#valgiai

[vegetariniaivalgiai]

Vegetariniai valgiai

Rengdami šį turinį, mes stengėmės, kad ji būtų praktiška, padėtų jums namuose pasigaminti autentiškų indiškų patiekalų,supažindintų su garsiosios indų vegetarinės virtuvės tradicijomis. Turinyje pateikiami vedišk, arba klasikiniai indų vegetarinių valgių receptai, bet vien tuo neapsiribojama. Iš jos skaitytojas sužinos ir apie Vedų mitybos meną – apie tai , kaip pasotinti ne tiktai kūną, bet ir protą bei sielą. Pirmuose keturiuose skyriuose, remiantis šiolaikinio mokslo faktais, religija, bei etika, aptariamos Vedų filosofijos idėjos ir vegetarizmas. Vegetariniai valgiai

[sekundakim]

- Žemaičių valgiai – J. Uginčienė (1991).

[mamagrizknamo]

Totoriški sausainiai ,,Barmak”

Jei jūs, kaip ir aš, negalite ramiai praeiti pro sausainius, žinot, kad jų yra nesuskaičiuojamai daug ir įvairių - skirtingai gaminamų, dar skirtingiau atrodančių. Yra tokių, kuriuos perlaužus, iš vidaus teka karamelė ar šokoladas, yra svaigiai kvepiančių citrina, medumi, cinamonu ar kardamonu. Dar yra tokių, kuriuos, prieš maišydamas, raitydamas ir kepdamas, mintyse persižegnoji (penkis kartus taigi nepavyko!), kaip yra ir tų, kuriuos pagamintum net vidury nakties.

Šitie vamzdeliai tikrai nepriklauso ponų sudėtingųjų kategorijai ir su jais, ko gero, be didelio vargo susitvarkytų net vaikas. Bet atrodo jie gerai - man patinka jų paprasta ir grakščiai elegantiška forma. Ir cukraus sniego dulksna vietoj įmantrių papuošimų. Galvoju, jei reikėtų sukurti juos reklamuojantį plakatą, pieščiau svajingą praėjusio amžiaus pradžios moterį, vienoje rankoje laikančią gėlėtą porceliano puodelį, o kitoje - jau prakąstą sausainiuką. Ir būtinai, ant ryškai dažytų moters lūpų, palikčiau liežuvio galiuku nepaliestą cukraus pudros pėdsaką. Na va, gi tikrų tikriausia klasika gaunasi! Arba aš neturiu vaizduotės. Arba aš ją turiu tik ji, klaidindama mane, nuveda į Paryžių, kai, tuo tarpu, turėčiau kalbėti ne apie svajingą poniutę, o apie tvirtų rankų totorę moterį, kočiojančią lakštą po lakšto tam, kad šeimai prikeptų visą galybę puikiausių sausainių.

Bet apie kitos tautos valgius kalbėti nėra lengva - mano pažintis su totorių virtuve prasidėjo ir pasibaigė kadaise paežerėje ragautų tikrų kibinų sklidina lėkšte,  kiekvieną vaikystės vasarą pajūrio kurorte valgyta beveik kasdienine  čeburekų porcija ir dieviško skonio baklavos (pakhleve)  skanavimu pas kažką, kažkur ir kažkada. Bet šiandien mes kepam gardžius pasaulio virtuvės sausainius ir tai yra kur kas geriau, nei nežinoti, nenorėti ir net nebandyti. Vadinasi, prasidėjusi pažintis tęsiasi ir, negali žinoti, gal kada peraugs į gražią draugystę - totorių valgiai be galo įdomūs, netikėti ir tikrai verti dėmesio. 

  Tešlai reikės: 

- 250 g. kvietinių miltų;

- 80 g. sviesto;

- 6 šaukštų riebios grietinės (dėjau negailėdama - su kaupu);

- 1/3 a. š. sodos;

- Žiupsnio druskos;

Įdarui:

- 100 g. graikiškų riešutų;

- 100 g. cukraus;

- 1 a. š. vanilinio cukraus;

- 50 g. tirpinto sviesto (man tiek pasirodė per mažai, tai dėjau kiek daugiau).

Papildomai:

-  cukraus pudros kepinių pabarstymui.

Gaminimas:

1. Į dubenį dedami miltai, ant viršaus burokine tarka sutarkuojamas sviestas ir, pirštų pagalba, viskas sutrinama į trupinius.

2. Grietinėje užgesinama soda, t. y., į grietinę dedama soda ir šaukštu intensyviai maišoma tol, kol ji suputoja, o tada mišinys supilamas į dubenį,  įberiama druskos ir užminkoma tešla, kuri, įvyniota į maistinę plėvelę, valandai paliekama šaldytuve. 

3. Atšaldyta tešla dedama ant vos miltais pabarstyto darbastalio ir labai plonai iškočiojama - kuo plonesnė ji bus, tuo dailesni, trapesni ir skanesni sausainiai iškeps. 

4. Maisto trintuvo pagalba riešutai susmulkinami, sumaišomi su cukrumi ir tirpintu sviestu.

5. Lakštas peiliu padalinamas į lygius 10x10 cm. kvadratukus (jei turite kantrybės, galite daryti dar mažesnius), ant kiekvieno jų beriama po šaukštelį ar pusantro riešutų-cukraus-sviesto trupinių ir susukami vamzdeliai. Nesudėkite trupinukų vienoje vietoje, pvz., centre, o paskirstykite tolygiai visame kvadratėlyje. Kraštelių, kaip esame įpratę, kiaušinio plakiniu klijuoti nereikia ir net nebūtina stengtis, kad siūlė atsirastų vamzdelio apačioje.

6. Vamzdeliai kepami 20-25 min. 180′ C orkaitėje. Iškepusius, nebijodami perdozuoti, gausiai apiberkite milteliniu cukrumi - vamzdeliai nėra per saldūs ir keli gramai burnoje tirpstančio cukraus sniego jiems tikrai nepamaišys. 

[skaniausi-blog]

Anties kumpeliai su baravykų padažu.

[darbobirza]

Vadybininkas - tiek�jas | UAB "Valgiai ir kita" | Vilnius

Pareigos:  Vadybininkas - tiek�jas Įmonė: UAB "Valgiai ir kita" Miestas:  Vilnius Atlyginimas:  07.24 

-- Delivered by Feed43 service

Darbo rinka Vilnius http://www.darbo.lt/darbas/darbdavys.php?id=2020082307241523309336

[portlandlac]

Adventinis susikaupimo vakaras su vyskupu Lionginu Virbalu

Atskamba balsas iš aukštai, ramina ilgesį žmogaus,

Nakties tamsa jau traukiasi, šviesa pasklido iš dangaus…

Beribe meile gimstanti, gaivinki širdis alkstančias, 

Žvaigžde žibėk padangėse, viltim nuskaidrinki kančias…

Gruodžio 18-osios vakarą Portland’o Lietuvių Bendruomenės tikintieji rinkosi  į susikaupimo vakarą maldai ir pabendravimui su Jo Ekscelencija vyskupu Lionginu Virbalu iš Lietuvos , šiuo metu besisvečiuojančiu Amerikoje ir lankančiu įvairias Katalikiškas vietas, Lietuvių Bendruomenių parapijas, bei Šv. Kazimiero parapijos (Los Angeles, CA) klebonu Tomu Karanausku. 

Krikščioniškasis pasaulis, laukdamas Išganytojo atėjimo, maždaug mėnesį iki šv. Kalėdų tarsi nuščiūva… Adventu vadinamas laikotarpis skirtas pabendrauti su artimaisiais, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą. Daugelis šio meto tradicijų atkeliavo iš žilos senovės. Tai laikas, skirtas priminti apie buvimą kartu, artimojo pajautimą, laikas padėkoti, atsiprašyti ir su visais susitaikyti. Dabar pats metas prisiminti amžinąsias, tikrąsias vertybes, apmąstyti, ką turėtume keisti savyje ir aplink save, kad kitais metais būtume laimingesni…

Svetinguose Bendruomenės Valdybos pirmininkės Giedrės ir Vilmanto Babarskų namuose tvyrojo ypatinga nuotaika… Atrodė, kad visi, tą lietingą vakarą susirinkę po dienos darbų į šventiškai papuoštą šių namų svetainę, tapome viena draugiška šeima, su viltimi laukiančia kūdikėlio Jėzaus užgimimo ir gražiausios metų šventės - stebuklingų šv.Kalėdų…

Kunigas Tomas Karanauskas sukvietė visus bendrai maldai, o Jo Ekscelencija vyskupas Lionginas Virbalas palaimino gausų šventišką stalą ir visi susėdome ragauti skaniųjų močiutės Vaidos virtų cepelinų ir žemaitiškų blynų bei įvairių gardėsių, paruoštų kitų šeimininkių. Visi mintimis nejučia nuklydome į tuos laikus, kai dar buvome vaikai, kai šventai tikėjome, kad šv.Kaledų naktį kalba gyvuliai ir ivyksta daugybė kitų stebuklų, prisiminėme, kaip šios šventės budavo laukiama  ir jai ruošiamasi gimtinėje Lietuvoje, savo tėvų ar senelių namuose, kokių budavo laikomasi tradicijų, kokie budavo ruošiami valgiai, žaidžiami žaidimai ir giedamos giesmės…

Ir štai jau mūsų nenuilstantis lietuvybės ir tuo pčciu – senovinių lietuviškų liaudies dainų – puoselėtojas, buvęs ilgametis  Portland’o Lietuvių bendruomenės pirmininkas Vilius Žalpys dalina Adventinių giesmių žodžius ir nuskamba pirmoji giesmė: “Sveikas, Jėzau gimusis, šventas Dievo kūdiki…”; “Tyliąją naktį balsas sugaudė..”; “Gul šiandiena jau ant šieno Atpirkėjas žmonijos…”

Viena giesmė keite kitą, pleveno šiltos žvakių liepsnelės, dalinomės gražiais prisiminimais…buvo taip gera ir jauku, kad niekas nenorėjo skirstytis…

Kunigas Tomas Karanauskas pakvietė jo Ekscelenciją palaiminti bendruomenės narių atsineštus kryželius ir kitas širdžiai brangias relikvijas, o tuo pačiu palaiminimas buvo suteiktas ir visiems čia susirinkusiems bei jų šeimoms ir artimiesiems.

Pasak Jo, Ekscelencijos vyskupo Liongino Virbalo, Kūčių vakarienė yra bene gražiausia lietuviška tradicija, tačiau ne visi gali sau leisti ją švęsti ar turi su kuo, todel jis ragino: "Sustok, paklausk vardo, pasikviesk, paskambink, skirk laiko..."

“Šiandien džiaugiamės ir sveikiname vienas kitą, sulaukusius džiugiosios Kalėdų žinios: „Mums gimė Išganytojas“. Angelai piemenims skelbė, kad Jo gimimas bus didis džiaugsmas visai tautai, ir linkėjo ramybės Dievo mylimiems žmonėms. Bet tai, ką jie pamatė, buvo labai paprasta: „Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16). Dievo Sūnus neatėjo su Visagalio jėga ir šlove - Jis atėjo kaip neturtingas ir silpnas Kūdikis. Jis nenori mūsų priversti, bet nori savo meile pakviesti, nenori parodyti galią, bet nori laimėti širdis”,-rašoma Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo pasirašytame Kauno vyskupų kalėdiniame laiške tikintiesiems.

Jo Ekscelencijos vyskupo Liongino Virbalo apsilankymas Portland’o Lietuvių Bendruomenės tikintiesiems tapo ypatina švente šiuo Adventiniu susikaupimo laikotarpiu, o jo padrąsinantys žodžiai, asmeninis pasiaukojimo Dievui ir tarnavimo žmonėms pavyzdys suteikė visiems taikos ir ramybės, įkvėpė viltį, kad ateinantys 2020-ji metai, bus geresni, kilnesni, šviesesni…

Dėkojame Portland’o Lietuvių Bendruomenės Valdybai ir jos pirmininkei Giedrei Babarskienei už tokį šiltą ir dvasingą Adventinio susikaupimo vakarą. Ypatinga padėkos žodį norėtume tarti Giedrės mamytei, Vaidai Bašinskienei - už jos nuolatinį rūpestį, kad niekam nieko netruktų, už jos pasiaukojimą, triūsiant visą dieną virtuvėje ir ruošiant šį bei daugybę kitų vaišių stalų įvairiausiomis progomis. Esame dėkingi, turėdami savo tarpe tokią darnią, katalikišką šeimą, kurios namų durys visada visiems atviros, o šių namų siela – darbščioji močiutė Vaida…

Gražina Kaziliene, Portland’o Lietuviu Bendruomenės Valdybos atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

[rutelasblog]

Gal turi ugnelės?

Pamąstymai apie biblinį svetingumą

Karla Braun 

Miestelio, kur bėgo mano vaikystė ir kur pusė iš visų septynių tenykščių bažnyčių buvo menonitiškos, vidurinėje paprastai būdavo dvi grupės žmonių – tie, kurie lankė bažnyčią, ir  kurie ne. Pagrindinėje mokykloje linija skirdavo tuos, kurių tėvai rašydavo prašymus, kad vaikai lankytų tikybą ir dalyvautų religinėje veikloje, nuo tų, kurių tėvai pareikšdavo norą vaikus nuo tos praktikos atleisti.

Vėliau, jau aukštesnėse klasėse, skirianti linija kiek pakito, ir išryškėjo dvi kitokios grupės: tų, kurie traukė dūmelį, ir kurie ne. Reikia pasakyti, kad tas rūkalių būrelis kažkuo traukė tvarkingą, nerūkančią krikščionę mergaitę: kiekvieną nusprendusį prisidėti jie priimdavo išskėstomis rankomis. 

Juk būti naujoku mokykloje nelengva, o ypač sudėtinga, jei visi kiti klasės mokiniai kartu jau nuo mažumės, nuo pat darželio laikų. Ir jei tas bendros istorijos, bendrų šaknų neturėjimas naujokei buvo labai juntamas, stengiantis kaip nors įsilieti į krikščioniškas jaunimo grupeles ir ten pritapti, tai rūkorių fronte visi jautėsi lygūs. Jei tik turėdavai noro dalytis ugnele ir cigarete, būdavai mielai priimamas, atrasdavai savo vietą.

Nuotrauka paimta iš Pixabay. 

Taigi taip jau išėjo, kad toji mažuma, kurią siejo vienas žalingas įprotis, buvo bene draugiškiausia, nesisvaidanti smerkimais ir didžiausia įvairove pasižymėjusi grupelė visoje mokykloje, kur didžioji dauguma užrietę nosis save išdidžiai laikė „gerais krikščionimis.“

Kaip tada, taip ir dabar aiškiai suprantu, kad bažnyčios bendruomenė iš tiesų turėtų panėšėti į tuos rūkorius (ne dūmo traukimu, savaime suprantama, bet savo nuostatomis). Juk tai buvo margas būrys, kurį sudarė įvairaus amžiaus skirtingi žmonės, pasižymintys savitu braižu, kilme, skirtingomis etnokultūrinėmis šaknimis ir mokslo lygiu. Vienintelis reikalavimas buvo susitelkimas į pagrindinį dalyką. Bažnyčiai tas dalykas būtų meilė Jėzui, vedanti į nuolatinį gyvenimo atnaujinimą, jo keitimąsi. O jei užklydęs lankytojas kol kas nedega meile Jėzui ir išvis nelabai Jį pažįsta, tai jis turėtų būti maloniai priimtas pabūti tarp mūsų ir pažinti Jį.

Biblinis svetingumas

Dažniausiai cituojamose eilutėse apie svetingumą graikų kalba užrašytame originale aptinkame žodį filoxenia, reiškiantį „meilė svetimam, ateiviui, nepažįstamam, kitokiam“:

„Rūpinkitės šventųjų reikalais, puoselėkite svetingumą.“ (Rom 12, 13)

„Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, buvo priėmę viešnagėn angelus.“ (Hbr 13, 2)

„Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo.“ (1 Pt 4, 9)

Perskaitę pirmąją Rom 12, 13 dalį, kur esame raginami viskuo dalytis su Dievo žmonėmis, turinčiais poreikių, prisimename suneštinius pietus bažnyčioje, kai mėgaujamės valgiais ir smagiai leidžiame popietę su bičiuliais iš savo bendruomenės. Ir nors suneštinės vaišės tikrai puiku ir labai smagu, kai močiutė turi privirusi barščių, kai pas ją sekmadienio popietę užvirsta anūkų būrys, tai nėra tikrasis biblinis svetingumas.

Biblinio svetingumo akcentas išlieka filoksenija, dėmesio parodymas ne tiems, kurie jau yra bažnyčiokų rate, bet veikiau už jo ribų (kartais gal net nedraugiškai, o gal net ir visai priešiškai nusiteikusiems). Galbūt Rom 12, 13 derėtų skelti į dvi dalis, antrąjį šios eilutės paliepimą sujungiant su kita eilute, raginančia laiminti mus persekiojančius (14 eil.) ir parodyti malonę net ir mums kenkėjaujantiems (17–21 eil.)?

Priėmę viešnagėn angelus

Gamtos sąlygos Artimuosiuose Rytuose kartais gali būti labai sudėtingos, nepalankios ir net grėsmingos, todėl keliautojo pakvietimas pasistiprinti (užkąsti ir atsigerti), pastogės suteikimas iš tikro gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Senojo Testamento įstatymas prisako parodyti meilę/dėmesį ateiviams (užklydėliams) (žr. Kun 19, 33–34). Vienas iš dalykų, kuris vėliau pakišo Izraeliui koją ir supykdė Jahvę, kaip tik ir buvo jų negebėjimas parodyti tokią meilę (žr. Ez 22, 7).

“Abraomas ir trys angelai”, Šagalo paveikslas (1960 - 1966) 

Štai Abraomas parodė tokį biblinį svetingumą, kai kelyje sutiko tris nepažįstamuosius (Pr 18, 2) ir maldaute maldavo jų pas jį užsukus pailsėti ir užkąsti. Hbr 13, 2 Jėzaus sekėjus ragina su svetimais, užklydusiais nepažįstamaisiais elgtis taip, lyg su pačiu Viešpačiu. Nors, kaip vėliau paaiškėjo, Abraomas priėmė viešnagėn patį Dievą, o vyrukai, keliavę į Emausą, bendravo su Jėzumi, galbūt ne kiekviena mūsų svetingumo išraiška bus taip įspūdingai vainikuota. Greičiausiai nesulauksi didelio, apčiuopiamo atlygio, parodęs svetingumą greit išvyksiančiam keliauninkui ar kokiam pabėgėliui, ar benamiui, kurio poreikiai ryškiai viršija mūsų išteklius.

Nepaisant to, svetingumas yra nepaprastai reikšminga bažnyčios – kaip Dievo darbininkų šioje žemėje – misijos dalis. Juk atverdami savo namų ir gyvenimo duris ateiviams – akimirkai, mėnesiui ar net visam gyvenimui – mes atveriame duris pokalbiams apie mūsų nuostabųjį bičiulį Jėzų, kuris mums patiems parodė kelią.

Tikro biblinio svetingumo parodymas reiškia, kad (kartais, taip sakant, „perlipę per save“) puodelį kavos pasiūlome ne tik savo draugams, bičiuliams ar geriems pažįstamiems, bet ir ateiviams – pabėgėliams, svetimšaliams, nuilsusiems, gal net tokiems, kuriuos įvardijame pagal jų nuodėmę, tačiau priimame juos. Galbūt mums teks palūkuriuoti prie „rūkymo kambario“ durų, maloniai priimti visus ateinančius tokius, kokie yra, ir pasidalyti su jais ugnele – Jėzaus mūsų širdyse į��iebta ugnele! 

Straipsnis iš žurnalo MB HERALD https://mbherald.com/have-you-got-a-light/?fbclid=IwAR2yIa7dRWoqvOJSabUulyXA6-R_npFIAQrCWxvQRmzCJyW3UKYxtTrqA4M

[skaniausi-blog]

Skani ir gardi kumpio ir grybų mišrainė

[skaniausi-blog]

Skanutėliai kokosiniai sausainiukai

[skaniausi-blog]

Trys šokoladinės juostos… Saldu, švelnu, skanu, netgi truputį kartoka – taip galima apibūdinti visus tris sluoksnius, truputėlį apgirtusius nuo amareto, Damų likerio ir romo… Papuošti galite trintais mangais ar jų skiltelėmis, kokoso drožlėmis ir baltojo šokolado diskeliais. Kai pradėsite skaityti gaminimo aprašymą, žinau, kad pagalvosite, jog ilgai truks gaminimas ir atsisakysite gaminti. Man buvo

[skaniausi-blog]

Skanus, gardus maltos vištienos vyniotinis su sūriu ir krapais viduje...

[skaniausi-blog]

Skanutėlis kakavinis greitpyragis

[skaniausi-blog]

Skanūs, gardūs riešutiniai krimstinukai

[skaniausi-blog]

Klasikinė, skani silkė pataluose...

[skaniausi-blog]

Superiniai kotletukai...