#salotos

[zeropointzerotwo]

Avinirni salotos / Chickpea salad

[mamagrizknamo]

Žieminių bulvių salotos su tuno padažu

Kartais ir aš tingiu gaminti. Garbės žodis, labai tingiu. Tada tik supjaustau ir sumaišau. Manot, lieka nepatenkintų? Aišku, kad ne.

Maišyti galima ir košę, bet tebūnie šiandien daržovių salotos - paprastos, gaivios ir net įtariu, sveikos. 

Salotų pagrindui naudojau žiemines bulves - kol anos nedygsta, galima valgyti. Bet, jaučiu, greitai jų dėjimo į lėkštę sezonas pasibaigs - gi viskas, nors kasdienine šiluma džiaugtis lyg ir neišeina, auga ir po truputį žaliuoja. Ir topinambų stiebai, šaunantys į 2 metrų aukštį, tikrai nėra išimtis. 

Kiaušiniai, kurių salotose bus, viliuosi, nespėjo įgrysti tiek, kad nebenorėtumėt net į jų pusę pažiūrėti? Man tikrai neatsibodo, nes per Velykas būnu tik kiaušinių margintoja ir suvalgau simbolišką kąsniuką - daužiam vieną ir pasidalinam visi, tądien prie stalo sėdintys.

Žirnelių šiandien, valio, nereikia  baisulingai norėti ir niekada, išskyrus šventes, negauti, kaip kad buvo įprasta vaikystėje - dabar nors šaukštu kabink ir tikrai niekas nesupyks, kad štai, rado spintoj paslėptuosius ir, kaip tikras nedorėlis, suvalgė tai, kas turėjo būti sudėta į šventinę baltąją mišrainę.

Marinuotų agurkėlių arba šparaginių pupelių atsargomis, garantuoju, dar vasarą pasirūpina kiekvienas doras šios žemės pilietis. 

O kas liečia padažą...žinot gi, būna TUNAS ir tunas. Pirmajam nėr lygių nei skoniu, nei, deja, kaina. O antrasis, nors valgomas, nuvilia savo išvaizda - smulkinto tuno konservai džiugina ne kiekvieno žiūrovo akis. Nors...gal tik man skardinės turinys negražus? Šiaip ar taip, kad to negrožio būtų mažiau, iš jo gaminsime padažą. 

Na va, beveik viskas, ko reikės - belieka pjaustyti ir maišyti.

Reikės:

- 3 ar 4 kietai virtų kiaušinių;

- nepilno 0,5 l stiklainiuko konservuotų šparaginių pupelių (arba kelių marinuotų agurkėlių);

- 200-300 g su visomis odelėmis virtų topinambų;

- 4-5 v. š. konservuotų žirnelių;

- šviežių lapinių salotų ir (ar) gražgarsčių lapelių;

- šviežiai maltų juodųjų pipirų;

- šiek tiek juodosios druskos (jei jos neturite, keiskite balta druska).

Padažui:

- skardinės savo sultyse konservuoto smulkinto tuno;

- 1 v. š. citrinos sulčių;

- 0,5-1 a. š. garstyčių (kad neužgožtų tuno skonio, rinkitės švelnias);

- 2-3 v. š. majonezo.

Gaminimas: 

O gaminimas labai jau paprastas - tereikia supjaustyti viską, kas pjaustoma, sudėti į salotinę, pabarstyti druska, užpilti padažu, apiberti maltais pipirais ir, žinoma, apkaišyti patiekalą salotų lapeliais. 

Į salotas, jei norisi, galima įpjaustyti pomidorų, tikrai nepakenks ir alyvuogės.

Daržoves, prieš gardinant padažu, galima sumaišyti, bet jei šiandien jūsų širdis, protas ir siela išgyvena tinginio dieną, nieko nemaišykit, daržoves supjaustykite ir sudėliokite kauburėliais - valgantiesiems taip bus gal net smagiau?

[vaistazoles]

ANYŽINĖ OŽIAŽOLĖ

MAISTUI;

– apatiniai, jauni jų lapai ir tik praėję žydėti žiedynai, naudojami į salotoms, sriuboms pagardinti ir sūdant bei marinuojant įvairių rūšių daržoves (kartu su kitais prieskoniais)

Anyžinės ožiažolės sėklų dedama į duoną ir įvairius kepinius, todėl kai kur jos vadinamos „duonos sėklomis“.

sėklos paskanina saldžiuosius patiekalus, pavyzdžiui, vaisių salotas, ir yra nepakeičiama daugybės kalėdinių paplotėlių sudedamoji dalis.

Sriuboms, padažams ir virtoms šakniavaisinėms daržovėms jos suteikia saldoką skonį.

 Anyžinės ožiažolės sėklų dedama ir į degtinę, likerį.

 Aromatas būna ypač stiprus, jei sėklos, prieš vartojant, sumalamos arba sutrinamos. 

Šviežių lapų galima dėti į salotas ir sriubas. 

Stiprus aromatas suteikia gaivumo patalpų orui.

kompotams

pyragams

ryžių patiekalams 

marinatams

vėdarams paskaninti

Mažais kiekiais anyžinės ožiažolės dedama į prieskonių mišinius dešrelėms ir troškiniams.

NUO LIGŲ:

Anyžinė ožiažolė skatina tulžies išsiskyrimą ir virškinimą. Sunkiai virškinami riebūs patiekalai tampa lengviau įsisavinami. Todėl Rytų šalyse yra paprotys pavalgius pakramtyti anyžinės ožiažolės sėklų. 

Jos taip pat yra populiari priemonė nuo kosulio, nes skystina gleives ir slopina dirginimą.

 Maitinančioms motinoms anyžinė ožiažolė skatina pieno išsiskytimą.

Arbata lengvina atsikosėjimą,

 gerina smegenų kraujotaką,

stiprina organizmą.

RECEPTAI:

Anyžiniai paplotėliai

3 kiaušinius ištrinti su 250 g cukraus. Įberti 250 g miltų, žiupsnelį druskos ir šaukštelį anyžinės ožiažolės vaisių miltelių. Gauta tešla dedama ant konditeriniu popieriumi išklotos ar riebalais išteptos skardos krūvelėmis po 2 šaukštelius. Paliekama nakčiai šiltoje vietoje. Kepama orkaitėje apie 30 min. 150-160ºC temperatūroje.

[skaniausi-blog]

Skani ir gardi kumpio ir grybų mišrainė

[salotoss-blog]

Sunset or sunrise? #sunrise #sunset #nature #morningmotivation #evening #photography #running #sports #salotos

[mamagrizknamo]

Su vandeniu rauginti kopūstai

Pernai dalinausi receptu, kur kopūstai raugiami naudojant mineralinį vandenį ir jau tikrai nepasakysiu kiek ilgai, bet kokie 5 metai bus, kai tik taip ir darydavau. Ne per seniausiai internete kažkas pasipasakojo, kad kopūstus užpila vandeniu iš krano. Geras! Nebūčiau pagalvojusi.

Aš sutinku, kad mineralinis kainuoja ne tiek, kad reiktų labai taupyti, bet kad jo ne visada nusiperki. Imi to, imi ano, o apie vandenį su burbuliukais net nepagalvoji, nes kol kas geri tik arbatą - tikroji vandens buteliuose žvaigždės valanda išauš tik stojus karščiams. O vanduo paprastasis iš krano gi bėga non stop - kai reikia ir kai nereikia.

Kopūstų užsiraugti būtina - per žiemą apsnūdęs organizmas reikalauja maksimumo, kurio, lesiodami nugeibusias pirktines daržoves, tikrai negausite arba jei ir gausite, tai labai jau mažai - spalva gi džiugina tik akis, ne daugiau. 

O jei kūnas prašo vitaminų, tai reikia jų duoti - kopūstai šitam itin svarbiam tikslui, manau, labai tinka. 

Rūgimas vyks savaime ir vienintelis darbas, kurį reiks nudirbti naminio kopūstų troškinio ar sriubos laukiančiam, bus daržovių smulkinimas. Nuraminsiu - jei tenkinsitės mažu ir negeidausite 20 litrų kokiam nors raugintų kopūstų valgymo čempionatui, užtruksite, skaičiuojant ir peilio ar tarkos plovimą, gal 10 minučių. 

Dviejų litrų moliniam ar stikliniam indui pripildyti reikės:

- kopūsto (ar jo dalies);

- 1-2 morkų;

- 1 v. š. druskos;

- 1 v. š. cukraus;

- 2 v. š. kmynų;

- vandens iš krano.

Gaminimas:

Kopūstus supjaustyti šiaudeliais, morkas sutarkuoti burokine tarka, berti kmynų, viską ranka sumaišyti ir vis paspaudant, kad liktų kuo mažiau oro tarpų, sudėti į molinį ar stiklinį indą. Dėmesio - grumdyti, maigyti ar baksnoti kopūstų nereikia - tik gražiai ir tvarkingai sudėti. Ant viršaus berti cukraus ir druskos, vandens pilti tiek, kad apsemtų tuos, kurie rūgs. Indą pridengti lėkštele ar audiniu ir palikti 3 paroms virtuvėje. 

Jei indą pripildėte iki viršaus, po apačia dėkite gilesnę lėkštę ar dubenėlį, nes rūgdami kopūstai kils ir dalis skysčio tikrai leisis į kelionę ant stalviršio.

Po tų 3 parų jau galite kaštavoti vienus ar su virtomis bulvėmis, virti raugintų kopūstų sriubą arba suorganizuoti kopūstinį troškinį su mėsa ir džiovintais obuoliais.

Raugintus kopūstus laikyti šaldytuve.

[vaistazoles]

VAISTINĖ AGURKLĖ

TINKA:

-  Patariama valgyti šviežius vaistinės agurklės lapus, kurių skonis primena agurkus. Prieš valgydami ypač smulkiai supjaustykite vaistinės agurklės lapus, kad nesijaustų juose esančių plaukelių aštrumo.

- Salotoms kaip prieskonis (Vaistinės agurklės lapų salotų patariama valgyti inkstų bei žarnyno uždegimų profilaktikai).  Lapelių salotos, paruoštos su citrinos rūgštimi bei aliejumi, yra puikus priedas prie mėsos bei žuvies patiekalų. 

-  Odos balinimui tinka šviežios agurklės sultys.

- Šaltibarščiai

-  Cukruotus vaistinės agurklės žiedus galima naudoti ruošiant saldžiuosius patiekalus

-  Jei norite sušvelninti acto skonį marinate, į jį įberkite vaistinės agurklės žiedų.

-  Vaistinės agurklės lapai taip pat pagerina ir spiritinių užpilų, vynų, šaltųjų gėrimų bei esencijų skonį.

-  Iš žiedų gaunami žali dažai.

-  Agurklės lapai, išmirkyti acte, valgomi panašiai kaip špinatai.

-  Žiedų ir džiovintų stiebų antpilas vertinamas dėl jo gaivinančio efekto ir dažnai naudojamas paskaninti salotoms, marinavimui.

-  Lapelius taip pat galima užšaldyti, tačiau džiovinti neverta, nes jie praranda savo aromatą. -  Agurkle galima skaninti įvairius valgius, kuriems tinka agurkai.

NUO LIGŲ:

-  Agurklės arbata nuo seno buvo vartojama kaip raminanti priemonė.

-  Meduje išvirti vaistinės agurklės lapai gydo opaligę, uždegimines ligas bei padeda atsikosėti.

- Jei dėl nervinių sukrėtimų sutriko širdies ritmas, patariama pieno išrūgose išvirti vaistinės agurklės augalą ir gerti šio nuoviro.

-  Karščiavimas: Viso augalo antpilas skatina prakaitavimą bei šlapimo išsiskyrimą.  Jei būtina išprakaituoti, 20–40 gramų sausos vaistinės agurklės žolės užpilkite puse litro vandens ir leiskite nusistovėti.

-  Sergantiems kepenų ligomis patariama valgyti virtos vaistinės agurklės žolės.  0 gramų vaistinės agurklės žolės užpilkite 300 mililitrų verdančio vandens arba pieno išrūgų, leiskite nusistovėti, po to šių vaistų po viena arbatinį šaukštelį duokite gerti karštligės krečiantiems bei troškulio kankinamiems ir sausai kosintiems ligoniams.

-  Sergantiesiems kepenų ligomis agurklės lapus rekomenduojama valgyti virtus.

[salotoss-blog]

#salotos #sports #bodytransformation #nutrition #protienshake #smothies #salads #bodypositive #bhai #love

[sundayfuzz]

Today’s menu: eggplant, chickpeas, sweet potato, spinach couscous and 20 min of sunbathe :)

[mamagrizknamo]

Labas, pavasari, arba silkių salotos su pernykštėmis ir šiųmetinėmis daržovėmis

Man priklausantis laisvadienis prikimba prie monitoriaus. Bandau atitraukti jo dėmesį valydama virtuvės langą, bet arba aš tikrai nemoku to daryti, arba mano dėmesys kažkur kitur vaikšto, nes tada, kai jau tariuosi viską atlikusi ne bet kaip, o tobulai, pažiūriu į nuvalytą iš kito kampo ir pradedu iš naujo - vėl nukraustau gėlėtą palangę, deduosi pirštines ir trinu tą, kuris, neaišku kaip, bet po mano įsikišimo tikrai nepasidarė švaresnis. 

Taigi, pastangos nuėjo šuniui ant uodegos ir prieš mano akis stojo murzinai dryžuotas stiklas, kurio centre akis ėmė badyti dar ir keista dėmė. Tiek to, galvoju, gal pavasarį užjutęs ir naujus ūglius pradėjęs leisti rozmarinas pridengs gėdingą ponios, kuriai virš 50, nemokšiškumą. Arba nepridengs ir tą gėdą ji matys kaskart, kai tik norės patyrinėti kitapus stiklo vykstantį gyvenimą.

Kova su langais kiekvieną kartą, kai tik ją pradedu, baigiasi 1:0 tikrai ne mano naudai. O norėjau pavasarį matyti visame jo gražume - šviesų ir gležną. Įsivaizdavau, kad stebėsiu jo atsargų ėjimą link žalios ir aiktelsiu, kai jis, po atklydusios perkūnijos, akyse sprogs ir į vasarą išvirs. Bet kur tau...ką čia pamatysi? 

Ir taip apie viską liūdnai sau galvodama išsiruošiu arba, tiksliau, išlekiu į sodą - paprastai ten visada, net žiemą, randu kokių nors įdomybių, kurios būtinai patapšnoja per petį sakydamos, kad, ei, moteriške, taigi viskas gerai ir nėr ko nosies nukabint.

Ir tikrai, naujienų šiandien sočiai. Daugiausia tų, kurios susijusios su pumpuriukais, mažais, dar tik iš žemės lendančiais tulpių lapeliukais ir atgijusiomis, po žemę maklinėjančiomis raudonomis boružėmis. Bet yra ir kitokių, kurios žingsnis po žingsnio veda link virtuvės ir laikui atėjus taps pietumis.

Pirma mane pasitinkanti geroji žinia ta, kad sandėliuko spynoje rudenį užlaužtas raktas likviduotas kartu su visa spyna - aš ir nežinojau, kad metalą įmanoma rankiniu pjūklu nupjauti. Bet tikrai žinau kas tą raktą nulaužė ir, prisiekiu, ten tikrai buvau ne aš - metalo nei su pjūklu, nei rankomis, tikai nepajėgčiau įveikti. 

Antroji tiesiogiai susijusi su pirma - pagaliau mano rankose atsiduria šakės, kurios tada, kai labai reikėjo, buvo tame sandėliuke su užlūžusiu spynoje raktu. Tipo, atvažiuoji, spyną pabučiuoji ir važiuoji atgal.

Trečia naujiena seka iškart po antros - šakėmis baksnodama ir balsu inkšdama pagaliau prisikapstau iki dar nepabudusių žieminių bulvių gumbų. Galėčiau, aišku, ir neinkšti, bet naktį šalo, todėl tą įrankį, su kuriuo per vasarą suaugi į vieną, dabar, bet tik kol kas, ne taip paprasta valdyti - reikia jį įstumti žemėn, paskui visą gniutulą versti ant šono ir iš jo, sušokusio į vieną didelį gabalą, išvaduoti boluojančias daržoves. Bet šiaip ne taip, vis pastenėdama, išrausiu tranšėją, surandu besislapstančias, sukraunu į maišiuką ir vežuosi namo. Ir jaučiuosi gerai, nes visokių kitokių bulvių per žiemą atsivalgyta, o čia, prašau, naujiena-šviežiena tiesiai iš vis dar žiema alsuojančios lysvės.

Reikės:

- 250 g atlantinių silkių file su prieskoniniu užpilu;

- 2-3 virtų morkų;

- saujos džiovintų pupelių;

- 1 a. š. garstyčių;

- krapų šakelės;

- maltų juodųjų pipirų;

- žieminių bulvių;

- saulėgrąžų ir sezamų sėklų mišinio salotų pabarstymui.

Gaminimas:

Pupeles iš vakaro užmerkti. Į vandenį, kuriame mirks, įberti šaukštelį valgomosios sodos. Mirkyti pupeles 12-14 valandų, tada perplauti, dėti į šaltą vandenį ir virti. Mirkytos soda prisodrintame vandenyje jos išverda labai greitai - maniškės jau po 20 minučių skilo perpus.

Silkę ir virtas morkas supjaustyti gabaliukais, dėti virtas ir jau atvėsintas pupeles, pagardinti krapais, garstyčiomis, pipirais ir atsargiai išmaišyti. Jei mėgstate aliejuje plaukiojančias silkes, įpilti aliejaus - man užteko dėžutėje esančio marinato. Kuriam laikui palikti salotas ramybėje tam, kad visi skoniai susimaišytų.

Topinambus (žiemines bulves) palaikyti šaltame vandenyje ir šiurkščiu šepetėliu pašalinti nešvarumus. Perplauti po tekančiu vandeniu. Išvirti su visomis lupenomis (nes juk čia pasislėpę vitaminai) taip, kaip verdamos paprastos bulvės. Tik bulves aš verdu iki visiško minkštumo, o topinambus, kuriuos ne tik skanu, bet ir sveika triaukšti žalius, tik apverdu - man skanu, kai jaučiasi bulvikės tvirtumas. 

Kai jau bus valgoma, patiekalą, aišku, galima paskaninti grietine ar jogurtu. Bet darysite tai ar ne, man ne taip ir svarbu. Bet būtinai salotų dubenėlį apiberkite sausoje keptuvėje pakepintomis saulėgrąžų ir sezamo sėklomis. Bulvių jau nebereikės, nes, kaip suprantate, čia jas atstovaus topinambai. Beje, kai jie atvėsta, likučius supjaustau riekelėmis ir suberiu į mišrainės likutį, kuris bus valgomas jau kitą dieną. 

Ach, kokios tos žieminės bulvės geros! Rimtai geros - ir su silke, ir be jos. Geros tada, kai valgydama galiu stebėti pavasariškai ryškų dangų pro kruopščiai nuvalytą langą, bet puikios net ir tada, kai pietaudama žiūriu tik į jas, nes pro langą nieko nematyt...Iš tiesų - pavasaris taigi sėdi lėkštėje ir ko gi ten dairytis pro tuos langus?

P. s. o langą valysiu dar kartą. Susikaupsiu, nusiteiksiu ir vėl pabandysiu, nes pavasario tik lėkštėje man tikrai neužtenka.

[vaistazoles]

KVAPIEJI MAIRŪNAI

NEPATARTINA VARTOTI:

-        sergantiems opalige

-        nėščioms moterims

-        kasdien ir ilgai, nuolat mairūnų vartoti nereikėtų.

  TINKA:

Kaip ir daugelį prieskonių, mairūnus patartina dėti gaminimo proceso gale, tam, kad būtų išlaikytas stiprus aromatas.

-        Padažams

-        Kiaušinienei

-        Varškei

-        Salotoms

-        Koldūnams

-        Vėdarams

-        Daržovių patiekalai (labiausia tinka su šiek tiek sunkesnėmis daržovėmis, tokiomis kaip pupos ar kopūstai)

-        Labai tinka su keptomis bulvėmis

-        Mėsai (Jie idealiai tinka prie sunkių, riebių mėsos patiekalų – tai susiję su jų savybe lengvinti virškinimą.) Galima dėti į faršą.

-        Žuviai

-        Paukštienai

-        Skandinavijos šalyse mairūnai labiausiai žinomi kaip žirnių sriubos prieskoniai (tinka ir kitoms sriuboms)

-        Apkepams

-        Troškiniams

-        Raugiant agurkus, pomidorus, patisonus, kopūstus

-        Gaminant dešras (Vokietijoje vadinamas wurstkraut - „dešros žolelė“)

-        Gaminant vyną, likerį, degtinę

-        Gaminant actą

-        Jais galima pakeisti pipirus

DERA SU:

-        Lauro lapais

-        Juodaisiais ir kvapniaisiais pipirais

-        Čiobreliais

-        Kadagio uogomis

 RECEPTAI:

-        Lapus ir pumpurus nuplauti, padžiovinti, sudėti į keptuvę su išlydytu sviestu ir pakepinti.

  NUO LIGŲ:

-        Mairūnas padės esant skrandžio ir žarnyno problemoms. Skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą ir virškinimą.

-        Gydo uždegimus, naikina bakterijas ir virusus.

-        Peršalus ir kosint galima išbandyti mairūnų inhaliacijas, kurios gana efektyvios.

-        slopina migreninius galvos skausmus,

-        ramina

-        gydo nemigą,

-        jame yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

-        Vėmimas, galvos skausmai ir svaigimas, depresija, centrinės nervų sistemos ligos:

4 arbatinius šaukštelius mairūno žolės užpilkite 250 mililitrų verdančio vandens, leiskite nusistovėti valandą laiko, po to antpilą nukoškite. Šio antpilo gerkite 4 ar 5 kartus per dieną.

-        Tepalas varikozinių venų išsiplėtimų vietoms, reumatui ir podagrai:

Mairūno žolę (santykiu 1:5) užpilkite alyvų aliejumi, leiskite nusistovėti 20 dienų, po to aliejų nukoškite.

[plaktukai]

Iš knygos: salotos "Anglez kavinė"

Taip, aš sukūriau naują rubriką šiam tinklaraščiui. Vintage šiuo metu vyrauja visur iki apsišikimo, tai kodėl man nepasimaudžius vintažo populiarumo bezdaluose ir nesugeneravus didesnio srauto į šį apleistą savo saitą?*

Vintage receptų rubrika paremta mano namuose Kaune randamomis senomis ir nelabai senomis receptų knygomis - aš iš jų išrenku po receptą ir pagaminu jį, suvalgau aišku taip pat ir trumpai pristatau knygą. Kas iš to, nežinau. Kaip kad iš daug ko, ką aš darau, nebūna nieko, bet tiesiog mano vidinis astralinis kūnas man liepia tą daryti. Taip pat mano astralinis kūnas man liepia eiti į Iki ir nusipirkti anglišką Vogue už 25 litus bei čipsų pakelį.

  Pirmąją vintage rubriką atidaro knyga Skanu, paprasta, pigu: 500 geriausių BURDA MODEN receptų ir 450 spalvotų fotografijų*. Gal nereikia per daug išsiplėsti, ką man reiškia Burda Moden (svajonių megztinius iš Vokietijos su perlais, auksiniais siūlais ir petukais), turbūt mane supras kiekviena mergina, kuri skutasi kojas (ir ne tik), darosi pedikiurą ir mėgsta maivytis. Nes aš tai žiauriai mėgstu, dažniausiai duše arba solerkėj filmuojuosi įvairiuose klipuose, arba dar mėgstu užsirakint kambary ir vaikščiot su kablais bei trauzais, o kur dar slaptosios savęs fotografavimo valandėlės! Aš galiu garantuoti, kad Burda Moden produkcija prisidėjo kažkuria dalimi prie mano charakterio susiformavimo.

Kad ir kaip ten bebūtų, Burda Moden megztinio svajonė neišsipildė, tai pagalvojau, gal bent recepto svajonę išpildysiu.

Ši knyga atsirado mūsų namuose per mamos gimtadienį. Ją padovanojo mamai pusseserė, prie knygos dar buvo pridėta tamsiai žalios spalvos atvirutė su balto balandžio siluetu ir atvirutėje buvo parašyta: "Derp derp, sveikiname sulaukus balzakiško amžiaus". Tas balzakiškas amžius tapo mano to meto x-failu, aš net iki šiol nežinau, kiek yra balzakiškas amžius (žinau tik Kristaus amžių ir rubensiškas formas).

Knyga sulaukė mano didelio dėmėsio. Spalvotos fotografijos iš Vokietijos mane sukrėte. Receptų pavadinimai man sukėlė euforijas ir depresijas (žuvų salotos "Džonatan", salotos "Gracija", sriuba "Kaip ir pati sodininkė", žuvų sriuba "Maljorka", jūriniai liežuviai pagal "Malūnininko pačios" receptą, "Coq au vin" - išversta kaip "Konjakas ir vynas" ROFL, bohemiškieji "libaniečiai" ir t. t.). Iki šiol man knyga kelia dvejopus jausmus ir norą atlikti dvejopus veiksmus. Lygtais norisi tokią knygą trenkti į šalį (vis dėlto jai neskirta egzistuoti maniškės virtuvės kontekste), kita vertus, kai kurias kaimietiškas idėjas visai gal ir norisi išbandyti. Deja, labiau esu linkus šią knygą kam nors atiduoti arba išmesti (oi, pamiršau, kad ji ne mano), nes iš jos daugiau tikrai nieko negaminsiu (liūdi kunigaikščio fon Golšteino, diplomato ir smaližiaus, pjausnių receptas, taip ir liks neišbandytas). Nesu tas žmogus, kuriam patiktų kepti plaučiukus ir širdeles, virint brokolius arba plombiruoti persikus (čia turbūt reiškia daryti iš persikų plombirą). Taip pat garantuoju, kad iš jos nieko negamins ir mano šeima. Paaiškinu, kodėl:

1. Močiutė - atkalus per gyvenimą tam tikrą kiekį receptų, kuriuos gamina, nieko naujo nenori išbandyti.

2. Mama - per daug užsiėmus. Iš receptų knygų turi išsirinkus kelis patikimus receptus, neturi laiko išbandyti kažką naujo.

3. Teta - kartais išbando ką nors iš knygų, bet labiau mėgsta naujai namuose atsiradusias knygas. Bet dažniausiai tik paskaito receptus ir paburba, kad šūdas, nesąmonė.

4. Brolis - kadangi internetu gaminti maisto neįmanoma, jis šios knygos nenaudos.

5. Sesė - per sudėtingi receptai jos virtuvės patirčiai. Kartais užsinori ką nors pagaminti, bet pamiršta (nes kažkas pakomentuoja feisbuko nuotrauką) arba namie neranda reikalingų ingridientų.

6. Sesė 2 - per maža. Mėgsta saldumynus.

7. Šuo - faktas, kad šunys nemoka gaminti maisto. Bet net jei ir mūsų šuo būtų žmogus, jis labiau eitų į barą negu kad sukinėtųsi virtuvėje.

Negalėčiau paaiškinti, kodėl išsirinkau būtent salotų "Anglez kavinė" receptą. Sakyčiau, matyt, todėl, kad visi ingridientai daugmaž man prieinami (deja, tai ne cool receptas, nes reikia krevečių, o krevetės prieinamos tik tiems, kad turi piniginėje šio bei to). Gaila, nepaaiškinsiu, kad ta "Anglez kavinė" ir ar ji nebus kokio vokiečio, padauginusio alaus, fikcija. Kažką radau vikipedijoj, bet abejočiau ar tai yra tai. Gal ta "Anglez kavinė" buvo kokia nors paprasta knaipė kokiam nors Wurstburge Vokietijos vidury. Bet ne, tai šiek tiek illogiška, nes iš kur krevetės Vokietijos viduryje. Vienu žodžiu, aš nieko nebežinau ir tingiu galvoti čia kažką.

Keista, bet salotos skanios. Tą garantavo recepto antraštė: "Šventinė užkanda, nuostabus šaltojo stalo valgis". Ech, ar galėjo "Anglez" kavinės virėjas pagalvoti, kad šiuolaikiniai europiečiai krevetes pirks nešventinę dieną ir nešis tokią stalo puošmeną plastmasinėje dėžutėje �� darbą...

Taigi, norint pasijusti šiokiu tokiu buržua, iš pradžių pasikvieskite tarną ir jam liepkite surinkti tokius ingridientus:

7 bulvių (aš naudojau 8 bulves, bet kai jas išviriau ir pyliau į sietą, viena bulvė įkrito į pudingo bliūdą, tai teko ją utilizuoti);

krapų (recepte prašo pusės kerelio krapų, dėl to mane ir nervina ši knyga);

kmynų;

3 pomidorų (aš naudojau du didelius ir vieną slyvinį, gaila, neturiu jokio tarno);

3 agurkų (nedidelių);

mažo svogūno;

3 v. š. balto vyno acto;

4 v. š. aliejaus (aš naudojau alyvuogių aliejų ir paprastą, nes mano asmenybė būtent tuo momentu skilo į dvi dalis);

1 a. š. garstyčių;

200 g krevečių;

pipirų, druskos, gražių rūbų ir išvaizdos.

Savo tarnui liepkite užkaisti vandenį, sudėti į jį nuskustas bulves, druskos, kmynų ir krapų bei užvirinti. Tarnai žino, kiek laiko turi virti bulvės.

Joms beverdant, tarnas turi supjaustyti pomidorus ir agurkus. Leiskite čia jam šiek tiek atsipalaiduoti ir supjaustyti šias daržoves jam pačiam priimtina forma. Tada įsakykite susmulkinti svogūną į atskirą dubenėlį. Ant svogūno tarnas lai užpila actą, aliejų, užkrečia garstyčias ir pakrapina susmulkintus krapus. Čia yra salotų padažas.

Dabar jau galima kombinuoti salotas. Tiksliau, jūsų tarnas gali jas kombinuoti. Į krištolinį (būtinai) dubenį tarnas sudeda bulves (kurias prieš tai jis nusunkė ir šiek tiek pasmulkino) ir jas apipila padažu, tada į dubenį sudeda likusias daržoves, krevetes, paskanina pipirais ir kitokiais pageidaujamais prieskoniais. Viskas sumaišoma ir patiekiama jums.

Jūs valgote ir prisimenate savo jaunas dienas "Anglez" kavinėje, Eliziejaus laukus, kai buvote jaunas ir gražus ir visos Mormartro (ar kaip ten jis vadinasi - atsiprašau, niekada nesižavėjau Paryžium) merginos jūsų geidė...

* Šiuo metu rubriką "Vintage receptai" pervadinau į "Iš knygos", nes supratau, kad tas vintage labai jau gaidiškai skamba.

* Skanu, paprasta, pigu: 500 geriausių BURDA MODEN receptų ir 450 spalvotų fotografijų. Vilnius: Mažoji Rosma, 1996.