#laiškai

[bukimevieningi]

Štai kokius grasinančius laiškus gauna švietimo įstaigos

Šiąnakt tarp 2-3 val. įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos ir vėl gavo el. laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas. Laiškai išsiųsti maždaug 2000 adresais, gauti iš penkių skirtingų el. pašto adresų. Mokyklos ir vaikų darželiai atsiuntė gautus grasinančio turinio laiškus: SN inf.  

[calamitybegins]

2019/04/07

Japan/Fukui

Evening walks under cherry blossoms & love letters

[calx552]

Laiškai

Sveiki visi, norėjau pasiteirauti gal kam būtų įdomu, smagu, liūdna, apskritai gal kas norėtų pasirašinėti laiškais? Pažadu spalvotus vokus, gražius popierius viduje. 💚✉✉✉🙏🙏🙏

[nevienodumas]

Klausyk.

Nuo šios akimirkos noriu, kad būtum drąsi. Turėsi būti tokia drąsi, kokia dar niekuomet nebuvai, nes ant kortos pastatyta pernelyg daug. 

Būk drąsi. 

[a-chaotic-dumbass]

I wanna rewatch Laiškai Sofijai but its like 2 hours long and im not ready for that kind of comitment

[nesapnuota]

Ranka rašyti laiškai - jie kaip gyvi, nes gi juose dalelė širdies įdėta.

- N. V.

[nyctophilic---soul]

Prisiminimų dėžutė...

buvo atverta šianakt.. Paskutinio sykio neprisimenu, bet ir nereik…

Medinė…pilna laiškų, laiškelių, senų užrašų knygučių, atvirukų, sveikinimų ir tiesiog…prisiminimų.

Niekad neperžiūrau visko..tik kažkokią dalį. O šiandien tai buvo sveikinimai.

ahhhh…kaip gera skaityt juos <3

“<…> buvo taip stipru ir gyva, atsimenu, galvojau, kad čiupinėju gyvenimą kaip rankas kaistančias nuo gero nėrimo <…>”

<…> mylėk, kvailiok, gerk aviečių arbatą, uostyk laukų gėles, dainuok hipiškas dainas, renkis ryškiais drabužiais, piešk žmonių šypsenas <…>

<…> norime palinkėti dar pabūti tuo nutrūktgalvišku vaiku, kuris įsikoria į liepą, iškrenta iš eglės, grybauja, perstatinėja malkines, kepa skaniausius blynelius ir daro daugybę pašėlusiai smagių dalykų <…>

[advokatasbauza]

Vis dėlto kaime gerai gyventi. Miegi, valgai, vaikštai po laukus ir nieko neveiki. Iki šiol dar nė piršto nepajudinau ir nemanau pajudinti. Nebent kada iš pasileidimo ar iš pramogos padirbėsiu. Užtat esu nuostabiai vienas. Aš tik dabar įsižiūrėjau, kas yra vienkiemis. Per dieną vaikštai po laukus ir nieko nesutinki. Visą dieną išbuvau laukuose, miegojau padirvėj, pabudau visas apsvaigęs ir nuo saulės nukepusia nugara. Dabar vos pasijudinti begaliu. Netikėjau, kad staigus nudegimas tiek skaudėtų, atrodai lyg nuluptas. Pabudęs vaikščiojau pelkynuose ir prisirankiojau įvairiausių gėlių. Parnešiau ir sudėjau į astronomijos vadovėlį. Tegu sau kalbasi žvaigždės su gėlėmis: nes juk jos visos žydi: vienos aukštai, kitos čia, žemėje. Aš jaučiu, kaip širdyje kažkas auga, plečiasi: plečiasi mano vienišumas (mama sako, jog aš esu vienuolis, ji pyksta, kam aš tiek daug skaitau ir dirbu), plečiasi ir stiprėja įvairios mintys, ir aš imu svaigti nuo jų sunkumo, o širdis apsvaigusi nuo laukų, vėjų, kvepiančių kalvų ir vakarais garuojančių balų. Ir man kažkaip neįprastai gera, ir aš jaučiu turįs kažką daryti, ir mano siela kažko belaukdama virpa. Ji taip pamažėl auga ir auga… Šįvakar turbūt lis. Aš ilgai gulėjau paežy ir žiurėjau į dangų. Jo viduriu rinkosi mažučiai, garbanoti debesys. Aš kažkur esu juos matęs, rodos, kada tai pajūry. Ir man todėl prisiminė jūra ir vasara, ir ašen kažko baisiai išsiilgau. - Vytautas Mačernis. "Laiškai Bronei Vildžiūnaitei. 1942.V.27" -

[mamagrizknamo]

Trapūs sausainiai su kvietiniais ir kukurūzų miltais

Sudalyvauju nuotolinėje paskaitoje apie maistą. Ne apie tą, kurį reikia valgyti, o apie tą, kurio, kaip kokio velnio, reikia vengti. Taip, taip, kalbėta apie cukrų, tiksliau, apie jo buvimą visur - duonoje, makaronuose, miltuose, dešroje ir gal net ore. Susipainioju visiškai. Net supanikuoju. Išeinu paskaitai nepasibaigus. Išeities nėra, nes to cukraus, kurį šitiek metų į save dėjau, jau nebeišimsiu.

Bus jau mėnuo, kai į paštą ateina laiškai su kvietimu registruotis į dabar jau mokamus kursus, kur sustatys meniu ir kelių savaičių bėgyje kiekvienas dalyvis atsikratys priklausomybės cukrui. Žinutes ištrinu neskaičiusi - tiksliai žinau, kad priklausomybės taip lengvai napasiduoda ir jei jau ryžtis, tai pradėti reiktų ne nuo banko kortelės tuštinimo, o nuo savęs - tokio pobūdžio reikalus dažniausiai tvarko smegenys. Dar tą patį vakarą užminkau tešlą sausainiams. Tiesa, su mažesniu, nei esu įpratusi, cukraus kiekiu. 

Iškepti trapių sausainių - aiški, bet ne visada pavykstanti užduotis. Esu kepusi visokių, nes, ir ne kartą sakiau, kad paauglystėje, kai dar tik pratinausi prie virtuvės, jie (ir dar saldūs pyragai) man grojo pirmu smuiku. Tiesa, mėgusi sumaišyti tešlą tiesiog iš lubų, dabar taip jau niekad (arba beveik niekad) nebedarau. Nes čia ne visokioms improvizacijoms pasiduodantis troškinys, į kurį, nors parašyta, kad reikia vienos morkos, drąsiai ir nebijodamas, kad ką sugadinsi, gali dėti dvi ar tris. Čia gi sausainiai, kurie turi būti ir skanūs, ir gražūs, todėl patartina naudotis patikrintais receptais. 

Šito recepto, apart manęs, niekas netikrino (bet ragavo daug kas, o paragavę recepto prašė) - sudėliojau jį lyg ir iš lubų, bet tiksliai žinodama ką mėgsta trapi tešla, nes juk minkau ją pakankamai dažnai.

Sausainiai ir be nieko yra puikūs. Bet nepasakyčiau, kad labai jau gundančiai atrodantys - tiesiog maži kepinukai, kramsnojami popietinės arbatėlės metu. Jei norėsis ne tik paskanauti, bet ir pasigrožėti, galima juos papuošti - tiks lydytas šokoladas ar itališka morenga. Jei žinau, kad puošiu juodu šokoladu, tuomet cukraus dedu 1-2 šaukštais daugiau.  Bet pradžioj, vis tik, reikės pagrindo, t. y., sausainiukų.

  Reikės:

- 150 g kambario temperatūros sviesto;

- 1 trynio;

- 2 v. š. riebios grietinės;

- 200 g miltų;

- 100 g kukurūzų miltų;

- žiupsnio druskos;

- 4-6 v. š. cukraus pudros.

Gaminimas:

Sviestą ištrinti su cukraus pudra (nesugalvokite dėti cukraus - kristalai tirps kur kas lėčiau, vadinasi, ir darbo bus daugiau) ir druska, dėti grietinės, trynį ir viską sumaišyti. Jei tai daroma rankiniu būdu, geriausia naudoti medinį šaukštą.

Per kokius 3-4 kartus sudėti miltus. Kol tešla pasiduoda, maišyti šaukštu, o kai pradeda spyriotis, į darbą paleisti rankas. Ir kai jau rankomis (pageidautina, šaltomis), tai jokiais būdais negalima gaišti laiko - darbas, kad tešla per daug nesušiltų, turi vykti sparčiai.

Iš tešlos suformuoti rutulį, įvynioti į maistinę plėvelę ir kokiai valandai dėti į šaldytuvą.

Atvėsusią iškočioti - sausainiuose nėra kildinamųjų priedų, todėl iškepę jie nepastorės, neišsipūs ir bus tokie, kokius padarysite. Kita vertus, jie bus tikrai trapūs, todėl nereikia kočioti tešlos taip, kaip kočiojamas lavašas. O jei trumpai ir drūtai, darykite kokių 5 mm storio lakštą. Skardą su visais sausainiais 15-ai minučių dėkite į šaldytuvą.

Sausainius kepti apie 13-15 min. 170-180*C orkaitėje. Iškepusius atvėsinti ir tik tada puošti ar dėti į sausaininę. 

Jei kruopščiam puošimui reikiamo įkvėpimo nėra, sausainius galima pertepti tirštu vaisių džemu ar šokoladiniu kremu ir sulipinti po du. 

[bukimevieningi]

Ir toliau terorizuojama Lietuva: gauta 2000 grasinimu susprogdinti

Šiąnakt tarp 2-3 val. įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos gavo el. laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas. Laiškai išsiųsti maždaug 2000 adresais, gauti iš penkių skirtingų el. pašto adresų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį pranešė, kad atlikęs grėsmių vertinimą Kriminalinės policijos biuras nustatė, jog kelintą dieną iš eilės…

[aurelijosmatiu]

Laiškai buvo į niekur.

Laiškai buvo į niekur

ir aš buvau niekas.

Kalbėjau sava kalba

ir nors supratau visų kalbą,

ji man buvo svetima.

Kažkada buvau pamiršusi save.

Dabar nepamirštu,

esu susitelkus į savo tėkmę

su džiugesiu anksčiau prigęsusiu.

Mylėjau žvaigždes,

kurios sušildydavo šaltą naktį,

kurios buvo tokios tolimos,

bet kartu ir tokios artimos.

Sukurta 2019.01.30. Redaguota 2019.07.23.

[nevienodumas]

išmok mylėti save, ir niekas nesugebės tavęs įveikti.

[a-chaotic-dumbass]

I wanna rewatch laiškai sofijai cus i havent seen it for like 5 or 7 years already, but i cant find it anywhere for the life of me😭

Just ganna have to deal with it while messin round with Victors design🤡🔫

[nesapnuota]

Liūdna, kai iš žmogaus, davusio tiek daug laimės, lieka tik prisiminimai, tik laiškai - tiek neišsiųsti, tiek gauti, į kuriuos jau neįmanoma atsakyti.

[advokatasbauza]

Yra daug žmogaus kankinimo būdų. Taip pat ir švelnieji. Nepasakyti žodžiai. Nesuskambėję telefono skambučiai. Neparašyti laiškai. Nepateisintos viltys. Tikrumu pridengtos kaukės. Įkalintos svajonės. Draudimas galvoti apie tai, ko labiausiai norisi. Visi jie vienodai tinka kankinti kitą žmogų arba patį save. - Vita Morkūnienė. "Su savimi ir tavimi: stabtelėjimai" -

[mamagrizknamo]

Traškūs tofu kąsneliai tirštame padaže

Kai buvau vaikas (o vaikas, dideliam mamos džiaugsmui, buvau labai valgus) visą namuose valgomą maistą užgerdavau parduotuvėje pirktu arba iš kaimo parvežtu karvės pienu. Puodelis balto pieno, ko gero, iki pat ankstyvos jaunystės, stovėdavo ir šalia sriubos (!!!) dubenėlio, ir šalia bulvių ir mėsos prikrautos lėkštės...Dabar, kai tai prisimenu, mane net šiurpas nupurto ir, nors pieną vis dar perku, niekada ir niekas jo pas mus negeria - sunaudoju kepdama blynus ar bandeles. Na, kartais dar manų košę piene išverdu ar bešamelio padažą sumaišau - tuo jo misija ir baigiasi.

Kai dukra nusprendė tapti vegetare, šaldytuve atsirado dar ir augalinio pieno. Ne tik atsirado - net išmokau jį gaminti! 

Bet, patys suprantate, jei jau namuose atsirado augalinio pieno, privalėjo atsirasti ir augalinės varškės - iš pradžių į ją žiūrėjau kreivai ir įtariai, paskui, šalia normalios, į krepšį pradėjau dėti ir tos, ne visai normalios varškės pakelius. Dar vėliau, norėdama pradžiuginti savo vaiką, ėmiau landžioti internete (senose gerose lietuviško maisto gaminimo knygose nieko apie augalinę varškę nerasite), ieškodama tofu gaminimo receptų. Eksperimentavau ir gaminau. Bent jau kokius du karus per savaitę tikrai nuoširdžiai gaminau ir kartais, greičiau, iš mandagumo ar smalsumo, paragaudavau. 

Kažkada, tiksliau, ne per seniausiai, sojos varškės parnešiau ne jai, o mums, kuris laikas gyvenantiems be jos. Bet gaminau taip, kaip patinka jai - su tirštu ir gražiai rudu sojos padažu. Nusivyliau, likau alkana ir nepatenkinta? Ne, tikrai ne - žaismingas, skanus ir nei kūno, nei sielos neapsunkinantis sojų varškės patiekalas tikrai vertas bet kurio, stačia galva į gyvenimą panirusio piliečio dėmesio.

Beje, tofu Japonijoje - privalomas maistas vaikų darželių meniu. Tolimoje šalyje gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje, tai, galvoju, ta varškė, bent kažkokia dalimi, irgi prie to gal prisideda? Nagi, pabandykime. 

Reikės:

- 250 g tofu;

- 1 v. š. kukurūzų krakmolo (tikrai tinka ir bulvių krakmolas);

- šiek tiek juodųjų pipirų;

- 1 v. š sojos padažo;

-  2 v. š. aliejaus kepimui;

Padažui:

- 1 v. š. kukurūzų (ar bulvių) krakmolo;

- 9-10 v. š. šalto vandens;

- 1 v. š. sojos padažo;

- 1 smulkintos česnako skiltelės;

- 1 a. š. malto imbiero;

- 1 v. š. citrinos sulčių;

- 1 v. š. klevų sirupo arba cukraus;

- 1 v. š. teriyaki padažo;

- 1 a. š. maltų kalendros grūdelių;

- 1-2 a. š. sezamo sėklų.

Gaminimas:

1. Iš pakuotės išimtą tofu, įsukus į popierinį rankšluostį, šiek tiek paspaudant, gerai nusausinti. Supjaustyti nedidukais, gal 2x2 cm. kubeliais, apšlakstyti sojos padažu ir, įdėjus krakmolo, sumaišyti - šaukštas čia nelabai tiks, todėl atlikite šį veiksmą ranka. 

2. Į puodelį dėkite šaukštą krakmolo, įpilkite vandens, sudėkite visus kitus ingredientus ir išmaišykite.

3. Įkaitintame aliejuje apkepkite tofu gabaliukus. Kai apskrus viena pusė, verskite juos ant kitos ir vėl kepkite iki gražaus apskrudimo. 

4. Krakmolas jau bus nusėdęs ant dugno, todėl dar kartą išmaišykite puodelio turinį, supilkite jį į nedidelį puodą ir, vis maišydami, šildykite. Kai užvirs, sudėkite tofu sūrį. Kaitinkite maišydami, kol padažas sutirštės. 

Patiekite su biriais ryžiais ar ryžių makaronais (ar net paprastais, kvietiniais) . Patiekalą galite pagardinti svogūnų laiškais, kalendros, petražolių ar gražgarsčių lapeliais. Čia, bent jau man, labai tinka ir šviežios daržovės.