#antiena

[wassuptory]

cc: antiena

[skaniausi-blog]

Anties kumpeliai su baravykų padažu.

[bukimevieningi]

Mažosios Lietuvos kugelis su mėsa

Mažosios Lietuvos kugelis su mėsa

Rudenį, kai prasideda šalnos, kai žmogui reikia sotesnio, riebesnio maisto Mažosios Lietuvos valstiečiai vos ne kasdien kepdavosi įdarytą kugelį su mėsa. Bulvių būdavo sočiai sukaupta ir žiemai, ir gyvuliams, ir sėkloms, o mėsą imdavo įvairią: kiaulieną, jautieną, avieną, ožkieną, žvėrieną, žąsiena, antiena, kalakutiena, vištiena, laukinę paukštieną, net įvairias žuvis, – visko, kas pasitaikydavo…

[mint-ty]

Japoniški restoranai ir profesionalus ryžių uostymas

Jei kada esate ieškoję tikro japoniško restorano, manau greitai atkreipėte dėmesį, kaip jie skiriasi nuo vakarietiškos kultūros. Patys geriausi europietiški restoranai dažniausiai atrodo kaip penkių žvaigždučių viešbutis (arba taip ir yra), kur reikia praeiti mažiausiai tris patikros postus norint pagaliau patekti prie rūmų menės staliuko. Tuo tarpu patys geriausi japoniški restoranai dažniausiai atrodo maždaug kaip medinis senovinis japoniškas privatus namukas...  Japonų restoranų kultūroje vyrauja supratimas, kad pati geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas. Kuo paprastesnis fasadas - reiškia, tuo mažiau reklamos, tuo geresnė kokybė. Kaip ir su daugeliu kitų dalykų, japonai iš esmės persistengė ir su šia idėja. Man yra tekę užsukti į tokius restoranus, kurie užkišti į pačiame Google Maps nepažymėtą gatvytę, o įėjimas net kaip privačiam namui atrodo per daug uždangstytais langais. Prie durų tik viena būtinai kanji parašyta iškaba, viduje - ne daugiau dešimt sėdimų vietų ir meniu būtinai irgi vien iš kanji. Net einant su draugais japonais, neištverdavau jų nepaklausus, ar jie tikrai žino kur eina. Londone dirbant Itochu restoranų pardavimuose, mano pareigos buvo prižiūrėti iš mus maistą perkančius restoranus. Jei naujas klientas - atidaryti jam sąskaitą su mumis, sudaryti maisto prekių sąrašą ir kainas, bei, žinoma, stengtis kuo daugiau jiems parduoti. Sąskaitas atsidarę restoranai skambindavo telefonu arba rašydavo elektroninį laišką prekių atvežimui užsakyti į mūsų ofisą, kur sėdinčios asistentės (būtinai moterys) pasirūpindavo prekes suvesti į kompiuterį. O aš dažniausiai pati keliaudavau per restoranus siūlyti naujų prekių ir paklausti, kaip jiems sekasi. Šie metai turbūt labiausiai pakeitė mano charakterį iš visų mano gyvenimo metų. Jei iki tol kartais nedrįsdavau užeiti net į akivaizdžiai atidarytą parduotuvę, tai dabar aš sėkmingai raudavaus į uždarytą restoraną per galines duris, eidavau tiesiai į virtuvę ir šaukdavau “ar kas nors esat?!”. Nes jei galinės durys atrakintos, reiškia kažkas viduje vistiek yra. Sekantis žingsnis būdavo kuo greičiau užkalbėt pasimetusiam ir nieko nenutuokiančiam virtuvės padėjėjui dantis, įgrūst į rankas savo vizitinę bei prekių katalogą, ir maut į lauką per tas pačias galines duris, kol kas nors kitas nesusivokė man padėt išeit. Tokie du vizitai per dieną, trunkantys apie penkias minutes, ir aš laiminga antrą valandą dienos jau galiu eit namo (čia buvo vienintelis darbo pliusas, bet apie juodosios kaišios definiciją papasakosiu kitą dieną). 

Tai buvo gerieji restoranai. Londone yra daug ir tikrųjų landynių. Tai - japoniško maisto delivery service. Ir jei iš manęs galit pasiimt bent vieną patarimą, tai jokiu, JOKIU BŪDU neužsisakinėkit maisto iš interneto, jeigu tai nėra tikras restoranas, kur galima ateit ir atsisėdus pavalgyt. Dažniausiai užsieniečiai vyrai, neturintys nieko bendro su Japonija, per mobilų žiūrėdami How To Make Sushi Yotube tutorialą, vynioja sušius chikenshopo ar kebabinės sandeliuke be langų (ir, žinoma, be maisto sertifikatų), bei motoroleriu nuveža užsakymą jums į namus. Nereikia daug stebėtis, kad tokie maisto gamintojai turėjo ir daug problemų su skolomis. Pas juos deja man reikdavo eit ne siūlyt naujas prekes, bet prašyt, kad pagaliau susimokėtų už jau suteiktus maisto produktus (vėl, jei kyla klausimas, ar ši pareiga buvo mano darbo aprašyme ir kas yra juodoji kaišia - šiek tiek vėliau). Taigi dar sykį: jei perkat patiekalą - pirkit tik iš tikrai jums žinomos vietos.  Mūsų pagrindinė nr.1 prekė buvo japoniški ryžiai. Turėjome keturių rūšių, bet rūšis ryžiam nelabai svarbi, svarbiau yra šalis, kurioje jie užauginti. Itališki - masiniam naudojimui didžiuosiuose azijietiško maisto tinkluose, kur populiariausias meniu būna take-away suši salotos su kimči ir Pekino antiena - viskas viename vienkartiniame inde. Korėjiėtiški - tai čia tie, kur su japonišku pavadinimu tik dėl vaizdo, irgi plačiajam naudojimui. Japoniški - arba kitaip tariant auksiniai ryžiai, kuriuos perka tik tikrai japoniški restoranai su japonais šefais (šie ryžių maišai kaip dekoracija būna pastatomi klientams gerai matomoj vietoj). Bei amerikietiški, kurie iš esmės yra tokie patys kaip japoniški. 

Tokie patys, bet ne tokie patys, nes ne iš Japonijos! Mūsų kompanija nusprendė užsisakyt šių Kalifornijos japoniškų ryžių, nes labai gera kokybė ir šiek tiek pigiau dėl paprastesnių muitų. Prieš sudarant naują kontraktą, pas mus atėjo Kalifornijos ryžių prekybininkų atstovai, du kostiumuoti japonai, iš kurių visą laiką šnekėjo tik vyresnysis.  - Šie ryžiai yra labai aukštos kokybės! Mes sėklas gabename tiesiai iš Japonijos - [čia jau norėjau įsiterpt, ar sėkla galų galė nėra tas pats ryžis, bet susilaikiau, nenorėdama užduot kvailų klausimų] - Turime visus aukščiausius maisto kokybės sertifikatus, kad šie Kalifornijos ryžiai pilnai atitinka Japonijos ryžių standartus. Mūsų ryžių patikra yra labai griežta, tad tiekiam tik pačius geriausius. Būtent todėl turime profesionalą dekustatorių japoną Kokubo san, kuris atvyksta iš Japonijos du sykius per metus įvertinti mūsų ryžių kokybės.  Čia aš jau nebetveriu ir įsiterpiu: - Bet galvojau, minėjot, kad jūsų kompanijoje dirba ir kokybę užtikrina amerikiečiai?  - Tikrai taip! - Atsako man pasididžiuodamas, - bet juk užsienietis nežino tikro japoniško ryžio skirtumo. Matai, tik japono liežuvis yra pritaikytas pastebėti subtilius tikro ryžio skonius ir kvapus.  - Kvapus? - pasitikslinu aš.  - Taip, būtinai ir kvapus, nes tiktai geros kokybės ryžiai turi ir subtilų aromatą, kurį ne kiekvienas užuodžia, bet jis yra labai svarbus.  - Turit galvoj uosto žalius, nevirtus ryžius?.. - Būtent. Kokubo san yra profesionalus japoniškų ryžių ragautojas ir uostytojas. Pats geriausias iš visų mums žinomų japonų. - Mūsų naujasis ryžių tiekėjas užbaigia savo nihonjinroną* su pasididžiavimu (*senstelėjusi, bet pasirodo dar stipriai gyva teorija, kad japonai unikalūs ir geresni). Aš apsidairau aplink, mano bosai japonai linkčioja galvą, užskaitydami šį svarų argumentą. O aš tuo metu svarstau, kad kažkas kažkur moka japonui du sykius per metus už kelionę į Kaliforniją, kad jis pauostytų nevirtų ryžių ir patvirtintų, jog šie su ypatingu rūpesčiu auginti ryžiai tikrai yra geri... 

[darthsassacre]

Chapter Fifteen: Reunions (Canile and Antiena) In which a pair of long-forgotten sisters reunites, Antiena has a revelation about her new Master and Canile plots to kill a Councilor.

[darthsassacre]

ahahaha finally the perfect question lol

Sayanil, Soronae, Shiarrael, Layla (and by extension her shit of a Padawan) and Dorven are all Jedi

Canile, Arian, Antiena, Ketyeni, Toranus, Xerenn, and Rietra are Sith

Which OC is (or would be) a jedi, and which OC is (or would be) a sith?

[tmsrmnsks]

2016. Geriausieji. Naujas maistas.

Nepaisant didžiulio atsidarinėjimo tankio, esu nusivylęs 2016-ųjų derliumi. Kokių drungnų ar atmestinių nesąmonių veisėsi mieste, dalis kurių tuo pačiu metu kvepėjo šviežiais dažais ir iš anksto pasmerktomis karsto lentomis. Žinau, kad dauguma negaišo laiko galvodami, kuo bus kitokie, bet nustebau, kad tiek mažai tenaudoja kalkuliatorių. Dalies naujokų tiesiog nespėjau paragauti, tiek jų daug. Užtai žinau, kad po kelių mėnesių miesto receptorių direktorija pildysis bent dviem potencialiais skanumynais. 2016-ais buvo skanu:

Greitmaistis: PERI PERI Pirštlažiška vištiena visais pavidalais su neprastesniais užkandžiais - batatų čipsais, burbuolėmis ir koleslovu.

Mėsa: BON CHOP Jei perkate mėsą kepimui namuose, nežinau geresnės vietos (ėriuko koja arba ėrienos šonkauliai ypač). Po truputį jie leidžia valgyti ir pas juos.

Vegetarija: ALIVE Buvau kol kas tik vieną kartą, bet džiaugiuosi, kad neišmoningas Vilniaus vegrestų spektras plečiasi ir turtingėja. Bet, dieve, vakarinis meniu koks brangus.

Japonai arba panašiai: RISE   Japonijoje nevalgiau nieko panašaus į tai, kas yra RISE meniu, bet jų rollams nėra lygių LT.

Į ranką: BEIGELIŲ KRAUTUVĖLĖ Maistas kaip kultūrinis patyrimas ar socialinis veiksmas savaime vertas dėmesio. Negana to, šie žydiški beigeliai yra esminiai tarp visų miesto beigelių.

Kava/kavinė: KAVOS VIRĖJAI Nepretenzinga, maloni ausiai ir dėmesinga pupelėms siurbčiojimo vieta. Man visi kofemanai sako, kad jų kavai nėra lygių. O aš, arbatininkas, dar juos skatinu praplėsti arbatų pasirinkimą.

Namų maistas: VARENYKY Šaunuoliai, nes grasina, kad greitai maisto neruošia. Puikūs koldūnai iš Ukrainos ir juos visada lydintis atsiprašinėjimas (puikia lietuvių kalba), kad lietuviškai nemoka.

Dar paminėtini: vegetariški HOLIGANS dienos pietūs. Į Savičiaus g. persikėlę ir surestoranėję GATVĖS KEPĖJAI su ypač smagurišku vitello tonato. Pasistengę sąžiningai japonizuotis, kiek vietinės sąlygos leidžia, RAMENAS IR PAGALIUKAI (mano fave - su antiena).

Foto: Keirnan Monaghan | Gather Journal

[darthsassacre]

I’m gonna pick four (mainly bc 2 go together) bc holy shit I could go for literal years.

If Sayanil’s Master hadn’t died on Coruscant, she’d have completed her training and gone on to work with the Sixth Line, as her Master had. She’d have kept up contact with her sister more often and actually made an effort to connect with her parents more often (she would still absolutely refuse to be polite to assholes at diplomatic events). However, she would have wound up on Xiost and dealt with the aftermath. In all eventuality, she’d have gone underground when Zakuul invaded and wouldn’t have been the Outlander.

If Aidoann’s grandfather hadn’t been killed in a cargo accident, she’d have continued on as a psychiatrist after graduation and wouldn’t have taken up her Gramps’ business (aka smuggling). She’d likely have found a successful career treating veterans and helping those who really needed it. Eventually, she’d have started up a secondary practice on Nar Shaddaa to accompany the one on Coruscant and split her time between the two. Also, she’d likely have helped Imperial and Zakuulan veterans on the side, laws be damned.

If Canile hadn’t been sold into slavery, she likely would have had a thriving childhood and made it into the Imperial military, only to discover her Force abilities a few years later. She’d have been noticed by a Sith lord and taken as his apprentice, learning quickly as if making up for lost time in her childhood. Her sister would have stood by her the entire time, even giving her advice on how to deal with her Master’s annoying tendency to give her annoying tests. Antiena would also have been the first one to tell Baras about the up and coming apprentice who could be of great use to him. They’d have worked together on assignments and Canile would have noticed that Quinn was acting wierd. The Incident would have been avoided and Canile would have stood proudly by her sister’s side as she became the Wrath. In the end, Canile would have taken up a position in the Archives as the Head Archivist, answering directly to Thanaton’s replacement.

Pinch Points

New ask thing here. Every character has events in their lives that made them who they are, but what if those events had played out differently? What if their parents had lived? What if they hadn’t run away? What if your force sensitive hadn’t been detected, or had been picked up by a different faction?

Reblog this post with the alternate life your character could have had, were it not for that ONE event.

[darthsassacre]

Shiarrael had a thing with Doc for a bit, but they broke it off shortly after Makeb when they decided they just weren’t fitting together like they used to. Shiarrael later went on to have a very brief *thing* with Scourge before Ziost and then wound up marrying Arcann some time after Iokath and all that nonsense. Doc still sends messages about “how are you and how is his High and Mighty Terrorness? Are there any terrorlings I should know about”.

Soronae kinda liked Felix but wasn’t too sure about it, having been raised by the Jedi since she was two and all that. They went on a couple of dates, but it never panned out. They still remain good friends, and he was the one who walked her down the aisle at her wedding, as her parents had been killed when she was a child.

Elissanara had a one-night thing with Jonas that could have turned into more, but they agreed that commando and spy lives don’t mesh well. They dropped out of contact with each other shortly before Corellia and never really got back in touch. Instead, she wound up dating Cipher Nine, which is one of the reasons she’s never called Jonas because he would never let her live it down.

Aidoann was a good deal older than most of her crew from the start and determined to remain alone with just her ship. She flirted with Corso to fluster him, but always saw him as more of a very young brother. She helped set him up on several dates and gladly officiated his eventual wedding (you’ll never guess who he married).

Drakcil had an on-again-off-again relationship with Kaliyo for a few years, but after Marr’s death she took off, leaving the spy with no one until Lana asked him to help her fight Zakuul and he reuinited with a Republic commando he’d met on Yavin. Needless to say, it was Elissanara.

Canile, or Darth Nox in official company, struggled with her relationship with Andronikos at first, having only known men to take advantage of women. He let her take her time and keep her own pace and stood by her. However, after their son was born, they agreed that they needed to hide him, so they staged an elaborate fight and split, with Andronikos taking the child and disappearing and Canile raging and swearing to hunt him down. After that, she had only mild flings with various people, including a certain smuggler and conman couple.

Antiena struggled with emotions a lot, and could never figure out if what she felt was attraction or simply fondness. She had those feelings for Quinn, but after he admitted his marriage, she reevaluated and chalked that one down to “fondness”. Pierce, on the other hand, qualified as attraction for a good long while, a fact Vette found utterly amusing. She also had a short relationship with Lana that she fouled up, leading to the blonde barely speaking to her for years.

Emonil knew that Torian was a bit young for her, but she felt an instant attraction to him and decided to wait and see if he felt the same. When he revealed that he did, they agreed to take it slow. They wound up married just after Ziost, but when Marr died and Sayanil went missing, Emonil swore to find her oldest friend and Torian disagreed, saying that the Clans needed her now more than ever. She left in the middle of the night not too long afterwards, leaving only a note and the necklace her mother had given her when she was young as a promise that she’d return. Their reunion on Darvannis was bittersweet and they agreed that they should start anew and relearn who each other was after so long.

Lost Love, Love Lost

Writing Prompt, 4 November 2017

It’s not you, it’s me. It’s complicated. 

Have any of your canon class characters given up on a canon romance? A non-canon romance? NOT INCLUDING MALAVAI QUINN, that’s been done to death and makes sense given the story. 

What about Mr. Hair-do … are you going to give him the benefit of the doubt, or have you already boarded the Gravestone and ejected all his things into the cold black hell of space? 

If they came back, could you forgive them, accept them back? Did five years in carbonite change everything, including your heart?

[yeah I missed yesterday’s post. totally my bad.]

[darthsassacre]

Sayanil regrets not telling Lana to fuck off about the whole Alliance thing bc she does not want to run this shit she just wants to sit on a beach and get drunk and forget about all this, but nooooo thanks to Lana she gets to have her adopted brother betray her that’s cool whatever she’s not salty at all nope.

Meanwhile, Canile and Antiena wish they’d told their respective Masters to shove off because Canile got hounded to the ends of the galaxy by this crabby Thanaton guy and Antiena got betrayed at the behest of Darth Fatass.

What bridges does your OC regret not burning?