#geriausieji

[tmsrmnsks]

2017. Geriausieji. Naujas maistas.

Daug kompromisų pridariau per metus, bet labai mažai su maistu. Naujų maistviečių epidemija virto kone pasiutlige — atsidarinėjo ištisi kompleksai, foodcourtai, ką jau ten apie pavienius restoranus kalbėti. Iki šiol nežinau, iš kur tie valgytojai imasi. Gal todėl ne visiems naujokams sekėsi kėdes užildyti. Tarp jų — daugybė “pfff, ir aš galiu” oportunistų. Blankios ir pamirštamos degalinės. Ne viena jų atsidarė, pamosavo samčiu ir užsidarė. Trupučiui naujųjų maisto turinys rūpėjo, o vienetams tai pavyko ištransliuoti savitai, užtikrintai, skaniai. Faktas toks: jei nori atverti dar vieną “fainą, jaukią, visokio maisto vietą” ir ji nesivadina Talutti — sėkmės, brolau.

NAUJAS VILNIUJE: DŽIAUGSMAS Martynas auga kasmet, nors jau ir taip yra aukštas šefas. Naujokas Džiaugsmas per metus spėjo keliskart keistis, neužpelkėti. Vis dar sunkiai įsimyliu natūralų vyną, bet M.P. brunchai, užkandžiai ir BBQ yra tai, kas kartais neleidžia susikaupti kitoms temoms — norisi šnekėti tik apie maistą.

NAUJAS KITUR: NüMAN Bus tas mišelinas, nusiraminkite. Ir vienas pirmųjų bus Kaune. Vilniečiams vakarienės intro ir outro rekomenduoju traukinį, nes reikės kilnoti vyną, jei norisi pilno Nüman patyrimo. Juk negražu, jei kažkuris turės būti vairavimo Motina Terese. Šefas Matas rimtai išradinėja, eksperimentuoja, ne vien tik paišo per kalkę. Jis iš baltos duonos sugeba išspausti juodą. O tada dalykai ima dar labiau įspūdingėti. Maumojau ir riaumojau.

DESERTYNAS: PATORE Nuo tada, kai du vyrai atvėrė ekologiškų desertų su mažiau cukraus ir nuliu skonio kompromisų vitriną, aš beveik nustojau gaišti laiką kitose desertinėse. Jie, be abejo, klausosi Pink Floydų ir akivaizdžiai mėgsta tai, ką daro. Kaip gali būti neskanu?

AZIJA PADORIAI: SPOON OUT @ HALĖS TURGUS Vilniuje trūksta “vieno dalyko” maisto vietų, tai yra tų, kurios daro siaurą meniu, užtai mokai virti gerai ir šviežiai. Tailandietiški kariai nėra lengvas iššūkis, įsitikinkite kaip apgailėtinai jie iki šiol atrodė musuose. Bet šitie šaunuoliai, susikaupę, nekeldami kvadratu kainų ir įsikurdami bičių avilyje, pila pilnavertes thai sriubas/troškinius.

AZIJA PADORIAI: DELTA MITYBA Loftynas. Tragedija su parkavimu. Tik dienos metu dirbantis maistas. Jau trys priežastys atsikalbinėti ten vykti, bet ketvirtos nėra. Delta Mityba verda savą sriubą, nebandydami milimetriškai atkurti originalų ir jiems gaunasi puikiausiai. Dar apmėto ją koldūnais, bandelėmis ir po tokių dienpiečių jautiesi labiau žmogumi.

VIENAS PATIEKALAS: WAGYU TARTARAS @ RENAISSANCE Charles Spence sakytų, kad man skanu buvo ir todėl, jog kraupiai brangu. Bet kai pasiskaitai, kaip japonai graduoja savo jautienas ir ką reiškia “score 9+” (visai neprastai), prisimeni dar močiutės vestą pamoką apie ingredientų svarbą. Renaissance vietoje šitam tartarui daryčiau atskirą kampaniją, gal net laidą apie jį.

SU VAIKAIS: PAUPIO 12 Tvarkingas, brangokas maistas, bet kai yra žaidimų kampas, kuriame dukra gali pasikuisti bent 10 minučių, skonio ir kainos suvokimas staiga ima kistis ir tėvai pradeda segioti satisfakcijos žvaigždutes.

KAVINĖ DARBUI: ELSKA Žinau, kad Lietuvoje be kavos žmonės nieko daugiau negeria. Bet jei Marija Jūrė gali iš Rimi išprašyti kiaušinius, gal pavyks įkalbėti apsiarbatinti kavines? Elska, aišku, yra apie kavą. Bet tokiems vargšams kaip aš turi ir arbatžolių skrynelę, ji net gi plikoma. Elskoje nerasi dviejų vienodų kėdžių, aplink — kultūringi laikinieji bendradarbiai ir čia man pavyksta susikaupti. Labai nenorėčiau išduoti Elskos, pasilikti tik sau, bet vis tiek kažkas apie ją išpliurps. Mano stalas, čiur, prie sienos.

BARAS: LOVE BAR Kam pernai neturėjau laiko ir net didelio noro, tai — barai. Du old Fashioned ir baisiai noriu miegoti, geriausiai dar spėti namo iki 23h. Love Bar buvo tas vienas, į kurį atvykau ant hype’o traukinio ir neverkiau. Viskas paprasta, nepretenzinga, užgulta ir gerai sumiksuota.

-

Nepamirškit, kad restus matuoja www.30geriausiu.lt, o netrukus startuos patogus subprojektas Radaras, kuris kas savaitę suras po naują, vertą burnos vietą. Tai, manau, sekite.

[ernestorefleksijos-blog]

Vilniaus Universitetas - Refleksija

Kadangi jau esu buvęs VU organizuojamoje ekskurisijoje, dar kartą neėjau, vieno karto per akis. Universiteto bibliotekos muziejuje saugomi senausieji lietuviškieji ir LDK laikų rankraščiai, pati pirmoji lietuviška knyga - Katekizmas, džiagiuosi pamatęs ją gyvai, tikrai žavu, būtent šios knygos dėka dabartinė mūsų kalba yra tokia kokia yra, nes jeigu Martynas Mažvydas būtų nusprendęs vietoje lotynų alfabeto naudoti Kirilica, tai ir dabar šią рефлексия rašyčiau, kitaip.

Buvo parodyti Universiteto kiemeliai, man teikia džiaugsmą ta aplinka ir akademinis požiūris, labai įdomu yra būti toje vietoje, kur sunkiai studijavo ir laiką leido geriausieji Lietuvos protai, šimtus metų. Labai gaila, kad dabartinėje aukštojoje mokykloje, tokios atmosferos nėra. Tikrai.

Buvome nuvesti į universiteto abservatorija. Čia profesoriai ir studentai, darė tyrimus ir studijavo dangaus kūnus. Buvo naudoajami senoviniai teleskopai, kurie savo techniškumu ir optinę galia vis dar gali būti naudojami studijuoti kosmosą.

Galiausiai viską vainikavo pakilimas į šventų Jonų bažnyčios bokštą, priklausantį Universiteto kompleksui, iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į visą Vilniaus senamiestį.

Supratau, jog reikia keisti mokymo įstaiga.

[miestonaujienos]

Paskelbti Šiaulių universiteto ir Šiaulių universiteto gimnazijos 2018 m. geriausieji

#MIESTOVIDEO 2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių m. koncertų salėje „Saulė“ įvykusiame šventiniame vakare, skirtame aukštojo mokslo Šiauliuose 70-mečiui, paskelbti ir apdovanoti Šiaulių universiteto ir Šiaulių universiteto gimnazijos 2018 metų geriausieji. ....

[neuescheisse]

2014 METŲ SCHEISSE: GABALAI

Ir galutinai uždarydami praėjusius, dalinamės gabalais, jeez kiek jų buvo, čia patys smarkiausi. Su nuorodomis!

1 SBTRKT ft Ezra Koenig - New Dorp New York 2 FKA Twigs - Two Weeks 3 Shamir - On The Regular 4 Jamie XX - Girl / Sleep Sound 5 Run The Jewels - Close Your Eyes (And Count To Fuck) 6 Ben Khan - Youth 7 Clap! Clap! - The Rainstick Fable 8 Sophie - Lemonade / Hard 9  Powell - So We Went Electric 10 Flying Lotus ft Kendrick Lamar - Never Catch Me 11 Caribou - Can't Do Without You 12 Mo Kolours - Mike Black 13 Chris Imler - Mörder 14 Tirzah - No Romance 15 Matthewdavid - In My World 16 Machinedrum - Back Seat Ho (Rustie Remix) 17 iLoveMakonnen - Club Going Up O A Tuesday 18 Paris Suit Yourself - Won’t K (Sophie Remix) 19 Sleaford Mods - Tied Up In Nodz 20 Baths - Ocean Death

[tmsrmnsks]

2016. Geriausieji. Naujas maistas.

Nepaisant didžiulio atsidarinėjimo tankio, esu nusivylęs 2016-ųjų derliumi. Kokių drungnų ar atmestinių nesąmonių veisėsi mieste, dalis kurių tuo pačiu metu kvepėjo šviežiais dažais ir iš anksto pasmerktomis karsto lentomis. Žinau, kad dauguma negaišo laiko galvodami, kuo bus kitokie, bet nustebau, kad tiek mažai tenaudoja kalkuliatorių. Dalies naujokų tiesiog nespėjau paragauti, tiek jų daug. Užtai žinau, kad po kelių mėnesių miesto receptorių direktorija pildysis bent dviem potencialiais skanumynais. 2016-ais buvo skanu:

Greitmaistis: PERI PERI Pirštlažiška vištiena visais pavidalais su neprastesniais užkandžiais - batatų čipsais, burbuolėmis ir koleslovu.

Mėsa: BON CHOP Jei perkate mėsą kepimui namuose, nežinau geresnės vietos (ėriuko koja arba ėrienos šonkauliai ypač). Po truputį jie leidžia valgyti ir pas juos.

Vegetarija: ALIVE Buvau kol kas tik vieną kartą, bet džiaugiuosi, kad neišmoningas Vilniaus vegrestų spektras plečiasi ir turtingėja. Bet, dieve, vakarinis meniu koks brangus.

Japonai arba panašiai: RISE   Japonijoje nevalgiau nieko panašaus į tai, kas yra RISE meniu, bet jų rollams nėra lygių LT.

Į ranką: BEIGELIŲ KRAUTUVĖLĖ Maistas kaip kultūrinis patyrimas ar socialinis veiksmas savaime vertas dėmesio. Negana to, šie žydiški beigeliai yra esminiai tarp visų miesto beigelių.

Kava/kavinė: KAVOS VIRĖJAI Nepretenzinga, maloni ausiai ir dėmesinga pupelėms siurbčiojimo vieta. Man visi kofemanai sako, kad jų kavai nėra lygių. O aš, arbatininkas, dar juos skatinu praplėsti arbatų pasirinkimą.

Namų maistas: VARENYKY Šaunuoliai, nes grasina, kad greitai maisto neruošia. Puikūs koldūnai iš Ukrainos ir juos visada lydintis atsiprašinėjimas (puikia lietuvių kalba), kad lietuviškai nemoka.

Dar paminėtini: vegetariški HOLIGANS dienos pietūs. Į Savičiaus g. persikėlę ir surestoranėję GATVĖS KEPĖJAI su ypač smagurišku vitello tonato. Pasistengę sąžiningai japonizuotis, kiek vietinės sąlygos leidžia, RAMENAS IR PAGALIUKAI (mano fave - su antiena).

Foto: Keirnan Monaghan | Gather Journal

[tmsrmnsks]

2016. Geriausieji. 47 atradimai.

Metų apžvalgas baigiu 2016-ųjų atradimais/supratimais/sužinojimais:

1 Sunku susitaikyti, kiek daug žmonių balsuoja iš pykčio ir neapykantos sistemai, vedami loterijos logikos “o gal šitas?” ir kad tai yra kur kas stipresnis variklis nei “mūsų” durnas noras, kad būtų profesionaliau ir šviesiau. #Trump #Brexit #LRS

2 Ilgi postai FB kažkada buvo socialinės savižudybės sinonimu. Šiemet gerai parašytus skaičiau labiau nei tirpstančias “ei, aš irgi gyvas” snaiges. Big up Liudvikas, Beata, Mykolas, Oleg, Aiste, Karolis, Lukas.

3 Galingi titrai gali priversti pažiūrėti visą pusėtino serialo sezoną. #StrangerThings

4 Po keturgubos Didžiųjų (DB, P, LC, GM) mirties man daugiausiai klausytis norėjosi mažojo ekscentriko, neigiančio mediciną. Apie jį daugiausiai ir skaičiau. “Prince wrote music the way you write e-mails, okay? If you were transported to some world where the ability to write e-mails was some rare thing, you would be Prince”, sakė vienas jo pažų. GQ pakalbino visą jo enturažą.

5 Gali būti toks dalykas kaip per vėlai perskaityta klasika. Ypač, jei ji permalta popkultūros. Douglas Adams “Keliautojo autostopu gidas” buvo pavogtas filmų, referencijų, serialų ir citatų, o aš pavėlavau į jo vakarėlį.

6 Paul Thomas Andersono režisuotas Radiohead “Daydreaming” yra arba vienas giliamintiškiausių visų laikų klipų arba prasmė yra visur, kur jos ieškai ir žmonės neturi ką veikti.

7 Žmonės, iš tikrųjų, neturi ką veikti.

8 M-parašas.

9 Politologinės spėlionės — orų prognozės atšaka, artima atstrologijai.

10 Kalbant apie astrologiją, užjaučiu tikinčiuosius ir Palmyrą. NASA suskaičiavo zodiakus, pasirodo, jų trylika. Aišku, hororskopininkai jau aiškina, kad tai nieko nekeičia.

11 Auditorijose, kurioms vedėme kūrybingumo paskaitas, Fellini žino retas. Liūdnoka išvada — nemirtingumas pervertintas.

12 “Ką aš jaučiu?” ir “Apie ką mane tai verčia galvoti” yra du esminiai klausimai, į kuriuos žiūrintysis meną turi ieškoti atsakymo, pasak David Salle, jo puikiame meno kritikos aptarime “How To See”.

13 Tapinas, deja, nėra geras talk show vedėjas — jis negali tvirtai kalbėti pakeltu balsu ir visiškai neparduoda tekstų (atkreipkite dėmesį į Oliver, Fallon, Kimmel, Colbert, etc.). Dėl tos pačios priežasties jam bus sunku būti prezidentu.

14 Pasirodo, Lietuvos restoranų industrija nemažiau dramatiška už reklamos arba mados — tas to nemėgsta, tas ten nevalgo iš principo, tam su anuo prie vieno stalo sėdėti per didelė garbė. Patyrėm organizuodami 30 Geriausių Lietuvos Restoranų.

15 Septynerius metus kurti vieną trumpametražį filmą yra nesąmonė. Nedarykite taip. Nesitaupykite. Perdegi kelioliką kartų. Ir per septynerius metus teturi parodyti 10 minučių, kai 21-erių studentai jau būna apšilę su 7 filmais. Gerai, kad aplink mane — kantrūs žmonės. #prokrastinacija #premjera2017jautikrai

16 Besiruošdamas savo Reklamos Istorijos paskaitų serijai kovo mėnesį taip užsikėliau kartelę kokybei, kad per metus pamačiau vienetus tų, kurių kūrėjams ir klientams pavydėjau. Štai ta viena iš nedaugelio:

17 Apple kietumo pabaigos pradžia. Pernai A. jų pačių estetikos koziriais aplošė konkurentai. Po ausinių kištuko akibrokšto, pirmą kartą per dvyliką metų ėmiau dvejoti, ar nėra aplink vertesnių telefonų.

18 Dauguma nesigilina į nieką, bet dauguma turi savo nuomonę.

19–23 Man nauji herojai: Baltijos mene — Miervaldis Polis (ačiū, Migle). Lietuvos muzikoje — Julius Juzeliūnas. Literatūroje — Robert Musil. Kine — Andrzej Zulawski. Dizaine — Gail Bichler.

24 Kiek ilgai Kanye West begulėtų durnyne, “Famous” video vis tiek buvo įvykis. Pasijaučiau kaip paauglys žiūrėdamas MTV ir matydamas kažką su “ar taip galima daryti?!” prieksoniu.

25 Kinijoje užfiksuoti pirmieji smogo pabėgėliai.

26 Selfių savanaudiškumas artėja prie konceptualaus meno arba sunkios patologijos. Viršūnė — asmenukė su lėktuvo pagrobėju. Google: Ben Innes Selfie.

27 Užsipultas LIDL turi daug FB gynėjų (ne vienas su netikromis anketomis). Užsipulta LELIJA gynėjų neturi.

28 Kuba — viena mažiausiai internetizuotų valstybių pasaulyke. Atrodo, kad jie vis dar turėtų žiūrėti “Vergę Izaurą”, bet vietinių kūrybingumas — neįveikiamas. Jie platina naujausius dalykus per El Paquete, hardą su naujausiais filmais, serialais, muzika, etc. Moki ir kas savaitę nusisiurbi naujienas į kompą.

29 Šiaurės Korėjoje valgomos austrės. Tiesa, jos kepamos lengvai apšlaksčius benzinu. Istorija iš sesės lūpų.

30 Pasirinkimas vis labiau vargina. Štai Japonijoje veikia vienos knygos (kas savaitę — vis kitos) knygynas.

31 Metų porno serialas: Chef’s Table.

32 Metų serialas apie valgymą: Planet Earth.

33 Perėjimas prie neišmaniojo telefono yra sunkus išbandymas Homo Smartphonicus. Daugiau apie eksperimentą — po kelių mėnesių.

34 Internetas serga pasiutlige. Ir dauguma pacientų ją demonstruoja be jokios nuovokos apie neištrinamumą.

35 Viena reklamos legenda kadaise flirtavo su muzikos vadyba. Po visiško vargo su Iron Maiden jiems startuojant, jis metė muzikos vadybą, suprasdamas, kad iš to pinigų nebus. Vėliau draugelis jam siūlė imtis tokios niekam nežinomos grupės Duran Duran į ką jis numojo, kad muzikantai tokiu debilišku pavadinimu neturi šansų. Atradimas — niekada neatsisakyk vadybinti grupių durnais pavadinimais #NeilFrench

36 Rašytojai laikosi griežtos rutinos. Proustas negalėdavo dirbti be kavos su kruasanu, WH Auden — be amfetamino ryte ir degtinės amfo poveikiui apraminti vakare. Jis pastebėjo, kad rutina yra ambicingo žmogaus įprotis. Šaltinis: “Daily Rituals: How Artists Work”.

37 Kūrybingieji yra kūrybingi dar ir todėl, nes, pasak David McClelland, suteikia sau leidimą problemas spręsti ilgiau.

38 Dauguma mūsų piešia prastai, nes nemokame atjungti racionalizuojančių smegenų, kurios greitai nuskaitę objektą, mums sufleruoja “taigi, čia kėdė” ir mes piešiame kėdę taip kaip mokėjome būdami šešerių (maždaug kai mūsų piešimas sustojo), o ne kaip ji atrodo. Norint gerai piešti reikia atjungti kairįjį pusrutulį, pvz., perpiešinėjant apverstą piešinį. Perskaičiau “Drawing on the Right Side of the Brain Deluxe — Betty Edwards”.

39 Skaičiai giedojo, kad Spotify ir panašūs išgelbėjo didžiąsias įrašų kampanijas nuo stipimo. Mano asmeninė patirtis — virš 200 000 kartų paklausytas kūrinys uždirbo apie 900$.

40 Neprilygstamas komunikacinės knygos pavadinimas: “Marketers Are From Mars, Consumers Are From New Jersey”.

41 Niujorko restoranai žino terminą “double fire”. Tai — patiekalas, kuris, sužinojus apie kritiko vizitą, identiškai gaminamas iškart į dvi lėkštes. Viena ragaujama ir jei viskas ok — keliauja ant kritiko stalo. Vertingas skaitinys apie kritikijos lygį.

42 Kaip rašyti apie maistą — Tanya Gold lankosi pasaulio Nr.1.

43 Buto įsirengimas yra lyg bėgimas per turgų, kuriame kišenvagiai surengė kasmetinį suvažiavimą. Kas neįtikėčiausia — industrija, kuri dirba su metrais, kilais, kubais ir kitais matais, niekada negali pasakyti, kada kas bus, kaip atrodys ir kiek kainuos. Reklamoje parduodame idėjas (kiek čia galimos paklaidos!) ir minučių tikslumu įgyvendiname. #weird

44 Gražiausi interjero puošybos šaltiniai Vilniuje: 4 URBAN SOUL ir Simetria

45 Nustebau, kaip mane erzina nostalgija. Spekuliavimas ja sugadina gerus pirmuosius įspūdžius. Kiekvieną žinią apie Twin Peaks sugrįžimą pasitikau laukdamas, kada Lynchas prisipažins, kad tai blogas bajeris ir nieko nebus. Deja, tikrai bus. Nelaukiu ir Blade Runner.

46 Juokingiausias per metus skaitytas tekstas? Žvengiau, klykiau, springau: senas G.Beresnevičiaus apie vaikus (ačiū, Kristupas).

47 Dešimtukinis psichologės Alison Gopnik pastebėjimas, padedantis suprasti vaiko nuotaikų kaitas: “Įsivaizduokite, kad jūs pirmą kartą Paryžiuje, esate drąskomi kankinančio meilės romano, ką tik surūkėte pakelį Gauloises ir išgėrėte tris espresso — štai toks jausmas būti vaiku”.

[tmsrmnsks]

2017. Geriausieji. Knygos.

Metai man nesibaigia, kol visko nesuskaičiuoju. Toks topų OCD. Nes tik taip suprantu, kas su manimi įvyko, kas išliko ir ką verta skleisti toliau. Pradedu nuo knygyno.

Dauguma šiemet perskaitytų knygų buvo vaikiškos, o visus ambicingus ir kvailus kiekybės planus kapituliuoti privertė “Infinite Jest” kalnas, į kurį trenkiausi rugsėjį ir vis dar bandau nuo jo atlipti. Devynios pažymėtinos:

ESMINĖ NENAUJA: Cormac McCarthy “Suttree”, kartaus bastūno gyvenimo iliuminacija yra šedevras, retos prabos knyga, tarp tų pačių esminių, kurias tariamai imtum į neegzistuojančią negyvenamą salą. Suttree yra pabėgėlis nuo patogaus gyvenimo, pusvalkata-savanoris. Aplink jį — benamiai, latrai, aferistai, prostitutės, tinginiai, šaltis ir jo paties košmarai. Ištisas tolimas pasaulis, kuris dėka galingų CMcC binoklių taip pritraukiamas, kad jauti kvapus ir tekstūras. Knygoje, nebūdingai rūškanam rašytojui, daug juoko. Jis nedominuoja, bet palengvina kelionę per purvus ir properšas, kraują iš dantų ir neviltį.

DAR VIENA ESMINĖ NENAUJA: Stanisław Lem “Soliaris” Sunku skaityti, jei buvo matyta. Ne vienu filmu ikonizuota knyga plūduriavo mano horizonte, bet draugo dovana ir jos viršelis paliepė nebeatidėlioti. Ir nors Kelvino įsivaizduoti ne su Banionio veidu nepavyko, visa kita atsiskyrė nuo ekranizacijų ir persikūrė naujai. Koks platus kūrinys, tarp kurio gausybės temų ypač pagaulus buvo žmogaus sutrikimas Kitoniškumo/Nesuprantamumo akivaizdoje. Gali kalbėti kosminiais mastais, gali nusileisti iki karinių, kultūrinių, socialinių konfliktų — čia jau asmeninės optikos klausimas. Lemas lepina pasirinkimais. Su Lemu aš dar susitiksiu.

NAUJA: David Grossman “A Horse Walks Into A Bar” Tuštybė nugynė pas Bookerio premijos nugalėtoją, kuris žadėjo, kad skaitydamas pajausiu svetimą gėdą. “Add to basket”. Visas kūrinys susikoncentravęs į nepatogaus stand-uperio Dovaleh G pasirodymą kažkokiame Niekmiestyje Izraelyje. Vakarui įsibėgėjant blogi bajeriai virsta blogesniais ir juokas virsta erzuliu, galiausiai įtampa ir liūdesiu. Plojau.

POEZIJA: ee cummings “100 Selected Poems” Sunku neįsimylėti ee cumings, jei buvai nors ką įsimylėjęs.

LIETUVIŠKA: Rimantas Kmita “Pietinia kronikas” Drįstu sakyti, kad tai yra lokali “Rugiuose prie bedugnės” versija. Nelyginsiu meninių ambicijų, bet seniai (niekada?) neskaičiau lietuviško kūrinio, kuriame tiek daug nesuliteratūrinto gyvenimo, gyvos kalbos ir adekvatumo. Nežinantiems — knyga parašyta šiaulietišku slengu ir pirmu asmeniu pasakoja paauglio gezo virtimą mažesniu gezu, prakošiant per save post-nepriklausomybinį jauno žmogaus kontekstą. Turgai, videkai, plakatai, padielkės, Chicago Bulls, MTV, kiemai, 2Unlimited, gengai, seksas, užsieniai, Pingvinas. Visa tai ypač sublizgės mano kartai, o jauniesnieji Rimanto bildungsroman skaitytojai ras visai kito tirštumo aktualijas jų pačių gyvenimams ir brandai. Manau, tokį, kokio LTeratūroje nebuvo.

MUZIKA: David Byrne “How Music Works” Neslėpdamas subjektyvumo Byrne bando atsakyti į spiečių klausimų: -kaip muziką įtakoja vietos, kuriose ji atliekama -kaip muzikos skleidimo formatai keičia muzikos skambesį -apskritai, kurių velnių mums muzika reikalinga -ir galiausiai, kodėl ji panaši į sūrio pyragą. Visa tai pusdievis sumaišo su asmeninėmis patirtimis ir praskrodęs Talking Heads pilvą, rodo kaip įtakingiausia 70s galo-80s pradžios roko grupė virškina įkvėpimus ir nuopolius, kaip kuria dainas ir siuvasi kostiumus.

MAISTAS: Charles Spence “Gastrophysics” yra neįtikėtinai vertinga mąstantiems apie tai, ką valgo ir organizuojantiems valgymą. O be to ir gan įtikima, jei vien šaltiniai ir išnašos užima 150 psl. Spence narsto mūsų patyrimą su maistu ir įtakas jam visais kampais: elgsenos, pojūčių, išorinių dirgiklių, asmeninio dėmesio; jis randa dabartinio maitinimo madų ištakas italų futuristų eksperimentuose ir pamoja ranka link grėsmingai atsiritančių tendencijų.

REKLAMA: James B. Twitchell “20 Ads That Shook the World” Skaitydamas keliasdešimtą knygą apie reklamą ją atsivertinėji su nuspėjamumo žiovuliu. Bet šioje knygoje tuoj pat užsičiaupi, nes JBT į reklamas žvelgia kur kas kontekstualiau ir naudoja spalvotus, ne tik juodą, pieštukus. Jis pasakoja, kaip tam tikri reklamos kuoliukai lėmė ištisus socialinius pokyčius, ką jau kalbėti apie pardavimus.

FOTO: Garry Winogrand “The Americans” Atrasti Winograndą, tai kaip muzikoje išgirsti Velvet Underground — niekam per daug nepasigirsi, kad ir kaip tai priblokštų asmeniškai. Gatvės fotografuotojų genge jis — vienas iš bosų. Wino pagauna praeivius persikreipusius, susiraukusius ar tiesiog nešančius beždžionę, gan neselfinės išvaizdos. Visi juda, bet laisvai galėtų būti statulomis — tiek ikoniškumo ir svorio kiekviename užpauzintame kadre.

Beje, o kodėl jūsų nėra Good Read, skaitantieji? Aš tai yra: https://www.goodreads.com/tmsrmnsks

-

Vaizdas: Gary Winogrand

[tmsrmnsks]

2016. Geriausieji. Filmai.

Kaip atrodo kino teatras? Dėka nepavydėtino kino rekomenduotojo likimo, buvau releguotas išankstinėms, bet deja, deja, naminėms peržiūroms. Kita vertus, stipraus kino joks užrašas “For screening purposes only” negali sugadinti. Mano dešimt: 1 TONI ERDMANN (2016, rež. Maren Ade) Juokingiausias metų filmas kartu yra begaliniai liūdnas. Maren Ade lyg senbūvė sudirigavo tėvo-dukros santykių apsistumdymą, ištęsdama filmą kiek jai patinka ir vis tiek nenutraukdama tįstančio žiūrovo dėmesio. Sauja scenų, kurių nebeištrinsi gyvenime. Vientisas filmas, kuris augs ir augs seansas po seanso. Tiesi istorija su subtiliais kreivumais - štai, kas yra šventė kine. 2 LISTEN TO ME MARLON (2015, rež. Stevan Riley) Visas šio doko stuburas - Marlono Brando įrašai, reaguojantys į šlovę, aktorystę, politiką. Vien jo balsas, archyviniai vaizdai ir kažkoks stebėtinas intymumas, tarsi atviras pokalbis su vienu iš aktorystės didžiųjų. 3 EL ABRAZO DEL LA SERPIENTE (2015, rež. Ciro Guerra) Meditatyvus, kažkiek “Dead Man” menantis patyrimas apie žmogaus ir gamtos reikalus, vykstantis toli nuo civilizacijos čiuptuvų. 4 ANOMALISA (2015, rež. Charlie Kaufman) Nuo pat vaikystės nekenčiu lėlių animacijoje, bet Kaufmanas yra magas - jo lėlės sužmogėja tiek, kad per garsiąją sekso sceną nėkart negali prunkštelti. Lėlės dulkinasi, o tu nuperki viso to autentiškumą. Būtent autentiškumo ieško ir pilkumos įbetonuotas herojus, motyvacinių kalbų sakytojas, kurio kelias į prabudimą prasideda viename iš pilkų tinklinių viešbučių. 5 CEMETERY OF SPLENDOR (2015, rež. Apichatpong Weerasethakul) tęsia “Joe” besivadinančio tailandiečių autoriaus sapniškas fantazijas. Jau įprasta, kad tikra ir anapasauliška, gyvi ir mirę sąveikauja kaip jiems patinka, sava logika. Gera sapnuoti tokias istorijas. 6 EL CLUB (2015, rež. Pablo Larraín) Klubas įsikūręs kažkuriame niūriame Čilės pajūry yra skirtas pedofilija ir kitomis žiaurybėmis prasikaltusiems kunigams tiesinti. Visa tai fiksuojanti istorija, virsta per veidą smūgiuojančiu kaltės ir atlaidumo klaustukų rinkiniu. 7 THE VVITCH: A NEW-ENGLAND FOLKTALE (2015, rež. Robert Eggers) Pavadinimas žada pasakiškumą, tokį, kuris arčiau siaubo nei saldumynų. Raganizmu kaltinama dukra priversta kovoti su kipšo (ar pan. rūšies) mesteltu negandų tinklu. Negaliu toliau pasakoti, nes sugadinsiu tikrai netikėtus baigiamuosius fejerverkus. 8 TIKKUN (2015, rež. Avishai Sivan) Kažkaip šiemet ne viename filme žongliruojama tikėjimo klausimais. Štai dar vienas: paliegusį ortodoksą ima persekioti baisus dalykas - dvejonės. Ir krokodilai. 9 BITTER LAKE (2015, rež. Adam Curtis) Giliai neriančio filmo tezė — Vakarai šeria auditorijas suprimityvinta gėrio ir blogio kova, kai realybė yra keliagubai raizgalesnė. Todėl ir karai, kurie vyksta, neturi atsakymų, visai neaišku kas laimi prieš ką, į ką šaudo Aljansas ir išvis kaip ta pekla užsikūrė. Išsamus galvos pildytojas. 10 HYMYILEVÄ MIES (2016, rež. Juho Kuosmanen) Tikra bokso istorija, kuri neturi nieko bendro su žanro klasika (nebent monochromą) ir savo tradicinę nefavorito kovos prieš čempioną užuomazgą sudarko visišku antiheroizmu. Į rimtą kovą kopiantis boksininkas nepasitiki savimi, nedemonizuoja priešininko ir iš anksto pasitenkina didesniu prizu — išsipildžiusia meile. Vertas peržiūros ir neišsemiamos diskusijos, kaip kurti nedideliabiudžetį, bet kokybinį kiną Lietuvoje, dalyviams.

Foto: Grant Cornett | Gather Journal

[tmsrmnsks]

2017. Geriausieji. Muzika.

Muzika neišsisemia, išsisemia mūsų entuziazmas jos ieškoti ar klausytis. Dėl 2017-ųjų neturiu sau jokių priekaištų — naujų garsų liftas ir toliau man reguliariai atkeldavo po patikrintą autorių, šviežumu aidintį siurprizą, ar kokį malonų pelėsį. Tie, kurie nebuvo išpaikinti milijonais perklausų, gavo vietą Specialiame Metų Galo Grojaraštyje Spotify. Spauskit ir suglauskite ausis, atsakau už kiekvieną iš dainų: https://open.spotify.com/user/tmsrmnsks/playlist/30dJ11nYr2NMhIwxIJcoeR

O tiems, kas, kaip ir ašai, laiko albumus vertingiausia muzikos forma ir kaip koks nevisprotis juos perka skaitmeniniu ar viniliniu pavidalu, listinguoju savo dešimt: 1 LCD SOUNDSYSTEM “American Dream” buvo pats NElaukiamiausias ir LAUkiamiausias albumas. Bijojau, kad tuktelėjęs ir šeriuotas Murphy jau nebedės į kašį kaip seniau, bet po pirmųjų singlų pradėjau trypčioti — duokit viską, ką turite naujo. “Tonite” apskritai yra mano metų šlageris, kurio kiekviena eilutė kalba tiesą su dvigubu pabraukimu ir enkapsuliuoja visus murmesius apie senatvę/adekvatumą/laiką/nostalgiją: “I promise you this; you’re getting older / And there’s improvements unless / You’re such a winner / That the future’s a nightmare”. Muzikaliai LCD niekur nuo savo trijų tūkstančių įtakų nepabėgo, bet kas būtų to norėjęs? 2 THE WAR ON DRUGS “A Deeper Understanding” yra minkštas krautrockas su Bryano Adamos balsu, bet, laimei, be jo priedainių. Neturėjau prabangos jo klausytis koncertiniu garsu namuose, pargriuvęs ant žemės, turbūt būčiau nebeatsikėlęs, bet net ir pritylintas Granduciel iš monotonijos gamina nuostabias bangas. Virš jų kyla “Up All Night”, tobula kelio daina, paleidžianti žąsies odą tiksliai ties 1 minutės ir 19 sekundžių žyme, tiesiai ant žodžių “I always have paranoia”. Pavydžiu tiems, kurie su šiuo albumu nuvažiavo šimtus kilometrų asfalto. 3 PERFUME GENIUS “No Shape” tapo, be abejo, jo piku, užaugimu iki neginčijamos svarbumos. Jau ir seniau PG išdainuodavo perlų (“Queen”!), bet jo dabartinis chameleoninis indie, pilnas trapumo ir pykčio, švelnumo ir aistros, perkalibruoja tai, kuo indierokas gali būti: daugialypiu gitarų, orchestruočių, bytų, kamerinių baladžių, klubinių sintikų ir nulinio mačizmo maišalu. 4 VINCE STAPLES “Big Fish Theory” nebijo nieko: nei garage bytų, nei Sophie, nei būti užgožtu Kendricko Lamaro. Vincas, kaip ir visi grynuoliai, turi puikią ausį tam, kas yra truputį už kampo, kas tuoj bus, todėl jo albumuose persidengia tiek repo, tiek neue scheisse pusrutuliai. Pagal jį gali šokti, pagal jį gali kinkuoti. Vincas tai žino ir nė už ką nėra kuklus: “When the Vince Staples is playing, it’s 2029, bro”. 5 FEIST “Pleasure” paliko mane apakusį, kodėl pasaulis nusprendė atsukti nugarą čempioniškam Leslie albumui. Patikrinau jį koncerte Trakuose — viskas dar pagerėjo. Feist šitame albume net properliai rokina! Ji dainuoja apie tai, ką reiškia suaugti, bet nepasenti, matyti aiškiau, ryškiau, paprasčiau. Ir daro tai balsu, kuriuo Danguje greičiausiai skaitomi pranešimai oro uostuose ir visi apsalę atsidūsta: “kaip gera, kad skrydis atidėtas, pabūsim kartu”. “Pleasure” yra labai malonus garso partneris. 6 MOUNT KIMBIE “Love What Survives”. Buvau pametęs duetą iš radaro, jiems nusigrojus į man per abstrakčią pusę, bet staiga išgirdau “Marilyn” su visada geidžiama Micachu ir tuoj pamiršau nuoskaudas. Gaivinančios elektroninės variacijos, kurių bendros krypties nenumuša net kontributorių įvairenybės. 7 MATTHEW LEE COTHRAN “Judas Hung Himself In America” turbūt nežymiausias šioje kompanijoje, vienas iš mažumos naujų atradimų. Jis, pasirodo, itin vasingas — Elvis Dressedly, Coma Cinema irgi yra MLC. Solo pavidale jis gamina lo-fi šnabždesius su politiniu kartėliu ir daro juos iš itin vientiso audinio. 8 “Dedicated To Bobby Jameson” yra kelinta ARIEL PINK karuselė iš eilės, kuri viena vertus, priklauso jam ir niekam kitam, tačiau tuo pačiu metu pirmą kartą vartojant niekada neišsiduoda, kas tyko persikėlus daina toliau. Stebėtina, kaip makalynė stilių vis tiek sukrenta į atpažįstamą Arielio atvaizdą. Šis vėjo pamušalas yra dėjęs ant gero skonio ir savo dainų pavadinimuose nebijo net labai antihispteriškų žodžių kaip “santa” ar “bubblegum” ir pabaigia albumą riaumojimu, kurio kažkodėl 70-aisiais neįrašė Black Sabbath. Bet kas, puikus bet kas. 9 KING KRULE “The Ooz” yra, jo žodžiais tariant, albumas apie išskyras — mūsų žemišką palikimą, daugiadešimtmetį stūmimą iš savęs: nagų, snarglių, seilių, skysčių, prakaitų ir, žinoma, kūrybos. Vien ši tema jau yra aukštumos. O kur KK lyriniai sugebėjimai: “I think we might be bipolar, I think she thinks I’m bipolar”. O kur muzikinis viso to mash-upas, bėgiojantis nuo surfroko iki ekshumuoto Tricky “Maxinquaye” laikų triphopo. Kokios išskyros! 10 JUNIOR A “Great Things” buvo jau antras produktyvaus Tautvydo albumas per metus, dar labiau atklausytas nei pirmasis, “Born Busy”. Jo beats/r’n’b su savaip nusavinta anglų kalba ir ryškiu atlikimo charakteriu lieka verčiausias storo tarptautinio dėmesio iš visų visų 2017-ais girdėtų lietuviškų įrašų. Aš tikiuosi, tai tik pradžių pradžia.

[tmsrmnsks]

2016. Geriausieji. Albumai.

Muzikos klausymas albumais suteikia ramybės visame šitame chaose, nes jie yra vienoks ar kitoks pasakojimas, tolygumas ar pastovumas, tegul ir 40-čiai minučių. Sveika truputį susikaupti, o sukaupė šie:

1 ANOHNI “Hopelessness” yra/liks labiausiai 2016-ų maniakiškumą ir šizofreniją apibūdinantis albumas. Translytis Anthony virtęs Ja, stori, grubūs, vietomis “Yeezus” tipo bytai (ko stebėtis, jei juos laido Hudson Mohawke ir Oneohtrix Point Never), ir satininiu balsu tekantys žodžiai (kurie yra labiau durklai, nei paguoda), aprėpiantys ekokatastrofas, dronus, žudynes, kraujus, ligas. Ne vieną jų plėšiau vairuodamas ir galvodamas, kokia aktuali ir tikra, ir kokia einanti į vidų yra Anohni.

2 FRANK OCEAN “Blonde” pradžioje pasitikau sutrikęs — o kur priedainingumas? Bet diena po dienos albumas užaugo iki stipriausio jo trumpoje karjeroje. Niuansiškas, dabartiškas r’n’b, skirtas meile nusiminusiems, ar tiesiog bejėgiams prieš atvirumą.

3 BON IVER albume “22, A Million” bando pabėgti kuo toliau nuo savęs, bet talento nepragersi/nenuefektinsi/neišautotune’insi. Vernono širdies drebulys vis tiek prasimuša pro tyčines klaidas, apsimestinį muzikos atsainumą, net atsitiktinumą ir nepalieka jokių abejonių, kad jis ir toliau yra kiečiausia indie barzda.

4 CHAIRLIFT “Moth” buvo dar vienas vertingas dueto bandymas atkreipti dėmesius, bet ir vėl galimi gerbėjai širdžių maišais nenešė. Tai jie ir iširo. Caroline Polachek turi tiek talento, kad išnešios kokius penkis solo projektus, bet vis tiek gaila, nes dviese jie turėjo savitą ir vientisą veidą. “Crying In Public” apskritai galėjo pravirkdyti tokius kiekius klausytojų, kad Williamsburgas būtų skendęs kaip Maldyvai. Jei tik kas būtų klausę.

5 FRANCIS & THE LIGHTS “Farewell, Starlite” dainuoja nostalgiškai, nors skamba visai į priekį. “Friends” buvo viena iš tų dainų, kurias norisi apkabinti, o “My City’s Gone” ir pati apkabina klausančiuosius. Tikiu, kad Niujorke visa tai skamba dar tvirčiau.

6 LOST UNDER HEAVEN “Spiritual Songs For Lovers To Sing”. Mano trauka rėkiančiai muzikai slopsta kasmet, bet čia po ja paklota elektronika, Ellery James Roberts staugimą perkvalifikuojanti į savitą melodingumą. Nelygus albumas, kurio paskiros dainos kokiame rinkinyje pažadintų iš kapų Johną Peelą, kad tik jis būtų galėjęs jas atrasti pirmas.

7 LAMBCHOP “Flotus”. Pasitikėk grupių lyderiais be dantų. Jie šį tą žino apie gyvenimą. Kokia graži Lambchop vado Kurt Wagner poezija, žiūrėk: “I don’t want to leave you ever / And that’s a long long time”. O kur dar visiškai neįtartas grupės folko instrumentų supakavimas ir sintezatorių bei mašinų išsitraukimas vien tam, kaip sakė lyderis, kad pagaliau patiktų žmonai. Patiks, Kurtai, patiks.

8 Rinkinys “Sky Girl” pilnas slaptumų. Jis turi kažkokią vidinę logiką ir tvarką, bet niekas mums apie ją nepranešė. Kūriniai lyg ir dera, bet kartu kai kuriuos jų skiria 30 metų. Vienintelis bendravardiklis — niekada negirdėtos, retos, akivaizdžiai nepelnytai nežinomos dainininkės, moteriškieji Rodriguezai, bet, pala, yra ten ir vyrų balsų. Svarbiausia, kad viskas čia reta ir ieškota du metus. Negalėjimo nieko atrasti laikais, tai patiktų gal net ir shazamofobams* (*liga, kai bijoma visos muzikos, kurią randa Shazamas).

9 KWEKU COLLINS “Nat Love” yra nepikčiausio reperio bandymas piktintis gyvenimo neteisybėmis ir pvz., urgzti ant į jį dėmesio nekreipiančios merginos, keikiant supistas rožes ir skundžiantis, kad gi tada dar tiek daug žolės jis nerūkė. Neprograminis hip hopas.

Tiems, kas tingi eiti iki savo Spotify, sudėjau aptartųjų pikus į grojaraštį.

Foto: Marcus Nilsson | Gather Journal

[neuescheisse]

2014 metų scheisse: Albumai

Dviese lengva susėsti ir išrinkti favoritus, kai klausaisi panašios muzikos - vienas juokas.

Pirmiausiai - albumai. Jų buvo daug, nors ilgagrojui šie metai nebuvo pribloškiantys (gal jau niekada nebus?). Tačiau, jei kurį iš šių praleidote, spauskite ant pavadinimo, paklausykite, verta.

Geriausiu šiemet vienbalsiai pavadinome Killer Mike ir El-P kūdikį, kuriame ir raimai, ir beatsai buvo kieti kaip betonas. Nekantraujame artimiausioje diskotekoj pagroti. Likusieji - stilių plakinys: ir Oneyabor nigerietiškas hauzas, ir Arcos neue klystkeliai, ir Sleaford Mods pabų lyrika.

1 Run The Jewels - RTW2 2 William Oneyabor - Who Is William Oneyabor? 3 FKA Twigs - LP 1 4 Clap! Clap! - Tayi Bebba 5 Arca - Xen 6 Shabazz Palaces - Lese Majesty 7 Shamir - Northtown 8 Sleaford Mods - Divide & Exit 9 Todd Terje - It's Album Time 10 Gazelle Twin - Unflesh