dalksnis

[dalksnis]

https://obeliaimeilemano.over-blog.com/2024/12/tik-as-ir-mocartas-veliau-tik-fizika.html

[dalksnis]

https://obeliaimeilemano.over-blog.com/2024/12/kaip-niekad-piktas-senelis-saltis.html

[dalksnis]

Pravirkti sniege paskendusia menesienos nakti

[dalksnis]

Šiapus ir Anapus sujungianti lapkričio nakties tamsa

Po paskutiniųjų rudens darbų savo žemės lopinėly, rudens vakarą sparčiai temstant kiek sužvarbęs grįžau, kaip Mama prieš išvažiuojant pasakė, “į savo gūžtelę”, šiltą, dar tebekvepiančią per pietus keptais bulviniais blynais, tylią ir ramią, ir užliejo jau senokai manęs nebeaplankiusi jaukumo banga. Matyt, per septynerius gyvenimo metus čia jau suidarė mano pasaulio aura: mano knygų, radijo, TV…

[dalksnis]

Šviesos ir meilės salelė

Gera ir sirgti, ypač – lengvai. Gali jausti, kaip pamažu kambarys skęsta tamsoje, ir visiškoj to ilgo rudens – žiemos sandūros vakaro tyloj, kai žmonės ir visi gyvūnai sulindę į savo būstus ramiai tūno, ir tu gali ramiai tūnoti susisukęs į šiltą guolį, gali snausti (o, kaip gera, kad nebūtina miegoti/), ir nuovargis nesutrukdo taip ryškiai iš toli ateinantiems vaizdams ir prisimininimams. Ir tada…

[dalksnis]

Mėlynos Utenio ir kaštoninės vaikinų akys (Vėl Minčiakampėlis)

Šio mūsų susitikimo pagrindinis leitmotyvas buvo liūdesys ir graudumas. Taip, matyt, būna visada, kai po ilgo nesimatymo, gal net po užmaršties, vėl susitinki ką nors, anksčiau buvusį tokį brangų, mylimą.Prieš tris vasaras šis mano klajonių užutėkis, ramintojas, guodėjas, vienintelis tyliosios vienatvės draugas, šis mielas kampelis buvo man pasidaręs netgi brangesnis už savo butuką. Kai jau…

[dalksnis]

Molėtų žemei po žvaigždėtu rugpjūčio dangum

Vėl kaip kadaise svyruodamas iš nuovargio tamsią ir ramią vasaros pabaigos naktį grįžtu iš mokyklos, šį kartą – iš Čiulėnų devynmetės, kur tvarkiau ir derinau aparatūrą, nes labai norėjau, kad vaikų, kurių dar nepažįstu ir kurių dar net nemačiau, akys švytėtu džiaugsmu ir pasididžiavimu, kad muzika padėtų pajausti šventės džiugesį ir iškilmingumą. Ir vėl kaip kadaise namo (tiksliau – į naujuosius…

[dalksnis]

rakursais suspindėjęs pasaulis

Liūdnas pušų viršūnėmis pralekiančio, nors ir nešalto vėjo ošimas, nelinksma ir susikurto lauželio šneka. Ir tas tarp eglynų pasislėpęs ežiukas, visada bylodavęs taip jaudinančią miško sakmę, dabar tūno ties balzganu, o ne tyru, tamsias miško tankumas atspindinčiu ežero paviršiumi. Tik gailių kvapas, didelės, sultingos mėlynės ir girtuoklės dar mena šventą anų dienų jaudulį.Kaip ir jau daug…

[dalksnis]

http://obeliaimeilemano.over-blog.com/2024/05/taip-gera-puosti-kito-zmogaus-siela.html

[dalksnis]

Su Tavim ir be Tavęs

Antradienis , Vilniaus AS, Išvykimo aikštelėj stovinčio autobuso 2 aukšte Štai ir atėjo tas pavasaris – kvapnus, bundantis, sužaliuojantis, tie sprogstantys medžiai, dėl kurių Tau visada būdavo sunku, Mama. Ar suspėsiu? Ar galės mažiausias, mylimiausias Tavo sūnus būti su Tavimi tą Amžinojo išsiskyrimo akimirką. Ar galėsim dar pabūti kartu? Ironija – sėdžiu pačioj geriausioj vietoj autobuso…

[dalksnis]

http://dalksnis.over-blog.com/2017/04/balandis-tauragnai-lietuva-april-in-tauragnai-lithuania.html