tikiuosi nenukentės mano įvertinimai vien dėl neplankios nuomonės, nes taip, užduotis darysiu toliau ir bandysiu atrasti kažką sau naudingo.

tai tiek, ačiū už supratingumą :) 

Beje, tas žavus žmogelis teksto pradžioje su akivaizdžia tiesos fraze yra :

<< Marcelis Duchampas – prancūzų – amerikiečių menininkas, skulptorius, šachmatininkas, vienas įtakingiausių dadaizmo ir siurrealizmo menininkų, kurio įtaka juntama šiuolaikinių menininkų darbuose. >>

[mamagrizknamo]

Traškūs raugo tešlos sausainiai su ruduoju cukrumi

Ties keliuko vingiu, man stabtelėjus, gervės pakyla. Nemanau, kad išgąsdinau, greičiau, prisiminė turinčios neatidėliotinų reikalų kitoje, su mišku besiribojančio lauko pusėje arba ten, kur manęs nėra. Turėčiau gal jaustis trečia ir nereikalinga, bet nesijaučiu - jos gyvena savo gyvenimą, o aš - savo. Be to, čia atsiradau ne pikto kam norėdama - aš tik pavasarį tikrinu.

Kai porelė nuplasnoja, vyturys pakimba - mažutėlis taškelis tik, bet garso tiek, kad net oras virpa. Ir nesuprasi, savimi, tokiu balsingu, džiaugiasi, o gal ateinantį lietų, tuoj sudrėksiančią žemę ir tolumoje kyšančius vienuolyno bokštus sveikina. Tie, paminėti, tuoj ima ir varpais sugaudžia. Metas jau - kojomis šiūrendama nurudusias smilgas pasuku atgalios, arčiau žmonių. Veidu nuteka vanduo, o paliktieji arimai įsisuka į vos vos permatomą rūko maršką, kuri lydės beveik iki pat namų - artėjant prie miesto rūkas droviai pasišalins, užleisdamas vietą savaitgaliniam klegesiui, nerimui ir beveik jokios apčiuopiamos prasmės neturinčiam skubėjimui.

O man, nors esu čia, taip norisi apsisukti ir grįžti į ten, kur dangaus tiek pat, kiek ir žemės. Kur garsai, kvapai ir potyriai susipina į pumpurais besiskleidžiančią ir visiškai nedalomą visumą. Kur vėjas ūžauja ir nėra užuovėjos. Ir į ten, kur jautiesi esantis, o ne tik prabėgantis.

Todėl tebūnie savatgalis su šiek tiek gaivaus oro - be darbų, kuriuos palikus užmaršty, pasaulis ims ir (kažkaip ir kažkodėl) neapsivers, su miltuotomis rankomis ir skaidria nuotaika, kurioje norisi pasilikti bent jau iki rytojaus.

Šitie sausainiai nebūtinai tik savaitgaliui ar tik svečiui. Tiesą sakant, svečiui net nesu kepusi - paprastučiai jie ir visai neįmantrūs. Bet užtat traškūs ir saikingai saldūs - pats tas, kai apglėbus garuojantį arbatos puodelį užsinori popietinio deserto.

Reikės:

-150 g kvietinio raugo (neaktyvaus, t. y., nemaitinto);

-25 g cukraus;

-1/3 a. š. druskos;

-120 g kambario temperatūros sviesto;

-1 a. š. Burbono vanilės ekstrakto;

-210-240 g kvietinių miltų;*

-1 a. š. kepimo miltelių;

-1 kiaušinio (50 g).

Papildomai:

-4-5 v. š. rudojo cukraus.

Gaminimas:

1.Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir išsijoti.

2.Sviestą išsukti su cukrumi ir druska, įmušti kiaušinį, dėti raugą, vanilę ir labai gerai išsukti šaukštu.

3.Per kelis kartus suberti miltus ir užminkyti tešlą. Jei trūksta miltų, galima šiek tiek jų įberti, bet persistengti neverta - tešla neturi būti kieta it akmuo.

Tešlą įvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti į šaldytuvą - paprastai tešlą pasiruošiu iš anksto ir laikau šaltuke nuo 12 iki 36 val.

4.Ant darbastalio berti rudojo cukraus, dėti atvėsusią tešlą, pakankamai plonai (0,3 mm) iškočioti ir supjautyti kvadratukais ar stačiakampiukais. Su įmantresnėmis formomis bus sudėtingiau, nes tešla, net ir atvėsusi, bus elastinga, linkusi temptis.

Sausainius išdėlioti skardose (cukruotoji pusė turi atsidurti viršuje) ir kepti 180° C orkaitėje 10-12 minučių - iškepę bus putlūs, traškūs. Beje, jei tešlą kočiosite storėliau, sausainiai keps ilgiau, pvz., paskutinį kartą 5 mm storio tešla į traškius sausainius pavirto per 14 min.

Iškepusiems leisti atvėsti ir skanauti.

*miltų kiekis tešloje priklausys nuo raugo (ilgėliau pastovėjęs šaldytuve jis suskystėja) ir, logiška, nuo pačių miltų - pradžioj berkite mažiausią recepte nurodytą kiekį, o jei tešla pasirodys per daug lipni, pridėkite dar šiek tiek papildomai.

[mamagrizknamo]

Sviestinės raugo tešlos pyragas su brokoliais

Lietaus ir prietemos sklidinas dienos liūdesys braižosi apie duris lyg koks saugios vietos sau nerandantis benamis. Juo, netyčiom į namus įleistuoju, aplips visi tie paviršiai, prie kurių bus liečiamasi, jis sklandys ore, paklos nerimo patalus, o paskui brausis ir į sapnus. Ir visi tie, kurie jautrūs ir nepatiklūs, išgąstingai sakys, kad gal čia jau taip amžinai.

Bet paskui, pasnigus, nuotaika pasikeis ir striksės pirmyn-atgal mažo, viskuo patenkinto ir baisiai smalsaus šunyčio žingsneliais. Iš kažkur atsiras vaikai kieme ir padarys storą, baltą ir tokį visai linksmą dėdę su šakele ten, kur nosis turėtų būti. Ir stovės jis, vaiskios šviesos apakintas, iki sekančio atlydžio, gal savaitę ar dvi.

O išsižiojus iš burnos eis garas. Mama vaikui sakys, kad tai reiškia šilumą jo pilve, todėl raudonskruostis mažius, kad tik tos maloningos šilumos nepamestų, per sniegą risis sandariai užčiauptomis lūpomis. Bet paskui kažką garsiai riktels ir virš jo pakibs baltas debesėlis.

O man nei šilta, nei šalta. Ir taip yra tik todėl, kad nenoriu galvoti ar fiziškai jausti - tegu rytas bus be plano, lėtas, nuolankus ir tik stebintis. Nes po jo stos diena, kuri pareikalaus dėmesio, vienokių ar kitokių pastangų, judėjimo ir krutėjimo jau ne tik savo, bet ir visų, kurie kartu, labui. Ir tiems kitiems, tik grįžusi iš šalčio, padovanosiu šilumą.

Tešlai reikės:

-150 g duonos raugo (neaktyvaus);

-120 g tirpinto sviesto;

-1/2 a. š. druskos;

-160 g kvietinių miltų;

-60 g kietųjų grūdų miltų (galima keisti paprastais kvietiniais).

Įdarui:

-1 brokolio;

-100 g riebios grietinės;

-125 g mocarelos sūrio;

-3 kiaušinių;

-1 a. š. džiovinto raudonėlio;

-maltų juodųjų pipirų;

-druskos;

-žiupsnio džiovintos gelsvės.

Gaminimas:

Pasiruošti tešlą - raugą sumaišyti su druska ir ištirpintu ir pravėsusiu sviestu, dalimis berti miltus ir užminkyti tešlą.

Tešlą įvynioti į maistinę plėvelę, pusvalandžiui palikti ant stalo, o paskui perkelti į šaldytuvą. Šaldytuve ji gali būti parą, bet darbui pasiruošusi bus jau po kokios valandos (tešla turi atvėsti).

Įdarui žiedynais pjaustytus brokolius apvirti pasūdytame vandenyje (virti 3 minutes). Atvėsinti.

Dubenyje kiaušinius išplakti su grietine, pagardinti žolelėmis, pipirais ir druska. Sudėti smulkiai pjaustytą mocarelos sūrį.

Tešlą iškočioti, įtiesti į skardą, kurioje bus kepamas pyragas, ant viršaus paskleisti brokolius, o ant jų - kiaušinių masę.

Iš likusios tešlos išpjautomis juostelėmis, švelniai spustelint kraštelius, dekoruoti pyrago viršų, (juosteles dar galima aptepti kiaušinio plakiniu).

Kepti 180° C orkaitėje apie 30 minučių.

Paragavus pyrago reiktų dar kartą pasidžiaugti iš dangaus iškritusia žiema ir palinkėti viens kitam greito ir gražaus pavasario.

[mamagrizknamo]

Kišas su brokoliais

Kažkada sakiau, kad jei turėčiau kavinukę (užkandinę, restoranėlį ect.), meniu būtų tik pyragai. Visokie - pradedant nesaldžiais ir baigiant tais, kai paklausus ar į arbatą reikės cukaus, pasižiūrima mažų mažiausiai kreivai.

Bet kavinukės neturiu ir neturėsiu. Ir nereikia man sakyti, kad gyvenimas pilnas staigmenų arba, dar geriau, kad jei nėra šiam, tai tikrai bus kitam gyvenime. Atsiprašau, bet tikrai nenoriu žinoti kuo, muse, tarakonu, medžiu ar žmogumi, kuris sėkmingai įgyvendina buvusio gyvenimo svajones, tapsiu. Nes jokiais persikūnijimais aš netikiu. Bet jei kartais nutiktų, norėčiau gal akmeniu pabūti, kuriam nei šilta, nei šalta, be to, niekada neskauda. Nes akmenys juk neturi širdies? Tiesa, ateities rieduliams dabar negaliu imti ir primesti neskaudėjimo, nes o gal ir jiems bus jautru?

Fu, bet apie ką čia aš dabar? Žiema juk persirito į antrą pusę, o tai reiškia, kad dar prieš Kalėdas pirktus pakučius neužilgo bus galima į dienos šviesą traukti ir, okupavus visas namų palanges, sėją pradėti.

Ir ta pavasario nuojauta atriša rankas ir pakelia ūpą - pietums kepu tad žalią pyragą. Ne dilgėlinį ir ne garšvomis pamalonintą - kol kas žalias jis nuo nežinia ko mačiusių brokolių. Bet tiek jau to, labai nepergyvenam ir nesisielojam, nes kai ateis laikas, atsigriebsim valgydami chemijos gyvenime nemačiusias ir labai jau vitaminingas piktžoles.

Tešlai reikės:

-250 g kvietinių miltų (naudoju ,,Ekstra");

-1/2 a. š. druskos;

-1 kiaušinio;

-150 g šalto sviesto;

-1 v. š. pieno.

Įdarui:

-100 ml riebesnio pieno;

-300 ml grietinėlės (12% riebumo);

-1 a. š. druskos;

-1/2 a. š. maltų juodųjų pipirų;

-1 a. š. džiovintų raudonėlio lapelių;

-4 kiaušinių;

-aliejaus kepimui;

-1 svogūno;

-1 brokolio;

-2 lapinio saliero stiebų;

-150 g šviežių (jei tokių turit šiuo metų laiku) arba šaldytų žirnelių;

-100 g kietojo sūrio;

-2 a. š. kukurūzų krakmolo.

Gaminimas:

Tešla:

Kiaušinį išplakti su pienu ir druska. Į dubenį berti miltus, įtarkuoti sviestą. Pirštų galiukais viską sutrinti iki trupinių, supilti kiaušinio-pieno masę ir užminkyti tešlą. Jei tešla per lipni, įberti dar šiek tiek miltų, o jei atrodo, kad per kieta, pridėti šaukštą pieno. Tešlą įvynioti į maistinę plėvelę ir kokiai valandai dėti į šaldytuvą. 

Įdaras:

1.Brokolį ir žirnelius apvirti pasūdytame vandenyje - iš paradžių dėti šaldytus žirnelius (jie virs apie 10 min.), o po kokių 7 minučių sudėti žiedynais išskaidytą brokolį ir virti dar 3 minutes.

2.Aliejuje apkepti svogūną, sudėti smulkiai pjaustytus saliero stiebus - keptuvę nukaisti kai tik šie suminkštės.

Virtas ir keptas daržoves sumaišyti.

3.Krakmolą išmaišyti nedideliame kiekyje pieno.

Kiaušinius išplakti, pagardinti druska, pipirais ir raudonėliais, supilti pieną, grietinėlę ir krakmolą.

Surinkimas:

1.Tešlą iškočioti ant miltuoto paviršiaus, įtiesti į formą (kepiau pailgoje formoje, kur ilgoji kraštinė siekė 28 cm, plotis - 20 cm., aukštis - apie 3 cm.). Tešlos perteklių apipjauti peiliu ir atidėti - iš to likučio, dar kartą iškočiojus, bus galima padaryti papuošimus.

2.Ant tešlos viršaus tiesti kepimo popierių, ertmę užpildyti nenaudojamais žirniais ar pupelėmis ir kepti 15 min. 180*C orkaitėje.

3.Popierių su visais žirniais nuimti, pagrindą dar kartą kišti į orkaitę ir kepti apie 5-7 minutes. Apkeptą palikti vėsti.

4.Ant tešlos paskirstyti įdarą, supilti pieno-grietinėlės ir kiaušinių masę, užberti saujelę tarkuoto sūrio.

5.Likusią tešlą iškočioti, išpjauti juosteles, lapelius ar gėleles, dėti ant viršaus ir kepti 180° C orkaitėje apie 30 minučių.

Kišas skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs. Prie jo tinka citrina gardintos salotos.

Ir štai, prašau, gaiviai žalias pavasaris jau čia, t. y., jūsų lėkštėje - ragaukite ir laukite šiltesnių orų, paukščių giesmių ir žydinčių pievų.