#receptų

[plaktukai]

Moliūgų risotto

Aš esu iš tų žmonių, kurie mėgsta viską išbandyti. Dažnai į blizgantį popieriuką būna įvynioti šūdai, dėl to tenka dažnai nusivilti. Tas pats ir receptų srityje. Man labai patinka ieškoti visokių receptų, kuriuos noriu išbandyti, bet tai kiek ten šlamšto tarp jų būna. Dėl to pastaruoju metu pradėjau vėl receptų knygas skaityti, nes, gaminant iš knygų, nudegu mažiau. Per pastaruosius gal 4-5 metus aš gyvenimą keičiančių receptų radau gal tris – šitą risotto, po to krevečių salotas (kada nors vėliau papostinsiu) ir faktą, kad namie galiu pasidaryti summer rollsus pati (irgi kada nors vėliau apie tai, arba niekada).

Risotto, tas vadinamasis daugiaryžis, buvo kaip enigma mano gyvenime. Apie risotto žinojau tiek, kiek skaičiau vienoj itališkų receptų knygoj – kad tipo jo konsistencija turi būti tokia, kaip jūros bangos, t. y. kai tu su mentele risotto keptuvėj pastumi, tai jis turi atgal nuvilnyti kaip banga ant pliažo. Niekada nebuvau gaminus risotto, nes bijojau, kad man ši bangų teorija per daug sudėtinga. Ir štai išaušo žiemos diena, kai aš supratau, kad man gili depresija, aš stora ir baisi, ir man reikia pradėti sveikai valgyt (šiaip tokių dienų kas antra mano gyvenime). Dėl to aš nusprendžiau tą dieną gaminti barščius su apelsinais (neklauskit, bet išvada buvo tokia, kad aš nemoku gaminti barščių, o taip pat ir nemoku gaminti šaltibarščių). Taip pat nusprendžiau, kad aš per mažai daržovių valgau, pradėjau mąstyt apie sezoniškumą, supratau, kad dabar moliūgų sezonas, ir dėl to suradau moliūgų risotto receptą.

Viskas išėjo man tobulai, bet mano bernui žiauriai nepatiko. Iki dabar jis spjaudosi prisiminęs šį patiekalą. Na bet juk vilkui nepasiūlysi tu veganiško jogurto tikėdamasi, kad jis tavęs nesuvalgys. Tiesiog išvada tokia: risotto yra mano širdies patiekalas, dėl to kai tekdavo vienai namie būti arba gailėti pinigų dienos pietums, šis patiekalas iš karto pareidavo į trasą. Dar labai patogu yra nusipirkti žiauriai daug moliūgo ir jį supjausčius gabaliukais susišaldyti. Tada visada būna ką valgyt. Man šis moliūginis risotto yra kažkoks aukščiausias elegancijos lygis, kokį aš galiu išgauti virtuvėje, manau, jau galėčiau dirbti vieno patiekalo šefe kokiam nors itališkam ristorante. Jam reikia tiek mažai, bet jis toks nesveikai (iš tikrųjų sveikai), o jei jūs esate veganas, galite tiesiog nedėti sviesto ir sūrio ir pirštus apsilaižyti. Aš šitą risottą valgiau visaip, vieną kartą net panaudojau kalendrą, nes neturėjau šalavijo, vieną kartą nusūdžiau per daug, bet vistiek buvo taip skanu, kad suvalgiau viską. Ant tiek jau tapau spece, kad viską aš dedu iš akies, kai gaminu šį receptą, tai labai sunku parašyti tiksliai, kiek ko reikia, bet pabandysiu.

GAMYBA

Čia receptas vienam, nes kiek galima stengtis gaminti kitiems. Tiesiog pasigaminkit šio risotto, panaršykit prie kompo, paskaitykit delfi komentarus, pastalkinkit Facebooke tą viešą asmenį, kuriam jūs tipo per protingas, kad jį mėgtumėt.

Pusės litro daržovių sultinio (aš, kaip ir priklauso tikriems snobams-diletantams, naudoju eko sultinio kubelius)

Iš akies supjaustyto malonaus gomuriui dydžio gabaliukais svogūno, aš sau sunaudoju pusę nelabai didelio svogūno, skaniausia yra su raudonu (ar jis mėlynasis?) svogūnu, bet skanu ir su paprastu svogūnu, ir su šalotu, ir su pinigais vietoj svogūno

Iš akies susmulkintų šalavijo lapų - irgi sunku man pasakyt, kiek tiksliai reikia, aš dedu sau 6-8 didelius lapelius, nes man labai patinka šalavijo skonis

Aliejaus, žinoma, iš akies (tinka alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų, vynuogių kauliukų - ar jūs matot, koks šitas receptas yra liberalus)

Arborio ryžių taip pat iš akies - pirmą kartą, kai gaminau, tai atsvėriau ryžius, bet tai buvo vienintelis kartas. Paranojikams rekomenduočiau atsverti 100 g

Moliūgo gabaliukais, kuris vadinasi butternut squash - iš akies XD Galima dėti mažiau, galima dėti daugiau, priklauso, ar norite labiau jausti ryžius, ar moliūgą. Man rodos, kad čia tiktų ir paprastas moliūgas, tas vadinamasis Helouvyno

Sviesto irgi iš akies

Na ir iš akies parmezano

Visų pirma, risottui sultinį reik laikyti karštai, nes jei jis bus naudojamas šaltas, daugiau laiko užims, o juk visi mes skubame, pašėlusiai skubam užaugti, kad nemokytų mūsų ir nebartų... Todėl statom puodą su sultiniu ant mažiausios ugnies ir imam pagrindinę namų keptuvę (dažniausiai pagrindinė namų keptuvė būna visai didelė, visai aukštais šonai, tinka ir steikui iškept, ir wok makaronams padaryti - jeigu jūs tokios neturit, susimąstykit, kas jums gyvenime rūpi).

Į pagrindinę namų keptuvę pilam aliejaus iš akies, kai jis įkaista, metam svogūną iš akies, apkepam, laiką taip pat matuojam iš akies. Tada dedam šalaviją, kepam kokią minutę. Tada beriam ryžius. Jie turi pasidengti riebalo plėvele, todėl juos reikia keptuvėje pashufflinti kažkiek. Tada pilam trečdalį sultinio, laukiam, kol ryžiai jį sugers. Iš pradžių būna baisu nuo risotto nueiti, bet kai gamini 30 kartą, jau mintinai atsimeni, per kiek laiko susigeria sultinys, todėl pertraukėles galima panaudoti kačiukui paniurkyti (nors jis turbūt miega). Kai sultinys susigeria, dedam moliūgą, pilam dar sultinio (iš akies). Kai šis susigeria, pilam dar. Taip ir dirbam, kol ryžiai būna skanūs (ne per kieti, bet ir nepervirę). Man procesas trunka tarp 15 ir 20 minučių. Sultinio užtenka, bet jei neužtenka, pilkit tiesiog vandens iš krano. Mano risotto konsistencija nebūna tokia skysta, kaip parodyta originalaus recepto nuotraukoje, bet man tokia ir nepatiktų - labiau mėgstu košės konsistenciją. Bet žinoma, kad konsistenciją jūs galite pasiderinti pagal savo poreikį.

Kai jau risotto atrodo liuks, galima jį pariebinti sviestu ir ant viršaus patarkuoti parmezano. Kaip minėjau, tai nebūtina, nes esu valgiusi tiek be sviesto, tiek be parmezano ir jaučiausi kaip seriale “Septintas dangus”.

Šio recepto moralas - kad žmonės nebijotų bandyti pagaminti to, ką bijo pagaminti. Kas gali atsitikt blogiausio? Neišeit, prisvilt? Bet juk tada galima nufotografuoti tokį cooking feilą, įdėti į Reddit ir gauti karmos taškų.

[bakerpgonnabake]

imbieriniai sausainiai pagal nestoras maistas

Imbieriniai sausainiai gali būti kalėdinis desertas, dovana ar net eglutės papuošimas! Ir nors yra krūva receptų, šis kiek kitoks, nes sudėtyje nėra perdirbto cukraus ir perdirbtų miltų, kiaušinių ir sviesto (aš neturiu nieko prieš kiaušinius ir sviestą, bet norėjau, kad receptas būtų tinkamas ir veganams). Gamindama tešlą šiek tiek pergyvenau, kad skonis neprilygs tradiciniams imbieriniams sausainiams, bet be reikalo! Įkvėpimo sėmiausi iš savo mylimiausios maisto tinklaraštininkės Deliciously Ella :

•160g avižų dribsnių •30g pilno grūdo speltos miltų •40g nerafinuoto arba kokosų cukraus •70g skysto medaus •60g skysto riešutų sviesto •1 v. šaukšto malto imbiero •1 a. šaukštelio cinamono •1/2 a. šaukštelio malto kardamono •1/2 a. šaukštelio kepimo miltelių •6 v. šaukštų vandens

Avižas sumaliau iki miltų konsistencijos. Subėriau visus likusius ingredientus ir dar kartą viską gerai sumaliau. Pasiruoštą tešlą sudėjau į indą, uždengiau ir įdėjau į šaldymo kamerą ~15-20min. Prieš kočiojant tešlą, paviršių pabarsčiau miltais, tešlą iškočiojau iki maždaug 1cm storio, pasigaminau norimos formos sausainius ir kepiau ~12min (arba kol gražiai apskrudo) 190C laipsnių įkaitintoj orkaitėj. Sausainius galima palikti tokie kaip yra arba papuošti, pavyzdžiui, šokoladu.

[miestonaujienos]

Pristatyti atnaujinti receptai ugdymo ir gydymo įstaigoms

#AKTUALU | Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus. Šiais ir dauguma kitų receptų bei gamybos aprašymų nemokamai gali naudotis visos mūsų šalies ugdymo ir gydymo įstaigos, taip užtikrindamos sveiką ir skanią vaikų bei pacientų mitybą. ....

[steveliz]

Ketvirtą knygą pristatantis virtuvės šefas Paulius Strasevičius: užkandių stalas šventėse nurungė karštuosius patiekalus

Ketvirtą knygą pristatantis virtuvės šefas Paulius Strasevičius: užkandių stalas šventėse nurungė karštuosius patiekalus

Paulius Strasevičius tituluojamas jauniausiu kulinaru Lietuvoje. Pirmąją autorinę kulinarinę knygą išleidęs vos 21-erių, šiandien Paulius pristato jau ketvirtąją savo receptų knygą „Vieno kąsnio užkandžiai“. Read More

[expertnews]

HemorrhoSTOP Lietuva kremas nuo hemorojaus kaina, atsiliepimai

HemorrhoSTOP Lietuva kremas nuo hemorojaus kaina, atsiliepimai

Kremas, skirtas hemorojui gydyti kremą HemorrhoSTOP!

– Jokių nereikalingų operacijų ar skausmingų procedūrų – Jokių gydytojo receptų ar brangių namuose naudojamų medicininių preparatų – Jokio šalutinio poveikio – Veikia greitai, suteikia greitą palengvėjimą

HemorrhoSTOP kremas nuo hemorojaus padės atsikratyti deliktinės problemos namuose be skausmo, be operacijos ir be pašalinių efektų.…

[maidabazaar]

★ ★ ★ 

Aj, milicinikai, čia, žinokitės, amžiais nieko naujo.

Apart, gal tik receptų.

★ ★ ★

[mamagrizknamo]

Rabarbarų čatnis su razinomis

Galėčiau džiaugsmingai šūkalioti, kad oi, jau mano tie rabarbarai! Bet lygiai taip pat, tik jau kitokia balso intonacija, sugebėčiau padejuoti apie svetimo nepastebimą, bet man labai ryškų šiųmetinį jų kitoniškumą - lapai yra, tik kad lapkočių mažiau ir jie ženkliai trumpesni, nors būtent to gausumo ir didumo man labiausiai reikia.

To nepakankamo augimo kaltininką žinau, tik su tuo žinojimu nežinau ką veikti - oro neužsakysi, lietaus, kad ir kokią gerklę turėtum, neprisišauksi.

Tiesa, yra šulinys, bet ir tas, matau, pradeda dusti. Tai ką kalbėt apie didžialapius - jiems, kad sugebėtų oriai stovėti, drėgmės reikia daug. Bet kad ir kaip norėčiau, negaliu jų lepint - eilėje išsirikiavę savo lašo laukia pomidorai, agurkai ir moliūgai. Apie visa kita kukliai patylėsiu - gėlės gauna atsigert tik tada, kai nuo darbo juodas rankas dubenyje nuprausiu. Menka paguoda gauti muiluoto gėralo, bet kad nėr kas daryt, todėl vargšėms tenka priimti visas dovanas, net ir tas, kurios ne itin patrauklios, nors ir gražiai saulėje tviskančiais burbuliukais pasipuošusios.

Tai va, su rabarbarais reikalai tokie pusiniai ir man kažkaip nedrąsu tuos neūžaugas skinti. Kita vertus, lapų ir taip labai trokštamų lapkočių sezonas baigsis greičiau, nei galima tikėtis, todėl pasirinkimo neturiu. Be to, rudenį gi žadėjau juos iškeldinti į kitą vietą, o visokius naujokėlius aš baisiai myliu ir čiūčiuoju, todėl maitinsiu ir girdysiu be atvangos. Va tada atsigaus maniškiai ir vėl, prisiekiu, bus kaip kokie ąžuolai - dangų siekiantys ir drūti.

Rabarbarų čatnio receptų (kaip ir bet kurių receptų) galima prisigalvoti visokių - kaskart gaminant juk neišvengsi improvizacijų, tiesa?  

Vienu receptu dalinausi pernai, tai dabar tebūnie dublis Nr. 2 - nors rabarbarų krūmai kiek menkesni, šiek tiek jų pasiskinti, manau, galima. O paskui jau reikia virti, ragauti ir bandyti spėlioti kuris iš jų vertas geresnio įvertinimo.    

Reikės:

- 1 kg nuplautų, nuluptų ir supjaustytų rabarbarų;

- 250 g nuplautų ir nusausintų razinų;

- 350 g cukraus (rudo arba balto);

- 3 a. š. druskos

- 300 ml balzamiko acto;

- šiek tiek čili pipirų;

- 3 a. š. malto imbiero;

- 1 a. š. saldžiosios paprikos miltelių;

- 1 a. š. grūstų juodųjų pipirų;

- 2 a. š. malto cinamono.

Gaminimas:

Viską, kas nurodyta recepte (išskyrus cinamoną), dėti į puodą ir virti apie 40 minučių - per tą laiką masė suvirs, smarkiai sutirštės ir patamsės. Verdant būtina maišyti - nesakau, kad nuolatos, bet kai pradės tirštėti, nuo viryklės geriau nesitraukti, mat galite likti ir be čatnio, ir be puodo. 

Cinamoną, nes taip esu įpratusi ir šventai tikiu, kad aromatas bus sodresnis, dedu virimo pabaigoje.

Išvirusį čatnį sukrėsti į švarius stiklainiukus, užsukti dezinfekuotais dangteliais ir palikti ilsėtis - žiemą tepsit jo ant krekerių ar sūrio ir pasižadėsit vandens negailėti ne tik šiltnamio pomidorams.

[lejuicee]

Pavasaris pakvipo kūryba. Erdvę mintyse šildausi idėjomis. Jei dar kada nors (o taip tikrai bus) abejosiu, kokios ateities noriu, pasakysiu - kol man dar ne 30 ir netekėjusi, noriu mažyčio buto. Užteks su salionu ir miegamuoju. Baltomis sienomis ir baltomis grindimis, nepykčiau jei jos ir traškėtų. Vilčiausi visgi, kad lubos nebūtų per žemos. Na, bet svarbiausia ten būtų - ant sienų kabančios mano gyvenimo nuotraukos juodais rėmeliais (kad gražiai kontrastuotų su baltomis sienomis). Pageidautina - kontraversiškos, mielos, keistos, gražios, įdomios ir kuo spalvotesnės, kuo įvairesnės nuotraukos, gimtadieniai, kelionės, susitikimai, žmonės, žmonės ir dar kartą žmonės. Širdis dainuotų iš pasitenkinimo, jei svečiai stebėtųsi, aikčiotų, klaustų apie tos ar anos nuotraukos istoriją, būtų pasipiktinę ar įkvėpti. O aš abejingai šypsodamasi eičiau virti kavos ir kviesti pamiršti tabu bent jau valandėlei, šioje mano erdvėje. Virtuvėje priklijuočiau visokias receptų iškarpas, apetitą keliančius vaizdus, frazes apie maistą ar bendravimą, spagečiu su bolognese padažu nuotraukas, paryžietiškas ar itališkas kavinukes, kokį seksi plakatą su ledais ir juos laižančiu liežuviu, na, žodžiu... ir įdomumo dėlei - popiergalį, gal net iš seno gelsvo sąsiuvinio linijomis, pavadintą svečių knyga. Jei mano draugai ar kiti svečiai nesugalvotų ko nors įdomaus, keisto, faino ar šiaip cituotino parašyti - pati prirašyčiau. Man svarbiausia įkvėpimas, idėjos ir daug daug erdvės menui, kūrybai. Žinoma, į kurią nors sieną atremčiau krūvą drobių su mano eksperimentiniais tapybos projektais. Jie visi būtų netobuli, bet man labai brangūs kūrybiniai ir idėjiniai bandymai. Juk aš ir šiaip netradicinė tapytoja. Savo paveikslus sugalvoju prausdamasi duše, tada ilgai kankinuosi, nes nepavyksta vizijos perteikti tikrovėn, tada pabaigusi šiaip ne taip atsitikusį paveikslą, jungiuosi youtube ar vartau tapybos pradžiamokslius ir piktinuosi, kad galėjau pasimokyti prieš pradedant. Bet po visko vis tiek didžiuojuosi savimi ir kaip kolekcionierė renku žmonių komentarus, kurie visi lyg sutartinai būna apie nuotaiką. Prisipažinsiu, neseniai net galvojau supykusi nesėsti piešti, kad to neperteikčiau, nes pagrindinė mano siekiamybė paveiksle - ramybė. Nežinau, ar man pavyko. Dabar naujas paveikslas, paremtas ant pianino, laukia naujų žvilgsnių ir nuomonių. Grįžtant prie mano balto mažo buto - nepasidrovėčiau ekshibistionistiškai (ar taip parašiau?) išdėlioti visų savo knygų salione prie kavos staliuko. Man negėda, jei tarp normalių knygų atsirastų ir viena kita mergaitiška knyga apie makiažą ar santykius. Mes, moterys, kurios bent šiek tiek priklausomos nuo skaitymo, atsiverčiame ir tokias knygas - ir nereikia čia teisintis. O kuo įvairesnės jos būtų, tuo vėlgi didesnis malonumas ir pasididžiavimas man. Aš mėgstu būti kitokia, keista. Mėgstu, kai man sako, kad manęs neįmanoma išsiaiškinti. Pridėčiau ten savo taip mėgstantų “gyvenimo gelbėtojų” knygų, kurios išties paklojo didelį pamatą mano psichologinei gerovei, kokių nors ekscentriškų, menovų ir kreizovų moterų biografijų, tada rinkinuką “kas nors apie grožį”, ir tai būtų jau minėtos makiažo knygos, kokia nors “spintologija”, kelionių vaizdai, gyvenimo būdo patarimai, dizainas, interjeras, dar kažkas... Tada eitų detektyviniai romanai, kurių esu perskaičius vos keletą, tačiau jie bauginantys, rimti ir stiprūs - o tai svarbiausia. Didžioji dalis atitektų šiek tiek paprastesniems romaniūkščiams, bet nuo jų neišvengiamai dvelktų stiprios moters dvasia (mano mylimos Ivanauskaitės knygos, Dina, Joana ir taip toliau) ir didžioji dalis - knygos apie dvasingumą ir ezoteriką - mano mylimiausios be išimties. Kaip didžiausią turtą kaupčiau savo namų biblioteką, o smagiausia tame, kad pagaliau ji būtų mano ir aš pagaliau galėčiau kažką sąmoningai kurti nuo pradžių, kaip man labiausiai ir patinka (mėgstu pradžias, nes nemoku pabaigti, išties, reikalau per daug valios pastangų). Neišvengiamai į savo baltus namus sudėčiau daug savęs ir savo kūrybos. Ir kuo mažiau sistemiškumo, kuo mažiau nereikalingų daiktų ir šiukšlių. Nors trokštu saugumo, mane veža laikinumas. Ir šis jaunatviškas neįpareigojantis butukas būtų skirtas pažaisti. Pažaisti namus. Pamatyti save. Pažinti save. Ir paskatinti kurti vis daugiau ir daugiau, kol tai aprėps mane ir supančią aplinką. Galbūt kada nors išmoksiu savo kūryba dalintis.

O dabar einu švęsti savo įdomaus gyvenimo. 

bisous

[swimminggoateecat-blog]

Jūsų atsakomybė

Tai yra jūsų idealus aistra priėmimo tikri, kad jūs einate į centrą bet kokio, kad mano vietą, jei ji susijusi nosies operacija ir jūsų medicinos draudimo aprėptį. Trokštate būti individualus dokumentavimo viską, ūkį į dublikatų dokumentų ar net priimant skambučius į kitus su visais dar dalyvauja. Nuo šiol jūs nuspręsite tęsti tai, pradėti laikyti viską nuo sąskaitų už jūsų darbovietė antakius per, receptų, o taip pat net telefonu skambinti, kad jūs turite. Kai įrašote telefonu, įsitikinkite, kad įtraukti data, laikas, kad jūs kalbėjote, kad ir kas buvo teigiama. Jei jūs darysite telefonu su draudiku, gali būti, kad jūs kalbate su asmeniu visiškai naują klientų paramos kiekvieną kartą, kad jūs samdyti pradžia. Tai tikrai padės suprasti, ką jūs iš tikrųjų buvo informuotas ir asmenį, kad pareiškė, kad. Būtinai užsirašinėti, kai jūs kalbate su savo medicinos specialistas. Jūs norite įsitikinti, kad jūs aiškiai pripažįstama tik tai, ką jis yra nurodžiusi, atsižvelgiant į nosies operaciją, taip pat ar ji yra mediciniškai nereikia. Jūsų gydytojas Jums reikės šios informacijos raštu, o taip pat įsitikinkite, kad jis gauna į draudimo aprėpties bendrovė. Jei buvo padaryti reguliariai išsiregistravimai į daugelio nosies gydytojas ir taip pat sinusinė problemų, tai bus komponentas info, kad jis galvoja apie priimant savo sprendimą. Jūsų draudimo bendrovė Tuo pradžių, tai gali būti, kad jūs kalbate su kelių vartotojų paslaugų agentai iki taškai dirbo ir nekilnojamojo nosies operacija yra leista. Jei ne, galite matyti ir skambinti, kas jie bus tikrai reikalauja padengti kai kurias arba visas tvarka. Turėkite omenyje, kad yra trys rezultatai: draudimas negalėjo padengti bet viena kaina, ji gali apimti kelis iš sąskaita, ar draudimo galėtų apimti kiekvieną iš kainos. Patikėkite apie ką kiekvienas iš šių rezultatų reiškia, jums taip pat, ką jūs tikrai atlieka į kiekvieno vienu atveju. Būkite pasiruošę, nepriklausomai, kas įvyksta. Tiems, kurie domisi nosies operacijos, Naujasis Džersis gyventojai skatinami užduoti medicinos specialisto požiūrį apie savo alternatyvas. Tai yra jūsų geriausių interesų, įsitikinkite, kad esate ne iš Every Little Thing galimybe, kad mano sritis, kai jis ateina į nosies operacijos, o taip pat savo klinikinį draudimo polisą. Jei skambinti į draudimo polisą bendrovė, gali būti, kad jūs kalbate su kuo nors visiškai nauja vartotojų sprendimo kiekvieną kartą, kad jūs skambinti pradžios. Jums reikės šios informacijos raštu ir įsitikinkite, kad jis gauna į draudimo aprėpties bendrovė. Prisiminti, kad yra 3 klasės rezultatai: draudimas negali apimti bet kaina, tai gali padengti kai kaina arba draudimas gali padengti visas išlaidas.Nosis chirurgija be chirurginio gydymo yra neinvazinis, nerizikinga alternatyva standartinio nosies operaciją, kurį suteikia išskirtines rezultatus su labai mažai arba jokio skausmo ir atkūrimo trukmę. Tai papildomai vadinama "15 minučių nosies operacijos", nes jos greitai ir be prastovų požiūrio. Ne chirurginė nosies operacija yra nosies operacija, kad tikrai ne transformuoti patį nosies formą. svetainė atliekamas su veido užpildu injekcijos. Iš užpildu, kuris yra naudojamas tipas priklauso nuo nosies operacijos jums reikia ar Jūsų sveikatos problemos natūra. Panašus į jų naudojimo išpumpuoti raukšles, jie gali įkelti iki regionus nosies, siekiant kovoti su mažų deformacijų. Kodėl turėtumėte pasirinkti ne chirurginio nosies operaciją? Priežastys, dėl kurių pasirinkdami ne chirurginio nosies operacijos egzistuoja dideliais kiekiais, kaip matyti iš jos kada nors anksčiau plečiasi apeliacinį skundą. Tai nėra susideda iš kraujavimas iš nosies, randai arba patinimas, nenuspėjamumo, kaip įprastas nosis darbas daro. Tokia nauda su realybe, kad šis ne medicinos nosies operacija kainos natūra tik 10% iki 20%, lyginant su tradicinės medicinos nosies operaciją kartu daro jį patrauklų variantą už daug. Pavojus ir taip pat trūkumai negalėjo būti atsižvelgta į tokio pobūdžio ne chirurginės nosies operacijos kaip ilgalaikio paslauga. Kaip ir kitų tipų pildymo būdai, touch-up gali būti svarbus per 2 metus. Yra papildomai iš paraudimas, ribinio spalvos rizika, be to, patinimas. Ne Chirurginės Nosies plastika negali pakeisti pagrindinių problemų, pažeisti / skaldytų audinius ar deformacijos. Tokios rūšies klausimais gali reikalauti, kad būtų adresai įprastiniais medicinos nosies operacija. Tai nuolat daug geriau pasirinkimas pamatyti jums medicinos specialistas, siekiant atrasti kuri alternatyva yra jums tinka. Ne chirurginė nosies plastika yra nosies operacija, kad iš tikrųjų nėra transformuoti patį nosies formą. Priežastys, dėl kurių skinti ne medicinos nosies operacija egzistuoja dideliais kiekiais, kaip siūlė jo kada nors anksčiau plečiasi populiarumą. Tokia nauda su tuo, kad šis ne chirurginės nosies operacijos rūšies kainuoja tik nuo 10% iki 20%, palyginti su įprastinių medicinos nosies operaciją tarpusavyje daro jį patrauklų variantą už kelis. Tokio tipo problemų gali skambinti būtų adresai įprastiniais chirurginės nosies operacijos.

[screechingpuppyhideout-blog1]

Jūsų Pareiga

Kai jis ateina į nosies operacijos, taip pat savo klinikinę draudimo polisą, tai geriausia jūsų palūkanų norma įsitikinti, kad esate ne centre ir ką, kad mano vietą. apsilankyti , kad būtų individualų įrašymo viską, kabinti ant pasikartojimus dokumentų ar net padaryti skambutį laikytis su kiekvieno asmens kitur įtraukta. Nuo to momento, jums nuspręsti siekti to, pradeda laikyti kokia nuo įplaukų už Jūsų biurą mato, receptų, ar net telefono diskusijas, kad jūs turite. Kai įrašote telefono telefonu, įsitikinkite, kad įtraukti data, laikas, kad jūs kalbėjo, taip pat tai, ką buvo nurodyta. Gali būti, kad jūs kalbate su asmeniu visiškai naują vartotojų aptarnavimas Kiekvieną kartą, jums skambinti iš pradžių jei skambinti į draudimo aprėpties įmonė. Tai padės atpažinti, ką Jums yra sakęs, taip pat asmuo, kuris ją kitaip. Kai kalbate su savo gydytoju, būti tikri, kad nepamiršti. Jūs ketinate užtikrinti, kad jūs aiškiai suvokti, ką jis teigia, atsižvelgiant į nosies operacija taip pat ar ji yra mediciniškai būtina. Jūsų gydytojas Gydytojas bus pagrindinis asmuo, kuris skaičiai, ar nosies plastika yra kliniškai reikalinga arba naudinga jums. Jūs tikrai reikia šios informacijos raštu ir įsitikinkite, kad ji pasiekia draudimo apsaugos verslą. Nors tai vis dar nėra užtikrinimas, kad kokia bus prižiūrimi taip pat išleista, ji jums vadovauja idealus instrukcijas. Jei iš tikrųjų buvo padaryti nuolat antakius iki už įvairius nosies gydytojas ir taip pat sinusinė klausimus, tai tikrai taps dalis informacijos, kad jis atsižvelgia į priimant savo sprendimą. Jūsų draudimo Verslas Tuo pradžių, tai gali būti, kad jums pasikalbėti su klientų aptarnavimo atstovų skaičių iki taškai anuliuojami iki, taip pat faktinis nosis darbas leidžiama. Jei ne, galite pamatyti ir taip pat vadina tai, ką jie tikrai reikalauja padengti kai kurias arba visas operacijos. Turėkite omenyje, kad yra 3 rezultatai: draudimas negali apimti bet kaina, ji gali apimti keletą kaina, ar draudimo polisą galima padengti visas išlaidas. Pagalvokite apie tai, ką kiekvienas iš šių rezultatų reiškia jums ir taip pat, ką jūs tikrai atlikti kiekvieno vienu atveju. Būkite pasiruošę, kas beatsitiktų. Tiems, smalsu apie nosies operacija, Nauja striukė namų rekomenduojama pasitarti su gydytoju požiūrį dėl savo galimybes. Tai geriausia jūsų labui įsitikinti, kad esate objekto bet kokio, kad mano sritis, kai jis ateina į nosies operacijos ir jūsų medicinos draudimo. Jei skambinti į draudimo įmonės, tai gali būti, kad jūs kalbate su asmeniu visiškai naują iš kliento sprendimas kiekvieną kartą, kai skambinate iš pradžių. Jums reikės šios informacijos komponavimo ir įsitikinti, kad jis gauna į draudimo bendrovę. Turėkite omenyje, kad yra trys rezultatai: draudimas negalėjo padengti bet kaina, tai gali apimti kai sąskaita, ar draudimo galėtų apimti visas išlaidas.Nosis darbas be chirurginio gydymo yra neinvazinė, saugi alternatyva tradiciniam nosies operacija kuri siūlo nuostabias rezultatus su minimaliomis arba jokio skausmo ir gydomųjų laikotarpį. Taip pat suprantama, kaip "15 minučių nosies operaciją", kaip jos greitai ir be prastovų technika rezultatas. Ne chirurginė nosies plastika yra nosies operacija, kad nėra tikrai transformuoti patį nosies formą. Iš užpildas, kuris pasinaudojo natūra priklauso nuo nosies operaciją, kurį reikia arba savo klinikinės būklės tipo. Kodėl turėtumėte rinktis ne medicinos nosies operacija? Priežastys, dėl kurių skinti ne chirurginio nosies operaciją egzistuoti daug, kaip matyti iš jos kada nors anksčiau vis didesnį populiarumą. Žinoma, kad reguliarus anestezija ir medicinos įrenginys patikrinti nereikalaujama Garsai patrauklūs; asmenys likti prisimindama, taip pat miega, jie papildomai galės bendrauti su personalu, taip pat medicinos specialistų. Gydymas neturi užtrukti ilgiau, paprastai vartojate daug mažiau nei 30 minučių, su nežymiu trouble- anestetikas paprastai naudojami. Tai nėra susideda iš kraujavimas iš nosies, randai arba patinimas, nenuspėjamumo, kaip tipiškas nosies operacija daro. Asmuo gali patikti grįžti aptarnauti tą pačią dieną, priklausomai nuo jų parinkimo, taip pat pradėti savo kasdienes užduotis pagal 1 iki 2 dienų. Kitas įtraukti gražintis, kad rezultatas yra greitai akivaizdu, kad jų yra ne tinkas, ne prastovos, taip pat nereikia laukti. Tokia nauda su tiesa, kad šis ne chirurginių nosies plastika kainas Rūšiuoti tik nuo 10% iki 20%, palyginti su įprastinių medicinos nosies operaciją tarpusavyje vilioja pasirinkimą daugeliui. Praradimas, taip pat rizika Tokios rūšies ne chirurginės nosies operaciją gali būti minties apie kaip negrįžtamą ištaisyti. Kaip ir kitų rūšių krovimo technikos, touch-up gali prireikti per 2 metus. Yra taip pat daug uždegimas, minimaliomis mėlynės, taip pat patinimas rizika. Ne Chirurginės Nosies plastika negalėjo keisti rimtų pažeidimų, sugadintų / skaldytų ląsteles ar deformacijos. Tokios rūšies problemų gali skambinti būtų adresai tradicinių medicinos nosies operacija. Jis visada yra daug geriau atranka aplankyti medicinos specialistas produktais tam kad rasti kuris pasirinkimas yra ideali vieta jums. Ne chirurginė nosies operacija yra nosies operacija, kad iš tikrųjų nėra pakeisti pati nosies formą. Priežastys, dėl kurių pasirinkti ne medicinos nosies operaciją egzistuoja didelis skaičius, kaip rodo jos kada nors anksčiau augančios apeliacinį skundą. Tokie pranašumai su realybe, kad šis ne medicinos nosies operacija natūra išlaidas tik nuo 10% iki 20%, kaip kontrastas tradicinės chirurgijos nosies operacijos kartu vilioja pasirinkimas daug. Tokios rūšies problemas gali prireikti, kad būtų adresai tradicinių medicinos nosies operaciją.

[mamagrizknamo]

Ruginė raugo duona

Skaito ji viską iš eilės ir kartais juokiuos, kad jei kas norėtų pasidomėti jos skaitymo žemėlapiu, pasimestų visiškai - vieną dieną gali sėdėti apsikabinusi meilės romaną, o kitą - nagrinėti...Martiną Haideggerį. 

Pirmadienį, šast, išdidžiai pareiškė, kad įveikė paskutinį (iš 2 parsineštų) gotikinį romaną. 

- ???, - klausiu, o ji atsako, kad bendro išprusimo labui. Jei norėčiau temą plėtoti, būtinai pakomentuočiau, kad visa tai man primena košę makalošę, bet, ok, kadaise juk irgi buvau jauna.

Skaitau ir aš. Tik nei Drakulai, nei Frankenšteinui, kurie iš esmės manęs, o ir jos, nedomina, laiko neturiu - dabar visas dėmesys sukoncentruotas į raugą. Ir sukoncentruotas tiek, kad net bijau pagalvoti kas bus, kai po atostogų grįšiu darban, kur apie duonas niekas nekalba - ten auginamos asmenybes, ne raugas. Nors, kai geriau pagalvoji, tarp abiejų augimų, duonos ir žmogaus, yra labai daug bendro, nes abiems reikia to paties - meilės, šilumos, supratimo ir begalinio dėmesio. 

Apie raugą, tiesą sakant, ir namie niekas nekalba, todėl klausimus uždavinėju pati sau, paskui į juos pati ir atsakau. Tik nereikia galvoti, kad atsakymai, kuriuos išgirstu, visada yra teigiamai palankūs man. Anaiptol, nes einant bandymų - atradimų keliu, turi įsisąmoninti, kad po žodžiu ,,Atradimai’’ slepiasi dar ir praradimai ar nusivylimai - ne viskas gaunasi taip, kaip nori ir net ne visada gali suprasti viso to priežastis. Bet mokausi ir stumiuosi pirmyn. 

Kai eilinį kartą  į vonios kambarį nutįsiau didžiausią namuose turimą dubenį, dukra mirktelėjo sakydama, kad greitu laiku maudynių teks prašytis pas kaimynus, nes čia gal stovės kubilas raugo tešlos ir žmogui apsisukti vietos neliks. Žinant mano entuziazmą ir negebėjimą laiku sustoti, visai gali būti. Bet kol kas tvardausi ir einu, mano manymu, visai mažais žingsniukais - šeima tik kartą (ar du) per savaitę privalo degustuoti naują patiekalą, kurio sudėtyje yra raugo. Kol kas, atradinėdama visiškai naujus skonius, valgo noriai ir, gal matydami mane apėmusį užsidegimą, net nesidera apie pietų ar vakarienės meniu, nes žino - bus kažkas, kam dabar esu pardavusi ne tik laiką, bet gal net sielą. Tik kai pasakau neužilgo virsianti mūsuose pamirštą putrą, nors nei vienas, nei kitas net neįsivaizduoja kas tai yra, susiraukia - pavadinimas mat jiems negražus. 

Tik dėl duonos niekada nekyla jokių ginčų - ant stalo, bent jau per pusryčius, ji būti privalo. Nesikuklinsiu - būna visada, nes baigiantis vienam kepalui, suskumbu kepti kitą. Bet kartais, kai receptas įauga į smegenis ir tampa vos ne tavo namų vizitine kortele, o valgančių veiduose nebematai nuostabos, laikas išbandyti ką nors kito. Ta proga sugaudau visas man tekusias XX amžiaus pradžios senutėles receptų knygas, o kad būtų tikriau, dar paskambinu 92-uosius atšventusiai mamos sesei, tetai Genutei, ir ryžtuosi duonai, kurios dabar parduotuvėse nė su žiburiu nerasi. 

Senoji duona minkoma su ruginiais miltais. Esu skaičiusi, kad moterys ją raugindavo net 3 paras, bet teta sako, kad tiek laukti tikrai nereikia - duona bus labai labai rūgšti ir ne kiekvienas ją valgydamas galės mėgautis. Kad valgomoji būtų skanesnė, puresnė, minkštesnė ir kad ilgiau laikytųsi, teta siūlo dėti sutrintų virtų bulvių, bet šitą reikalą atidėsim kitam kartui.

Į minkomos duonos tešlą moterys nedėdavo cukraus, bet tikrai pagardindavo kmynais ar krapų sėklikėmis. Iškeptoji, skirtingai nei dabar parduotuvėse perkama, niekada nepelydavo, na, kartais gal tik sužiedėdavo, bet tą kietąją pašlakstydavo vandeniu ir trumpam pašaudavo į krosnį - vėl būdavo lyg šviežia. Ir valgydavo ją realiai prie visko ir su viskuo - visada stebėjausi kai tėvas, ant stalo mėsą su bulvėmis pasidėjęs, būtinai dar ir duonos atsiriekdavo - be jos maisto net nerodyk.

Gaminimas:

Įmaišalui reikės:

- 150 g ruginio raugo;

- 700 ml drungno vandens;

- 400 g ruginių viso grūdo miltų;

- 3 saujų ruginių miltų tešlos paviršiui apiberti.

Tešlai:

- 1,5 a. š. druskos;

- 2 saujų kmynų;

- 600 g viso grūdo ruginių miltų.

Ruginės duonos raugo, kuris keliaus į įmaišalą, visai nebūtina atgaivinėti, t. y., žadinti - galima jį, paėmus iš šaldytuvo, naudoti ir galvos sau nesukti. Bet man ramiau, kai elgiuosi su juo pagarbiai - švelniai pašnekinu, duodu maisto, o kai jis, matau, galutinai išsibudina, įduodu darbo. 

1. Jei jūsų požiūris į raugą toks pat, ryte išimkite iš šaldytuvo, pvz., 50 g raugo, pilkite 50 g drungno vandens ir tiek pat, 50 g ruginių miltų, išmaišykite šaukštu, pridenkite ir palikite kelioms valandoms - kai raugas ims burbuliuoti ir padvigubės, dėti į įmaišalą.

2. Į dubenį dėti visus įmaišalo produktus, išmaišyti mediniu šaukštu, gausiai apiberti miltais, pridengti drobiniu rankšluosčiu ir palikti pernąkt ten, kur šilta ir ramu (vonios kambarys, pvz.) - maniškis įmaišas nejudinamas prabūna apie 14 valandų - ryte randu smarkiai pakilusį, su suskeldėjusia miltų pluta.

3. Ryte išmaišyti mediniu šaukštu. Šiek tiek masės dėti į stiklainį - bus raugo kitam kartui.

4. Į masę berti druską ir kmynus. Dalimis dėti miltus ir vis maišyti. Kai tai daryti bus sunku, pradėti minkyti - tešla bus labai lipni, bet paskui viskas normalizuosis. Dirbant rankas vilgyti vandeniu - tešla mažiau lips. Minkyti tol, kol nebeliks sausų miltų, apie 10 minučių. Rezultatas primins plastiliną ar molį. 

5. Iš tešlos, jau skardoje ar kepimo formoje, suformuoti apvalų ar pailgą kepaliuką, tešlą nuglostyti drėgnomis rankomis, pridengti, apklostyti ir vėl statyti ten, kur šilta. 

Nors tai tikrai nėra taisyklė, duona kils apie 5 valandas. Vadinasi, tešlą užminkius 10 val., rezultato, t. y., pakilusios tešlos reiktų laukti apie 3 valandą popiet - maniškė orkaitės linksmybėms paprastai būna pasiruošusi jau po 2-3 valandų. 

Duoną pirmas 15 minučių kepti 250 *C karštyje, likusias 45 minutes - 230 *C orkaitėje.

Iškepusią duoną apdengti drėgnu drobiniu rankšluosčiu ir palikti vėsti. Paskui laikyti įsuktą į švarią ir sausą drobę, o skanauti bent jau po paros, o dar geriau, po kelių. 

Pastebėjimai:

Iškeptos duonos kepalas, jei vadovausitės nurodymais, svers apie 1,700 kg. - ne kažką, tiesą sakant, bet mums savaitei užtenka. Jei norėsite drūto ir visą giminę pamaitinančio, didinkite vandens ir miltų kiekį. 

Beje, duona, net ir kepta su ruginiais miltais, jokiais būdais nesigaus juoda - teta sako, kad rugiai dabar ne tokie, kokie būdavo anksčiau. Negaliu jai nei pritart, nei nepritart - tada, kai grūdai buvo kitokie, aš, ko gero, dar ir gimusi nebuvau, tad jei norite išties gražiai tamsios ir labai aromatingos duonos, užplikykite 2-3 šaukštus salyklo, leiskite tam mišiniui atvėsti ir sudėkite į jau minkomą tešlą - šituo metodu paprastai, išskyrus pastarąjį kartą, naudojuosi kaskart, kai užsiimu duonininkyste.

Jei norite papuošto paviršiaus, kepaliuką, naudodami sietelį, pabarstykite miltais ir aštriu peiliuku ką nors išpjaustinėkite - pjūviai neturi būti gilūs. Duonai kylant, jie gražiai atsivers, o dar labiau išryškės jau kepant (nes duona kyla ir kepama).

[mamagrizknamo]

Rupių miltų ravioliai su moliūgu, ricotta ir šalavijų sviestu

Nors man nepatiko, bet bala nematė tos balandžio 6-osios ryto. Svarbiausia, kad žieminių batų suslėpt niekur nespėjau ir per sniegą perbridau sausomis kojomis. O brisdama mintyse dėkojau savo begaliniam tingėjimui - jei ne jis, kovo vidury žemę turėję pasiekti žirniai dabar jau būtų nosis nušalę. Nenušalo!

Nuojautą, kai reikia, turiu šunišką, todėl baltai kauburėtų mašinų eilėje saviškę suradau greitai. Važiavau tik lėtai - kelias, kurį įveikdavau per 10 minučių, išsitempė ir, nors darbe atsidūriau pačiu laiku, jaučiausi visiškai nepasportavusi. O tu pabandyk tai padaryti, kai kilometrai įveikinėjami važiuojant antra pavara. Tiesą sakant, ir dėl jos kiek abejojau, nes iš kur man žinoti kuri, 1 ar 2 pavara reikalinga, kai visą kelią riedi 10 km/h greičiu? 

Su ravioliais irgi nepaskubėsi - jie nedideli, įdaro juose nedaug ir jei esi suplanavęs ne šiaip paerzinti, o drūtai pamaitinti, virtuvėje užsibūsi ilgiau, nei norėtųsi. O ir darbas, būsiu atvira, monotoniškas. Greičio pedalą gal tik valgydamas gali kiek paspausti, nes visa kita būna beveik kaip sulėtinto veiksmo kine - pradedi laukti pabaigos įžangai nepasibaigus. 

Po kiekvieno itališkų virtinukų gaminimo seanso sakau, kad kitą kartą bus pirktiniai. Bet per šitiek metų pirkau tik kartą - kai baisiai buvo norėta ir dar labiau tingėta (jau reikia susirūpinti, nes per dažnai pradėjau šitą baisų žodį vartoti). Bet kažkaip sugebu pagaut momentą, kai tinginys pasišalina ir tada raviolių padarau ne kartui, o keliems - tiems, kurių, matau, neįveiksim, vietos atsiranda šaldiklyje.

Kad raviolių darymas nevirstų kančia begaline, kuriam laikui reikia pavirsti smėlio dėžėje žaidžiančiu vaiku. Pastebėjot, jie TAIP sugeba susikaupti, ir TAIP įsijausti į procesą, kad, rodos, pasaulio, kuris už dėžės ribų, nėra. Metodas tikrai veikia, bet su sąlyga, kad būsi ne šalia, o pačiame proceso epicentre. Ir tada viskas einasi kaip iš pypkės ir tau telieka kočioti, dėlioti, klijuoti. Kai pabaigi vieną partiją, viskas ir vėl iš pradžių - kočioji, dėlioji, klijuoji. Jei įdarbinama makaronų darymo mašina, vienas veiksmas atkrenta ir telieka dėliojimas ir klijavimas. O virimo juk darbu nepavadinsi?  

Raviolių receptų begalės - priklausomai nuo šeimininkės norų, skiriasi tešlų sudedamosios dalys ir į tešlos vidų dedami įdarai. Paprastai tešlą minkau iš kvietinių, bet kartais, kaip dabar, vardan sveikumo ar, tiksliau, įdomumo, pridedu kiek rupaus malimo miltų. O įdaras kaip įdaras - švelnusis ricotta sūris ir nuostabusis moliūgas tarpusavyje niekada nesipyksta. 

Jei nuspręsite, kad nenorite šalavijų sviesto, tebūnie. Bet jei nesate labai apsisprendę, būtinai paragaukit - nuostabus skonių junginys.  

Tešlai reikės:

- 120 ml karšto vandens;

- 120 g kvietinių miltų;

- 100 rupių kvietinių miltų;

- žiupsnio druskos;

- 2 v. š. alyvuogių aliejaus.

Įdarui:

- 100 g ricotta sūrio;

- 100 g orkaitėje kepto moliūgo;

- druskos;

- 5 pipirų mišinio.

Padažui:

- 2 v. š. ghee sviesto;

- šiek tiek druskos;

- kelių šviežių ar džiovintų šalavijo lapelių.

Papildomai:

- šiek tiek tarkuoto permezano sūrio.

Gaminimas:

Į dubenį berti miltus ir druską, ant viršaus pilti karštą vandenį ir užminkyti tešlą. Pravėsusią įvynioti į maistinę plėvelę ir pusvalandžiui ar valandai dėti į šaldytuvą - tešla turi subręsti.

Įdarui skirtus moliūgo gabaliukus susmulkinti šakute, paskaninti druska ir maltu pipirų mišiniu. Dėti ricottos ir išmaišyti. 

Tešlą, orientuojantis į stačiakampį, plonai iškočioti, kas keli centimetrai dėti įdaro (atstumus susižiūrėkite individualiai), kiekvienam virtinukui skiriant po šaukštelį (ar po mažiau - čia nuo raviolių didumo priklausys). Ant viršaus dėti antrą lakštą, kraštelius užspausti pirštais ir išspausti norimos formos gaminius. Aš naudojau sausainių formeles - ir forma apibrėžta, ir krašteliai dailiai raityti, bet viską galima atlikti paprasčiausiu peiliu ar stiklinaite.

Dėti į verdantį pasūdytą vandenį ir, jam vėl užvirus, pavirti 5-6 minutes. Jei sunku susigaudyti su laiku, nes, priklausomai nuo tešlos storio, jis gali skirtis, kartu virti ir iškočiotas tešlos atraižėles - paragauji ir viskas pasidaro aišku. 

Padažui sviestą išlydyti, berti smulkintus šalavijo lapelius, druskos ir, kelias sekundes pašildžius, nukaisti. 

Į lėkštes dėti raviolius, apšlakstyti sviestu ir užberti tarkuoto permezano sūrio.

Valgyti, jau sakiau, galima įjungus ir antrą pavarą, bet vis tik, rekomenduoju pirmą - tada pajusi, suuosi, pasidžiaugsi ir gal net pasigrožėti suspėsi tuo, ką kelias valandas kruopščiai virtuvėje kūrei.

[mamagrizknamo]

Moliūgų-topinambų sriuba su pelėsiniu sūriu ir citrina

Topinambais gardinta sriuba - tik viena iš nemenkos krūvos pavasarinių improvizacijų, gimusių bendraujant su pečius kraipančiais ir neįsivaizduojančiais ką dar, be salotų, galima gaminti su žieminėmis bulvėmis, žmonėmis. Salotos yra puiku, nes visoks gerumas (ar dalis jo), nori to ar nenori, verdant-kepant iš daržovių paprastai pabėga, o čia lieka. Bet kiek tų mišrainių? Sutinku, receptų su žieminėmis bulvėmis rasi tiek, kad skaitant net įsibėgėti kaip reikiant nespėsi. Bet be rašytinių šaltinių dar yra galva ir duota ji ne kam kitam, o galvojimui, todėl situacijos nelaikau beviltiška. Ką nors vis tiek sumeistrausim - kitaip ir būti negali.

Reikės:

- 1000 ml daržovių sultinio;

- 200 g topinambų;

- 300 g moliūgų (be žievės ir sėklų);

- 1 morkos;

- 1 svogūno;

- kelių česnako skiltelių;

- aliejaus (ar ghee sviesto) kepimui;

- 1 a. š. raudonėlio, pipirnės ar čiobrelio lapelių;

- 0,5 a. š. maltų juodųjų pipirų;

- 3-4 v. š. citrinos sulčių;

- gabaliuko mėlynųjų pelėsių sūrio (naudojau Castello Danish Blue; porcijai skirkite šaukštelį ar net šaukštą - orientuokitės į valgančiųjų skonį ir, aišku, į sriubos sūrumą).

Gaminimas:

Aliejuje ar lydytame svieste apkepti svogūnus ir česnaką, sudėti pjaustytą morką, o po kelių minučių - ir topinambus. Pilti sultinį ir virti. Kai daržovės bus pusiau išvirusios, į sriubą sumesti moliūgo gabaliukus ir virti iki viskas suminkštės. 

Sriubai gardinti naudojau pelėsinį Castello Danich Blue, bet jei pageidaujate kitokio, pvz., aštresnio, švelnesnio, trupesnio ar kremą primenančio pelėsinio sūrio, prašom!

Sūrį susmulkinti, dėti į sriubą ir maišant pakaitinti, kol sūris išsilydys. Galima jį dėti anksčiau, prieš pat sutrinant viską blenderiu - konsistencija bus tolygesnė ir niekas, apart skonio ir aromato neišduos, kad čia esama dar ir sūrio. Sriubą pagardinti šviežiomis žolelėmis nuo palangės ar paskrudintais ir smulkintais riešutais. Jei dėsite moliūgų branduolius, jų nekepinkite arba kepinkite, bet trumpai ir ne aukštesnėje nei 75*C temperatūroje.

 Labai viliuosi, kad mano eksperimentai užnorins tuos, kurie turi dirbamos žemės, bet vis dar nepasisodino žieminių bulvikių. Verta, žinokit, tikrai tikrai verta. Juo labiau, kad intensyviai ieškodama sugebėjau jų aptikti tik viename prekybos taške ir kainavo jie...ui, net baisu pagalvoti - 2 eurus (už 400 gramų). Ir tiek kainuoja tos, kurios nieko iš augintojo, apart mažo žemės lopinėlio, neprašo? Beje, užvadintos jos buvo ekologiškomis bulvėmis. O parodykit man kitokią, ne ekologišką! Jų gi net per didžiausius karščius laistyti nereikia - stovi kaip stovėjusios ir nė vienas lapelis nenusvyra. Apie kažkokius tręšimus jau net nebekalbu - maniškiai topinambai gyvenime nieko iš manęs nėra gavę. Ir, beje, aš jų net neraviu.

Tai tiek reklamos. O dabar čiupkite šaukštus ir eikite sriubos srėbti - joje gi plaukioja ne bet kas, o pati ekologiškiausia ir gal net naudingiausia daržovė!

[mamagrizknamo]

Gimtadienio tortas

Kai laukiausi, rašiau dienoraštį. Ne kasdien - kai galėdavau ar turėdavau ką pranešti. Apie daug ką dėsčiau - apie nuolatinius gulėjimus ligoninėje ir lašinėmis į pamažėl sunkėjantį kūną tekančius vaistus, apie pirmus, nuosavame pilve jaučiamus kojyčių spyrius ar lengvus prisilietimus. Rašiau apie apetito stoką ir apie aplankančius jausmus ir nerimus. O likus kelioms dienoms iki gimdymo parašiau apie abiejų močiučių susapnuotas mergaites. Labai tikiuosi, sapnavo nesusitarusios? Aš nesapnavau - tik laukiau. Kai lauki susikaupusi, tai nėr kada sapnuot.

Pokalbio fragmentas su dar negimusia dukra:

Paskui parašiau apie mudviejų pirmą ir patį nuostabiausią, švelniausią ir gražiausią susitikimą ir apie dvi valandas po gimdymo, kai laikiau prie širdies priglaudusi savo mažutėlę mergytę ir visą laiką šypsojausi. Dieve mano, visas dvi valandas! Dabar net už pinigus nesugebėčiau. O tada galėjau. Šypsena, pamenu, buvo iki pat ausų ir paskui veido raumenis skaudėjo. 

Dar užsiminiau apie man tekusią nerealią akušerę, kuri būtų prajuokinusi bet ką, bet tik ne didžiajam mažo žmogelio atėjimui besiruošiančią ir sąrėmius kenčiančią moterį.

Paskui rašymai lėtėjo ir mažėjo, nes mano vaikelis augo ir nebebuvo kada po sąsiuvinius raustis - mamos neturi 8 valandų darbo dienos, kaip neturi ir nakties ar savaitgalio poilsio - mamos mamomis dirba kiaurą parą ir visus metus. 

Kai nustojau rašyti, kiekvienais metais tą dienoraštį išsitraukdavau, paskaitinėdavau ir kaip reikiant pabliaudavau - aš tikrai suskystėju, jei tik galiu.

Aštuoniolikto gimtadienio proga sąsiuvinį padovanojau jai, jau beveik suaugusiai savo dukrai. Nežinau ar skaitė, bet jaučiu, kad ne. Taip, tikrai neskaitė, rupūžiokė. Bet gal dar ne laikas? Nes kai tau dvidešimt trys, tavo, dar negimusios ar jau gimusios, bet dar visai mažos, istorijos neprivalo jaudinti, graudinti ar džiuginti. Mūsų vaikai žiūri į priekį - ne atgal. 

Jei ji dabar būtų namie, gertumėm arbatą ir apie ką nors plepėtumėm. O jei aš dabar turėčiau tą sąsiuvinį, galėčiau pasibūti tuos rašytus prisiminimus apsikabinusi.

Bet nei vaiko, nei sąsiuvinio. Užtat data yra. O jei yra data, yra ir proga. O tokiomis progomis kepami tortai. Tikiuosi, tu nieko prieš, jei aš, tavo mama, ir jis, tavo tėtis, pasisveikinsim save su tavo dvidešimt trečiuoju? 

O šalia torto kvepėjo zuikiakrūmio ( Sarothamnus scoparius ) puokštė - kiškiai-piškai ir zuikiai-puikiai, kiek pamenu, buvo mylimiausi vaikystės herojai. Kokie herojai, tokios ir gėlės:

Torto idėja, žinau, tau irgi patiktų. Visus, kuriuos iki šiol valgei, kepiau iš galvos. Ne visi buvo tobuli, o geriau pagalvojus, tokių gal nė nebuvo? Bet buvo užtat įdomu ir smalsu ragaut. Tai sumaišiau šitą, tavo šventei paminėti skirtąjį, iš kokių 5 receptų. Labai daug darbo įdėjau. Ypač skaitydama ir bandydama įsivaizduoti rezultatą. Tie receptai, kuriuos išsirinkau, nuvylė, nes reikėjo maskarponės ir dar kažko, ko neturėjau. Lietus ir sniegas už lango, tai negi eisi kaip benamis šuo į lauką? Nėjau - teko iš naujo viską skaityti, braukyti ir dėlioti. Gavosi kas gavosi. Kadangi receptą turiu, negali žinoti, gal kada iškepsiu ir tau. Tavo kurio nors kito gimtadienio, kurį švęsime kartu, proga. 

Torto sudedamųjų dalių kiekis apskaičiuotas 15 cm skersmens formelei.

Pagrindui reikės:

- 20 vnt Oreo sausainių;

- 30-50 g sviesto.

Sviestiniam kremui:

- 100 g kambario temperatūros sviesto;

- 3 v. š. kondensuoto pieno;

- 2 v. š. žemės riešutų kremo;

- 1 v. š. maltų žemės riešutų.

Kremui:

- 100 g pieniško šokolado;

- 200 g grietinėlės;

- 1/2 skardinės karamelizuoto sutirštinto pieno.

Biskvitui;

- 2 kiaušinių;

- 60 g cukraus;

- 1 a. š. kepimo miltelių;

- 50 g miltų;

- 1 v. š. kukurūzų krakmolo.

Gaminimas:

1. Pirmiausia reikia išsikepti biskvitą - jis turės dar ir atvėsti. Paprastai tokie darbai daromi iš anksto, dieną prieš.

Klasikiniam biskvitui baltymai atskiriami nuo trynių ir plakami iki pasidaro standūs. Čia viską plakiau kartu. Plakti, beje, reikia normaliai ilgai - turi susidaryti putos.

Miltus sumaišyti su krakmolu ir kepimo milteliais. Į plakinį berti cukrų ir miltų-krakmolo-kepimo miltelių mišinį. Užmaišyti tešlą ir kepti apie 20 min. 180* C orkaitėje. Biskvitą atvėsinti ir perpjauti pusiau.

2. Pagrindui skirtus sausainius sutrinti iki trupinių, dėti tirpinto sviesto, išmaišyti ir sudėti į torto formą, kurioje bus sluoksniuojamas tortas. Dedant dar pabaksnoju bulvių grūstuve. Kepti 180*C orkaitėje 10 minučių. Atvėsinti.

3. Sviestiniam kremui skirtą sviestą išsukti su kondensuotu pienu, žemės riešutų sviestu ir smulkintais žemės riešutais (naudojau jau maltus, pirktus parduotuvėje).

4. Grietinėlės kremui skirtą šokoladą ištirpinti vandens vonelėje ir leisti atvėsti. Grietinėlę išplakti iki vid. stangrumo, dėti karamelizuoto sutirštinto pieno ir plakti, kol masė bus standi. Įmaišyti tirpintą šokoladą. 

Torto surinkimas:

Ant jau iškepto pagrindo tepti sviestinio kremo sluoksnį, ant viršaus dėti biskvito lakštą. Ant jo užtepti 1/2 ar 2/3 viso pagaminto  grietinėlės kremo (likusią dalį pasilikti torto šonams ir viršui) ir uždėti likusį biskvito lakštą. Tortą atvėsinti šaldytuve.

Išimtą iš formos apglaistyti likusiu grietinėlės kremu. Tortą galima puošti šokoladu ar likusiu kremu. 

[mamagrizknamo]

Silkė su avokadu, obuoliais ir kukurūzais

Per kūčias, nežiūrint to, kad patiekalų ir jų priedų suskaičiavom 24 vnt., suvalgiau lygiai 4 šaukštus ir 2 iš jų buvo skirti silkei. Mane tokia gausybė svaigina ir visiškai išmuša iš vėžių - negaliu susikaupti, nesusigaudau ko noriu, kuo vaišes pradėti ir kuo jas pabaigti, todėl tik gražiai šypsausi ir mandagiai sakau, kad nealkana. Ir, ačiū, to garsiai nesakau, man nereikia rytojaus patinusių paakių, pernakt įsiskaudėjusios galvos, apsunkusio kūno ir blogumo jausmo vos pažiūrėjus stalo link.

Bet va, praeina šiek tiek laiko ir pradedu galvoti, kad pakartoti reiktų. Ne, ne dvylikos ir ne dvidešimt keturių patiekalų maratoną - man norisi vieno vienintelio patiekaliuko. Su silkute. 

Mes gi esam tauta, kuri apie silkę, kaip ir apie bulvę, išmano ir žino daugiau, nei žino apie nuosavą žmoną (vyrą), tai nėra reikalo porinti, kad jos, vandenyje plaukiojančios, receptų, paruošimo ir patiekimo būdų yra tokia galybė, kad tariant tą skaičių, ne tik protas, bet ir liežuvis užlūžtų, tai netarsim. Bet gaminti tai pagaminsim - greitai, paprastai, bet tikrai neprastai - bus gaivu, švelnu ir labai spalvinga. Juk spalvos, jei neklystu,  padeda atgauti jėgas ir žiemos miegelio pagundoms atsispirti neįstengiančią energiją? Tada pradedam!

Reikės:

- 200 g sūdytos silkės file;

- 2 v. š. citrinos sulčių;

- 2 v. š. avokadų (ar kitokio) aliejaus;

1 a. š. grūdėtų garstyčių;

- maltų juodųjų pipirų;

- 1 obuolio;

- 1 avokado;

- 3-4 v. š. konservuotų kukurūzų;

- 1 v. š. granatų sėklų;

- šiek tiek sausoje keptuvėje paskrudintų riešutų salotų papuošimui.

Gaminimas:

Avokado minkštimą supjaustyti kubeliais, obuolį nulupti, pašalinti sėklalizdžius ir taip pat supjaustyti kubeliais. Viską, kad nepajuoduotų, apšlakstyti citrinos sultimis ir išmaišyti. 

Silkę supjaustyti, dėti garstyčių, apiberti juodaisiais pipirais.

Salotas galite sluoksniuoti - sluoksnis to, sluoksnis ano, ant viršaus užpilti aliejaus ir patiekti. O galima viską sumaišyti. Salotas, tiek sluoksniuotas, tiek sumaišytas, apiberti granatų sėklomis. 

Prie tokių salotų reiktų bandelės ar baltos duonos, nors man, ir nieko su tuo padaryti negaliu, visada norisi garuojančių bulvių - su jomis tai jau tikrai net ne normaliai, o labai gerai būna. 

Jei salotas patieksite su bulvėmis, galvos dėl pietų galėsite nebesukti - beveik karštas, sotus ir spalvingai gražus patiekalas, tinkantis ir šventėms, ir kasdienai.