#Atostogos

[birutebi]

tiesiog kaip krabų lazdelė - iš išorės raudonas, iš vidaus pabalęs #krabulazdeles #atostogos #kelialapis #madeira https://www.instagram.com/p/Cn6lqltNiJo/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[bukimevieningi]

Vis labiau populiarėja darbostogos - kas tai?

Atėjus vasaros sezonui ir vaikų atostogoms darbuotojai dažnai nori perkelti savo darbo vietą į kitas vietoves ar net šalis, kuriose galėtų derinti darbą su laisvalaikiu ar leisti laiką kartu su šeima. Neretai ir pats darbdavys organizuoja tokį darbo ir laisvalaikio procesą. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad VDI dažnai sulaukia klausimų dėl vadinamųjų darbostogų, tačiau atkreipia…

[priejuros]

Germantas – butai Šventojoje patogiam poilsiui prie jūros :)

Butai “Germantas” Šventojoje (Mokyklos g. 48) – Jūsų šeimos poilsiui prie Baltijos jūros. Patogūs, erdvūs, šviesūs butai, šalia vaikų žaidimų aikštelė, arti jūra ir Šventosios kurorto centras.

Vieno  ir dviejų kambarių butų nuoma su virtuvėmis, vonios kambariais, balkonais. Šie nuomojami butai labai jaukūs, gerai įrengti, juos visi pagrindiniai patogumai.

Nebrangus poilsis Šventojoje – užsisakykite tiesiogiai (be tarpinininkų ir jokių tarpininkavimo mokesčių) – paskambinkite arba parašykite mums. Visa naujausia informacija, nuotraukas, butų nuomos kainos bei kontaktai užsakymui –  https://www.priejuros.lt/lt/apgyvendinimas/butai-mokyklos-48-sventoji-germantas-3396/

Butai Šventojoje “Germantas“ – puikus poilsis prie jūros :)

[resentfuljustice]

한국 pt. 10 - ar smalsumas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė?

Dar nepraplėšusi akių, gulėjau ant antresolėje patiesto čiužinio ir girdėjau už lango šniokščiantį lietų. Snūduriavau susisukusi ant dešinio šono, lyg kokia perkepta krevetė – šalia manęs buvo pastatytas nedidelis naktinis staliukas, ant kurio gulėjo kriauklė iš vietinio paplūdimio, mažas apvalus veidrodėlis ir kalendoriukas. Viskas buvo tvarkingai sudėliota ant nedidelės staltiesės, kuri nedengė viso paviršiaus – belygindama medžiagoje susidariusias raukšles, pradėjau galvoti apie savo močiutės nertas servetėles. 

Pradėjau nežiūrėdama grabalioti grindų plotelį ties galvūgalio kampu mano pusėje – visame antrame aukšte buvo tik vienas dvigubas kištukinis lizdas, ir norint mums abiems per naktį krautis savo telefonus, teko atjungti šildomo čiužinio sistemą. Vis dar svarsčiau, ar Airbnb savininkas, detaliai pasakodamas kaip ja naudotis, iš tiesų tikėjosi, kad ją įjungsime tokioje šilumoje? Nusispyriau antklodę nuo savęs, nes pradėjo darytis karšta, bet po kelių sekundžių užsitraukiau ją atgal iki juosmens. Negalėjau ramiai gulėti lovoje su neuždengtomis kojomis – vis jaučiau nepaaiškinamą baimę, kad kažkas ateis, ir šiurkščiai čiupęs man už čiurnų, nusitemps laiptais žemyn. Svarsčiau, kiek įtakos tam galėjo turėti stiprus siaubo filmų perdozavimas ankstyvoje paauglystėje.

Šio Airbnb patalynė pasirodė itin keista – paklodė, antklodė, pagalvės apvilktos tamsiai pilkos spalvos medžiaga, kuri buvo sugarankščiuota kaip koks belgiškas vaflis – atrodė, kad kažkas kantriai per visą medžiagą praėjo su ankstyvaisiais 00-aisiais populiariu plaukų "vafliavimo" prietaisu. Mano plaukų sruogos vis įkyriai kibdavo už banguotų pagalvės kampų – bet pagaliau su kaire ranka užčiuopiau savo telefoną ir žvilgtelėjau į laikrodį.

Pradėjau už peties krutinti dar tyliai, bet palaimingai knarkiantį Karolį – jau buvo po 10 valandos ryto – pramiegojome nemažą gabalą savo laiko Jeju saloje, bet dėl to pernelyg nesijaudinau. Mūsų aktyviosios atostogos Korėjoje jau ritosi į antrą pusę, ir po truputį pradėjo reikštis nekviestas, bet neišvengiamas fizinis nuovargis. Džiaugiausi suplanavusi apsilankymą Jeju saloje viduryje mūsų kelionės – tai buvo teisingas sprendimas jau vien dėl to, kad turėjome galimybę bent šiek tiek patausoti savo kojas ir didesnius atstumus nuvažiuoti su mašina.

Paskubomis išsikrapštę iš savo bohemiškojo namelio, nusprendėme išbandyti korėjietiškas degalines, kadangi nuomojamą automobilį vis tiek turėjome grąžinti vėl su pilnu baku. Naver žemėlapyje visos degalinės buvo patogiai sužymėtos, net su tiksliomis kainomis – pravažiuojant vis patikrindavau, ir visi duomenys buvo kuo šviežiausi. Svarsčiau, ar kažkas programėlėje rankiniu būdu vis atnaujina šitą informaciją, ar viskas sukrenta automatiškai. Karolis vairuodamas ieškojo degalinės su "self-serve" ženklu – tikėjomės rasti kažką panašaus į mūsų Neste, bet paaiškėjo, kad tas "self-serve" absoliučiai nieko nereiškia. 

Vos tik sustojome prie kolonėlės, prie vairuotojo durų išdygo moteris, apsirengusi ryškiai raudonai oranžine striuke – prieš akis iškilo matytos Marlboro, Shell ir F-1 reklamos. Karolis bandė atidaryti dureles ir išlipti, bet jas blokavo tvirtai į šonus rankomis įsirėmusi degalinės darbuotoja.

– How much?

Uždarėme dureles, ir atidarėme tik langą. Per kelias sekundes nesulaukusi atsakymo, moteris nužingsniavo ir atidarė bakelio dangtį, prieš tai dar klausiamai pažvelgusi į mus – šiek tiek pasimetę stebėjome ją, iškišę galvas per langus – lyg kokie Jeju miniatiūriniai pudeliai. 

– Full tank, please.

Darbuotoja net nesulaukus atsakymo jau buvo įkišus pistoletą į bakelį, ir laikė pirštą ant gaiduko – jį spustelėjo tą patį akimirksnį, vos jos ausis pasiekė Karolio ištarti žodžiai. Nesitikėjau sulaukti tokio pat aptarnavimo degalinėje kaip kokioje Oregono valstijos gilumoje, kur degalinėje kuro pildytojais įdarbinami žmonės, neįgalūs dirbti bet kokį kitą egzistuojantį darbą. Visai žavėjausi JAV išmone sugalvoti veiklą kiekvienam dirbti norinčiam žmogui, bet Korėjoje šitas paaiškinimas visiškai netiko. Ši korėjietė sukosi taip greitai, profesionaliai ir su spinduliuojančia pagarba sau, kad būčiau laisvai patikėjusi, jog ji kažkada buvo įdarbinta į profesionalius lenktynininkus aptarnaujančią komandą boksuose. Darbuotojai atidavus kreditinę kortelę paskaičiavau, kad šioje saloje litras benzino kainuoja apie 1,27 EUR (tuo pat metu Lietuvoje – apie 1,45 EUR).

Tęsėme pačio gražiausio paplūdimio paieškas Jeju – tik šiandien mindžiodami drėgną, nuo lietaus patamsėjusį baltą smėlį, retkarčiais pasislėpdavom po lietpalčiais arba skėčiais. Oras, nepaisant purškiančio lietaus, vėl buvo neįtikėtinai malonios temperatūros. Stovėdama pačiame korėjiečių mėgstamiausiame Hyeopjae paplūdimyje, stebėjau tolumoje kyšančią vienišą Biyangdo salą. Man po kojomis kažkas nerūpestingai numetė žalius Adidas sportbačius – Karolis nebeiškentęs nusprendė patikrinti vandens temperatūrą – po kelių minučių jau mojavau jam, o jis tuo metu raitojosi savo šortus, bandydamas bristi dar gilyn. Svarsčiau, ar Korėjoje yra "ruonių", kurie, užsimaukšlinę vilnones pirties kepures, maudytųsi vandeniui vargiai besiekiant ir kokius +8°C.

Palikę išnuomotą automobilį Airbnb aikštelėje, popiet žingsniavome siauromis rajono gatvelėmis. Dauguma aplink įsikūrusių namų buvo aptverti dvimetrinėmis tvoromis – visiems Žaliakalnio triaukščiams "rūmams" iš baltų plytų būtų nušluostytos nosys privatumo klausimu – čia negalėjai net pasmalsaujant per kokį mažą plyšelį pažvilgčioti į vidinius gyventojų kiemus. Po dviejų posūkių dešinėn, priėjome iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantį, tradicišką korėjietišką namelį – tik šis buvo baltai nudažytomis čerpėmis dengtu stogu. Ties kampu buvo pritvirtinta mažytė iškaba, hangul rašmenimis skelbianti, kad atvykome į vietinį restoranėlį pavadinimu Ongpo83. Mus supo tik tylūs, privatūs gyvenamieji namai ir tuščios gatvės – jeigu Airbnb savininko svečių knygoje šita vieta nebūtų buvusi prie rekomenduojamų – netikiu, kad pati ją būčiau aptikusi netyčia. Įeinant pro duris, turėjome gerokai pasilenkti, kad neatsitrenktume į 180 cm nesiekiančią staktą – viduje išsitiesę pamatėme, kad visame restoranėlyje yra viso labo vos 5 staliukai – ir kaip tik vienas dvivietis buvo laisvas.

Meniu patiekalų buvo tiek pat, kiek staliukų. Nustebau, padavėjai atnešus šaukštą ir ŠAKUTĘ – atrodė, kad šito įrankio jau nebuvau regėjusi visą amžinybę – bet tuo pačiu įdėmiai nužvelgiau ir aplinkinius restorano lankytojus, norėdama įsitikinti, jog negavom tokio įrankio komplekto vien dėl to, kad esame akivaizdūs turistai. Lengviau atsikvėpiau pamačiusi, kad visų stalai buvo nukrauti tokiais pačiais pasirinkimais. Vėliau, lėtai kramsnodama savo aštrius spagečius su vietinėmis jūros gėrybėmis, ir kartkartėmis nugvelbdama vis po gabaliuką žymiosios, juodosios Jeju kiaulienos (mano manymu, tai tebuvo išradingai reklamuojama paprasčiausia šerniena) iš Karolio lėkštės, stebėjausi, kad tokiame pasaulio pakraštyje gali užsisakyti alaus, pagaminto trijose tokiose skirtingose lokacijose – Havajuose, Belgijoje ir vietinėje Jeju alaus darykloje. Bet paskui prisiminiau, kad jau pačią pirmą dieną Korėjoje, arčiausiai viešbučio esančioje 7-Eleven parduotuvėje, žiūrėjau į ilgą eilę sustatytų Volfas Engelman alaus skardinių.

Vakarop laukiant, kol nustos pliaupti įsisiautėjęs lietus, vaikštinėjome po klasikinių automobilių ir pianinų muziejų. Taip, perskaitėte teisingai – po vienu stogu glaudėsi praeityje populiariausi amerikietiški, europietiški ir korėjietiški automobiliai, o antrame aukšte galėjai akis paganyti po istorinius pianinus. Ai, dar prieš tai pamaitinęs lauke besiganančius stirniukus bilietų langelyje gautomis morkomis… Nežinau, nebesistebėjau. Dauguma korėjietiškų derinių – tiek maisto skonių, tiek veiklos atžvilgiu – man dažnai pasirodydavo šiek tiek chaotiški, bet tuo pat metu ir žavėjo savo kitoniškumu. Drėgmei pradžiuvus, iš lėto patraukėme pakrantės keliais be jokio plano.

Atsitiktinai atvažiavome į nedidelį žvejų miestelį, kurio prieplaukoje vyko vakarinė mugė. Šokinėdama nuo kioskelio link kioskelio – vienur buvo stendas su keistais drabužiais, kuriuos puošė aplikacijos, vaizduojančios įvairius tradicinius korėjietiškus patiekalus, kitur galėjau įsigyti gydančių akmenukų, kurie buvo padėti šalia šviežiai sugautos žuvies – vis artėjau prie gyvos muzikos koncerto pačiame prieplaukos gale. Scena buvo gausiai apdėliota medinėmis dėžėmis, lyg norint sukurti tvarkingos netvarkos įspūdį – ant tokių pačių buvo galima ir prisėsti, bet besiklausydama dainos norėjau žvelgti į nurimusį vandenį. Dabar rašydama pasvajoju, kad galėjau tada ir pashazaminti tą atlikėją – taip norėčiau dar bent kartą jį išgirsti.

Prieš grįžtant į mašiną ir patraukiant atgal namo, užšokau į tualetą. Pasirėmusi alkūnėmis į kelius, atrodo, šimtąjį kartą skaičiau tą patį korėjietišką pranešimą apie tai, kad reikėtų saugotis pasislėpusių vyrų su kameromis viešuosiuose tualetuose. Kaip ir kiekvieną kartą, dešinėje kabinos pusėje kabėjo pagalbos iškvietimo mygtukas – kurį turėjau spustelėti pamačiusi ne vietoje pasimaišiusi vyriškį su blogais kėslais, bet šį kartą net tualeto durys buvo paturbintos dar nematytu išradimu. Maždaug akių aukštyje (sėdint), buvo pakabintas tripusis veidrodėlis – kad net nepajudindama galvos galėčiau matyti, ar manęs niekas nestebi nuo kabinos durų viršaus, apačios ir šono. Svarsčiau, ar yra bent menkiausia galimybė, kad interneto platybėse jau egzistuoja koks video su manimi medituojančia korėjietiškoje tupykloje.

Tokiu atsitiktiniu būdu sužinojau labai intriguojantį faktą – pornografijos puslapiai Korėjoje yra ne tik nelegalūs, bet ir užblokuoti.

[kaja-jarinaite]

Sergam toliau, jau eina antra savaitė. Vaikams atostogos, tuo pačiu helovynas. Tai bandom pramogaut kiek galima namie

[javert-nihil]

Monika - Atostogos prie jūros (euro disco, Lithuania 1995)

[prieezero]

„Mekų sodyba“ Antalieptės marių pusiasalyje. 

Ant Antalieptės marių kranto įsikūrę nameliai - atskiros sodybos.

Puikus poilsis šeimai, dviem

[birutebi]

nieko nesimato #atostogos #madeira #kalnai #debesys #komiksas (at Pico Do Arieiro, Madeira) https://www.instagram.com/p/CoAHh7aNNWF/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[bukimevieningi]

Dirbantiems tėvams svarstoma papildomas poilsio dienas skirti iki vaikams sueis 16 metų: gyventojai gali pateikti savo pasiūlymus

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo Darbo kodekso pataisų dėl mamadienių ir tėvadienių svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Svarstomais kodekso pakeitimais siūloma papildomomis poilsio dienomis (mamadieniais ir tėvadieniais) leisti pasinaudoti dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 16 metų. Šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama…

[zizirskiene]

Naujutėlaitis vasaros hitas “PY PY PY (Į Palangą važiuojam ! ! !)” jau oficialiame Apolionijos Zizirskienės youtubo kanale!!!

[dalksnis]

Vasara praėjo

Kai vakar sėdėjom ir klausėmės į gilią, jau rudenišką tamsą įsiliejančio liūdno ir pratiso eglių ošimo, aš pirmą kartą taip ryškiai pajutau, kad vasara praėjo.Gera ji man buvo. Pirmiausia gal dėl to, kad ją aš sutikau grįžęs iš tarnybos armijoje. Kartu ji žadėjo atsilyginti ir už praeitą vasarą, kai negalėjau daug džiaugtis ir poilsiauti po instituto baigimo. Ši gi buvo vasara, kurią, kaip ir…

[kaja-jarinaite]

Prasidėjo vaikų žiemos atostogos :) šis rytas jau skelbia artėjantį pavasarį !!!

[mamagrizknamo]

Kreminė brokolių ir čederio sūrio sriuba

Kai gimiau, močiutė man buvo numačiusi Kunigundos vardą. Ko gero, sakė, kad nuostabus ir išskirtinis, o dar, vienaip ar kitaip, su pačiu Dievuliu susijęs - niekada ta tema nesam kalbėjusios. Bet patyliukais, kai tik sužinojau apie prieš daug metų išreikštą močiutės bandymą įtakoti mano gyvenimą, iš to jos noro, vis bandydama įsivaizduoti kaip atrodytų kunigus gundanti moteris (aš), šaipydavausi.

Mano močiutė Emilija stovi dešinėje

Bet kartą, nusprendusi pasidomėti to planuoto, bet niekad neturėto vardo reikšme, šaipytis nustojau. Pasirodo, vardas  Kunigunda yra kilęs iš senovės vokiečių kalbos žodžių „kuni“ (liet. - klanas, šeima, gentis, giminė) ir „gund“ (liet. kova, karas).  Taigi, viską sudėliojus į savo vietas, vardą reiktų aiškinti taip: „kilusi iš karingos genties arba karingoji“. 

Taip sakant, kad jau gimei po skorpiono ženklu, tai dar ir dovanėlę, vardo pavidalu, pridėsime. Dėkui Die, nepridėjo - tėvai išrinko kitą, kuriuo džiaugiausi net paauglystėje (o paauglystėje gi nesidžiaugi niekuo).

Nesu vardų ekspertė - mano sąskaitoje tų, kuriuos vienaip ar kitaip užvadinau, ne tiek ir daug, bet iki šiol prisimenu labai mylėtos lėlės vardą. O kartais, nes man taip linksmiau, vardus, lyg kokias etiketes, prilipdau gaminamam maistui.  Pvz., prieš kurį laiką visai netikėtai atrastą daržovių-sūrio sriubą Brokole Čederyte pavadinau ir, garantuoju, prilips tas vardas mano namuose taip sėkmingai, kaip kad prie šlapio asfalto prikimba rudens vėjo nupurtytas ir vietos niekur kitur neradęs lapas.

Nors tikrai neprieštaraučiau, Brokolė nėra mano kūrybos rezultatas (ir va šitaip jos niekas, išskyrus mane, nevadina) - gimė ji JAV.

Man nepavyko išsiaiškinti kaip dažnai šeimininkės smulkindavo brokolį tam, kad ant pietų stalo garuotų tirštoji sriuba, bet žinau nuo kada to darbo, dėka  Campbell's bendrovės, jos galėjo nebedaryti - grietinėlės-brokolių sriubos skardinėse prekyba prasidėjo 1990 m. sausio 2 deną. Šitoje vietoje jau buvo galima padėti tašką (tikslas pasiektas, veiksmas, t. y. prekyba, vyksta), bet kažkam dar toptelėjo mintis apie reklamą, todėl keliaujam toliau.

O buvo taip - pasirodo, prezidentas H. W. Bushas nemėgo brokolių. Ko gero, jokių - nei virtų, nei skrudintų ir net tų, kurie dar į lėkštę nukeliauti nespėjo ir gražiai parduotuvių lentynose gulėjo.

Tų pačių (kalbam apie 1990-uosius) metų rudenį Campbell's bendrovė, nusprendusi tą prezidento prisipažinimą panaudoti kaip reklamą, ėmėsi mažos gudrybės ir kartu su žurnalu ,,Woman's Day“ šalyje paskelbė konkursą  „Kaip priversti prezidentą Bushą valgyti brokolius“. Nugalėtojui (ar nugalėtojai) buvo pažadėta ne tik 7500 USD premija, bet ir apsilankymas Baltuosiuose rūmuose (kas nenorėtų?).  

Laimėtoja tapo Kalifornijoje gyvenanti telefonų bendrovės buhalterė Priscilla Yee, aplenkusi 3000 (!) pretendentų ir atsiuntusi brokolių-citrinų padažo, skirto troškintoms daržovėms, receptą (padažas kurtas  Campbell's Cream of Broccoli sriubos skardinėse pagrindu). Pinigus ponia pasiėmė, Vašingtone apsilankė, deja, prezidento Baltuosiuose rūmuose tuo metu nerado. Jei ne jo atostogos, net neabejoju, būtų nuoširdžiai apie brokolius pakalbėję. 

O tuo tarpu skardinėse patalpinta kreminė brokolių sriuba jau mušė rekordus - staiga visi panoro jos paragauti.

Beje, šiandien klestinčią bendrovę, tą pačią, kuri taip stengėsi dėl brokolių, Camden mieste, Naujajame Džersyje, 1869 metais įkūrė Joseph Campbell ir Abraham Anderson. Savo kūrinį tada pavadino paprastai, galvos per daug nelaužydami, Anderson & Campbell firma. Tokia buvo Campbell Soup Company pradžia, kuri, sprendžiant iš apyvartos ir populiarumo, niekada neturės pabaigos.

Jei sakote, kad niekada ir nieko nesate girdėję apie šią bendrovę, prisiminkite meno istoriją  - 1962 m. liepos 9 d. Andy Warholas Los Andželo Ferus meno galerijoje eksponavo 32 Campbell's Soup Can atvaizdus, kurie ( ačiū reprodukcijai), išsibarstė po platųjį pasaulį ir apsigyveno kone kiekvienuose namuose.

Savo ruožtu bendrovė, norėdama paminėti 50-ąsias menininko kūrybos metines, 2012m. vartotojams pristatė riboto leidimo Campbell pomidorų sriubos skardinių seriją su Andy Warhol įkvėptomis etiketėmis.

Va tokia vienos reklaminės kampanijos istorija, kuri greičiausiai neprivertė prezidento pamėgti nemėgstamo, bet užtat subūrė visą armiją tirštosios sriubos fanų, kurie, reik manyti, ženkliai paspartino sūrio pramonės plėtojimo ir brokolių auginimo tempus bet kokiomis sąlygomis, bet kokiu oru ir, aišku, bet kuriuo metų laiku. 

Taigi, susipažinkite - Brokolė Čederytė (dar kartą primenu, kad tai nėra tikras sriubos pavadinimas) - sriuba, kurios versijų internete rasite lygiai tiek, kiek matėte grįžtančių paukščių danguje, tarkim, šį pavasarį.

Ingredientai sriuboje keičiasi, bet nepasakyčiau, kad labai reikšmingai. Kai kurios šeimininkės dalį sultinio keičia pienu, šalia morkų atsiranda bulvių ar salierų, kartais ji paskaninama skrudintos šoninės kubeliais, bet esmė lieka ta pati - sūriu paįvairinta visa puokštė daržovių, kurioje, visgi, vyrauja prezidento taip nemėgti brokoliai. Tiesa, kartais sriuboje atsisakoma miltų ir visas turinys, norint suteikti dar daugiau kremiškumo ir tekstūros tolygumo, yra pertrinamas, bet, kaip ką tik minėjau, esmė nesikeičia - sultinys, daržovės ir sūris išlieka. 

Asmeniškai man skanu visaip, bet yra dalykas, kuris sriuboje man nepatinka. O nepatinka..brokoliai. Ne, nesu ta, kuri jų nemėgsta, nes valgau apsilaižydama. Bėda tame, kad sriuboje žalieji visiškai pameta savo gražiąją spalvą, tad jei norit ją turėti, nuoširdžiai rekomenduoju juos, atskirai apvirtus, sudėti jau į lėkštes. Bet tą daryti kitaip, nei kad esat gal įpratę - paprastai išvirti brokoliai perliejami šaltu vandeniu. Na, tipo, kad neprarastų spalvos. O bandėt daryt kitaip, t. y., nemaudyti jų šaltame duše? Pabandykit ir nustebkit - spalvos jie tikrai nepraras arba jei ir praras kokį lašiuką, tai tikrai ne tiek, kiek jos netenka virdami kartu su grietinėle. Reziumuojant: į išpilstytą sriubą, anot manęs, reikia dėti apvirtus ir dar šiltus brokolius.

Tiesa, kad ir kiek receptų perverčiau, topinambų nė viename neaptikau. Pagalvojau, kad jei jau pavasaris, reikia naudotis proga. Jei jums skaniau bulvės, dėkite jas.

Atvėsusi sriuba labai sutirštės ir beveik pavirs į košę - nesijaudinkit - pašildyta ji tikrai atgaus savo pradinį stovį.

Reikės:

- 2-3 v. š. ghee sviesto;

- 1 didelio svogūno;

- 2 česnako skiltelių;

- 1 morkos;

- 3/4 brokolio;

- kelių topinambo gumbų;

- 2 v. š. miltų;

- 700 ml. daržovių ar vištienos sultinio;

- 300 ml grietinėlės (naudoju 10% riebumo);

- 1/2-1 a. š. maltų juodųjų pipirų;

- 150 g čederio sūrio (naudoju 18 mėn brandinimo).*

Papildomai:

- po šaukštą (kiekvienai porcijai) tarkuoto čederio patiekiant;

- 1/4 vnt. sūdytame vandenyje virto brokolio.

Gaminimas:

Ketvirtadalį smulkinto brokolio išvirti sūdytame vandenyje (3 min.), nuvarvinti ir atidėti.

Pjaustytą svogūną apkepti įkaitintame svieste. Kai taps permatomas, dėti kubeliais pjaustytas morkas, žiemines bulves (šį kartą topinambus, kad nepakenkti spalvinei sriubos gamai, nulupau). Galiausiai suberti kapotas česnako skilteles, o kai pasklis aromatas, dėti miltus, gerai išmaišyti ir kiek apkepti. Supilti verdantį sultinį ir virti, kol daržovės suminkštės. 

Šliūkštelti grietinėlės ir, sriubai vėl užvirus, sudėti žiedynėliais išskaidytus brokolius, pagardinti pipirais ir virti kokias 3 minutes. 

Suberti tarkuotą sūrį, leisti jam išsilydyti, paragauti ar netrūksta druskos. Puodą nukaisti, uždengti dangčiu ir, kol bus ragaujama, palaikyti dar 5 minutes. 

Išpilsčius sriubą į lėkštes dėti apvirtus brokolių žiedynus. Paviršių, jei tik norisi, apiberti tarkuotu sūriu ir tada jau patiekti. Norit, duokit žmonėms baltos duonos, nenorit, neduokit - tirštoji bet kuriuo atveju bus soti ir ypatingai gardi.

* Jei mylite Ameriką, bet esate nusistatę prieš anglus ir jų čederį, velniai nematė, naudokit kitą sūrį. Bet faktas lieka faktu - teks keist pavadinimą ir sriubą pavadint kitu, pvz., Brokolės Gaudytės vardu. Bet anas man skamba kur kas geriau.

Pagrindiniai šaltiniai, kuriais rėmiausi rašydama apie sriubą: čia, čia ir čia

[saigonkava]

Monday (Aug 19) we only work from 9.30am to 1.30pm. We’re closed from August 20 to August 27 for vacation. We will open normally on August 28 at 11.00am. Sorry for any inconvenience! We will see you again at Saigon Kava on August 28! Miss you guys already! #saigonkava #atostogos #siauliai #lithuania (at Šiauliai) https://www.instagram.com/p/B1UCEaaiwH2/?igshid=14cybsmg7box2

[birutebi]

pležas ant biuletenio @aurimaskad #covid_19 #bacila #atostogos #skrydis #maldyvai #meksika https://www.instagram.com/p/CZrKufhA0Ul/?utm_medium=tumblr

[bukimevieningi]

Valstiečiai siūlo ilginti kasmetines atostogas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai siūlo suteikti visiems dirbantiems ilgesnes atostogas – darbuotojui išdirbus 11 mėnesių per metus, vienas mėnuo būtų skirtas atostogoms. Iki šiol galiojanti tvarka yra ydinga – mat kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia tik gali būti pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Kitose vakarų šalyse, pvz., Austrijoje,…