#meilės

[linguario]

🇱🇻 3️⃣1️⃣ 31 Letón - latviešu - Latvian Pats galvenais, ka katrs #bērns ir pelnījis pieaugušā #mīlestību un #rūpes. 🇱🇹 3️⃣2️⃣ 32 Lituano - lietuvių - Lithuanian Svarbiausia, kad kiekvienas #vaikas nusipelno suaugusiojo #meilės ir #globos. 🇱🇺 3️⃣3️⃣ 33 Luxemburgués - Lëtzebuergesch - Luxembourgish Dat Wichtegst ass, datt all #kand d #léift an #betreiung vun engem Erwuessenen verdéngt. 🇲🇰 3️⃣4️⃣ 34 Macedonio - македонски - Macedonian Најважно е секое #дете да ја заслужува #љубовта и #грижата на возрасен. 🇲🇾 3️⃣5️⃣ 35 Malayo - Melayu - Malay Perkara yang paling penting ialah setiap #kanak-kanak berhak mendapat #kasih sayang dan #jagaan orang dewasa. 🇲🇹 3️⃣6️⃣ 36 Maltés - Malti - Maltese L-iktar ħaġa importanti hi li kull #tifel/tifla jistħoqqilhom l-#imħabba u l-#kura ta’ adult. 🇮🇷 🇮🇶 🇦🇫 🇹🇯 🇺🇿 3️⃣7️⃣ 37 Pᥱrsᥲ - فارسی fᥲ̂rsί - Pᥱrsιᥲᥒ مهمترین چیز این است که هر #کودکی لایق #محبت و #مراقبت یک بزرگسال است. 🇮🇳 3️⃣8️⃣ 38 Eᥙskᥱrᥲ - Eᥙskᥲᥣdᥙᥒᥲk - Bᥲsqᥙᥱ Garrantzitsuena da #ume bakoitzak heldu baten #maitasuna eta #zaintza merezi duela. 🇮🇩 3️⃣9️⃣ 39 Jᥲvᥲᥒᥱ́s - ꦧꦱꦗꦮ - Jᥲvᥲᥒᥱsᥱ Sing paling penting yaiku saben #bocah pantes #tresna lan #ngrawat wong diwasa. 🇳🇵 4️⃣0️⃣ 40 Nᥱρᥲᥣᥱ́s - नेपाली - Nᥱρᥲᥣι सबैभन्दा महत्त्वपूर्ण कुरा यो हो कि प्रत्येक #बच्चाले वयस्कको #माया र #हेरचाहको योग्य छ। (en Smiltene) https://www.instagram.com/p/CmQLiXQtQUH/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[ryyna8484]

Visos Meilės Paslaptys, Ir vėl... (on Wattpad) 

https://www.wattpad.com/1329779248-visos-meil%C4%97s-paslaptys-ir-v%C4%97l

Tai gi sveiki) Esu Ryna, Wattpad rašytoja. Rašau poemas, romanus, detektyvus ir įvairias mintys. Tikiuosi jums patiks. (rašau kaip ir Lietuvių kalba, kaip ir Rusų (dažniausiai būna vertimas iš Lt))

[bukimevieningi]

Kaip iš tikrųjų myli vyrai

Aš esu vyras. Ir dėl to žinau, kaip myliu. Ir žinau, kaip myli kiti vyrai. Aš paprasčiausiai labai gerai pažįstu save, aš save tyrinėju, stebiu savo reakcijas. Ir matau, kad kiti vyrai niekuo nuo manęs nesiskiria. Visi turime tą pačią prigimtį ir gali nusišauti tie psichologai, kurie tvirtins priešingai. Mes visi – viena didelė bendrija, gyvenanti pagal socialinius dėsnius. Ir dauguma kreipia…

[atlasscrumpit]

Imagine being Hannibal's daughter or s/o (you choose!) and him caring so much about you and your wellbeing that he doesn't want you anywhere near his dark side. Like, he'll have his dinner parties but you'll always eat something special he made just for you. Something that doesn't have that rude man's liver in it.

"But, why can't I eat what everyone else does? I don't understand."

"I don't believe you'd like it."

"Everyone else seems to."

"Y/n, we have been over this. I don't want to waste food that I know you aren't going to eat. Please, don't ask me again."

".... Yes sir."

"Mano vaikas! Join me downstairs, please!" You heard your father yell as you walked downstairs and saw your father preparing dinner.

"I'm having some guests over tonight, I'd like you to join us so make sure you wear something nice alright?" He said as you smiled and nodded.

"Is Will coming?" You asked making him chuckle softly.

"Yes, Will is going to be there." He said with a smile, he knew you had grown quite close to the man, but he didn't mind.

"Do I get to eat what everyone else is having?" You asked tilting your head as Hannibal sighed.

"Y/N, we have been over this many times." He said as you crossed your arms and pouted.

"But, it looks so yummy." You muttered making him chuckle and knelt down to hold your face.

"I know, mano vaikas. This stuff is just a little grown up for you, I prefer you to eat something a little better for your age, alright?" He said calmly as you sighed and nodded.

"Yes, tėvas." You muttered as he smiled and kissed your forehead.

"Good girl."

--

You sat at the table as Will, Hannibal and Jack spoke to each other.

"And how about you, Y/N? How is school going?" Jack asked as you looked up and smiled.

"It's good! I'm almost fluent in Lithuania now, and I just started algebra." You said as his eyes widened.

"That is very impressive, but I shouldn't be shocked as your father is very talented." He replied making you smile politely.

The night went on like usual and Hannibal sent you off to bed as they began to drink some wine together.

Late at night you were shaken awake by someone, you groan and sat up to see Will.

You rubbed your eyes and yawned.

"Will? Is everything okay?" You muttered tiredly.

"Why don't you ever eat what your father eats?" He asked in a panic as you looked at him in confusion.

"Father says it's because it's grown up food." You said as he looked around in thought.

Suddenly your door opened and you looked up to see you father.

"Will? Would you care to explain?" He asked, his face dangerous.

It was a look you'd never seen before.

"I was on my way to the bathroom and I heard Y/N calling out in her sleep." He said as you looked at Will and then to your father.

"Is this true, Y/N?" Your father asked as you continued to stare at him.

You felt Will grab your wrist and squeeze painfully tight.

"Yes! Yes, I was having a nightmare." You muttered as he nodded.

"Very well. Will, I can handle this. I think it's time you head home." Hannibal said before Will stood up and nodded.

"Sleep well, Y/N." Will muttered before he left you alone with your father.

Hannibal knelt down at the side of your bed and looked at you.

"I don't enjoy lying in my household, so I'm giving you one more chance to tell me the truth. Why was Will in here?" He asked, his voice low.

You couldn't lie to your father, you never could.

"Is Will going to get in trouble?" You whispered as Hannibal smiled softly, he knew you never wanted to be the reason someone else got hurt.

"No, he won't be in trouble. I just want to know because I need to make sure you're safe, alright?" He asked, holding your hand as you nodded.

"He woke me up and asked me why I don't eat what you eat and I told him it was because it was grown up. I'm sorry I didn't tell you, he was scaring me..." You replied making your father sigh softly.

"That's alright, mano meilė. You've told me the truth now which is what matters, my good girl." He whispered missing your forehead.

"Can you read me a story before I sleep again?" You whispered, causing Hannibal to smile softly.

"Of course, Y/N"

[i-arch-my-backula]

Heyo! I was wondering if I could get headcanons or a drabble of Hannibal lector (mads mikkelson) with an s/o who grew up poor and is anxious about money and one day just starts crying out of gratitude of the money Hannibal is willing to spend on them? Thank you! (Also sorry if this sends twice tumblr is being weird)

I'm a person whose main love language is gift giving and receiving and I also feel so guilty when anyone ever spends any money on me ever so I can totally relate to this. Sorry it's short also.

You're worth it: Hannibal x gn reader

Warnings: None I can think of

Before you met Hannibal you were barely able to make do every month. Most of your money went to rent and bills despite living with roommates and working two jobs. You were constantly exhausted and you never thought you'd be able to live an easy life where money was never an issue. But then you met Hannibal.

You'd been working at a butchers shop for a good few months when you first met Hannibal. He quickly showed interest and you did too. After a good three months of dating and seeing how you were living Hannibal insisted you go to live with him. At first you had to deny but he insisted so you accepted and moved in with him later that week.

Now living with Hannibal you make more than enough money to get by. You were able to leave one of your jobs and Hannibal even helped you get a better paying one. He took care of all of the bills and expenses and wants to spoil you all of the time. He's insisted on many occasions that he's buying you something expensive because you need it.

He quickly filled up your wardrobe with expensive outfits that cost more than your rent and your stomach with delicious foods. The entire time you've been with Hannibal you've insisted that you don't need anything special and that he shouldn't be spending so much money on you. But every time he's said that, "No money on earth is as valuable as you mano meilė (my love)."

The breaking point came when one day Hannibal gave you a gift. A little over a month ago while out shopping you expressed interest a lovely vintage coat that unfortunately was too small on you. Opening the box inside you find an exact replica of that coat but in your size.

"Oh Hannibal," You say with tears forming in your eyes, "Hannibal this is too much I really can't accept this. You've spent too much money on me already really."

"You're my spouse. I want to spoil you and I can. You're worth more to me than any amount of money I could ever have." Those words really start making you cry. You carefully set down the coat and put your head in your hands as you start to cry. Hannibal walks over to you and wraps you in his arms.

"Hannibal," You eventually choke out, "Oh Hannibal I love you so much. Thank you for everything. I really mean that."

"It's nothing at all mano meilė. I'd do anything for you."

[skausmas]

Noriu tokios meilės, kokią turėjo Mačernis ir Vildžiūnaitė. Ji laukė net aštuoniasdešimt metų, kol jiedu pagaliau susitiks amžinybėje. Aštuoniasdešimt metų skausmo, vienatvės, gėlos. Gėlos meilės. Noriu tiek pat kankintis. Turėti tiek pat valios ir ryžto. Niekam nepasakoti apie nelaimingą meilę - laikyti ją tik tarp mūsų. Turėti tavo asmeninius daiktus, kurie man primins apie tave amžinai. Mintinai mokėti tavo laiškus. Mokėti tavo rašyseną. Persirašinėti tavo laiškus tokiu pačiu dailyraščiu, kokiu tu rašydavai. Ir vėliau turėti šimtus perrašytų tavo laiškų kopijų, visų beveik taip pat vienodai nutrintų nuo begalinio ir nuolatinio skaitymo. Noriu gerti tavo kvepalus, kad bent kažkokia tavo dalis būtų manyje. Noriu išverkti akis, kad jos taptų it juodos dėmės. Turėčiau ne tik tą vieną juodą dėmę krūtinėje. Kuo daugiau tokių skausmo dėmių turėčiau, tuo mažiau manęs būtų. Tuo labiau aš artėčiau prie tavęs... Žodį "širdis" girdėčiau tik iš gydytojų. Pati jau būčiau seniai pamiršus, kas tai per mėsos gabalas. Bet kada galėčiau pasilengvinti sau dalią ir ateiti pas tave greičiau, bet bijočiau. O jei po mirties aš būsiu toliau nuo tavęs, nei esu dabar? Prašau, atleisk, kad neateičiau pas tave anksčiau laiko. Maldauju, atleisk man. Man mūsų prisiminimai ir vietos, kurias lankėm, gėlės, kurias skynėm, tavo tėvų namai, į kuriuos tu mane pirmąkart atsivedei, tavo kambarys juose, mano tėvų namai, ir mano kambrays, yra per daug brangūs. Laikui bėgant liktų tik mažytės nuotrupos tų vietų - namai nugriauti ir pasiglemžti laiko - kurias vis dar galėčiau lankyti. Tu jų niekada nelankytum, bet aš lankyčiau!!! Visada eičiau tomis pačiomis vietomis, pro kurias mes kartu vaikščiojome, ir vis slapčia, giliai giliai širdy tikėčiausi išvysti tave. Vis tikėčiausi, kad tai nesusipratimas, kad tai kažkieno pokštas. Viską atleisčiau, kad ir kas būtų dėl to kaltas. Jei tik tave pamatyčiau. Ar gali isivaizduoti, kaip aš suspigčiau, jei eilinį kartą vaikščiodama mūsų takeliu ar pamatyčiau tave? Nuo mūsų išsiskyrimo būtų praėję dešimtys metų, ir eilinį, kažkeli tūkstančiai, kažkeli šimtai, kažkeliasdešimt kažkelintą kartą einant mūsų takais aš tave pamatyčiau? Turbūt man prasidėtų isterija. Pati laimingiausia isterija!!! Tokia, kurios pabaigos aš vengčiau visa savo esybe. Bet žinau, kad to niekada nebus. Aš tave amžinai nešiočiau širdyje. Nors ir man siūlytų susirasti kitą, klaustų "Kiek tu gali taip gyventi?" ar kas bandytų įsiprašyti į mano širdį, aš išdidžiai pakelta galva spjaučiau visiems i veidus. Todėl, kad tie gaivalai nežino, kas yra meilė. Todėl, kad tie gaivalai nežino, kad meilė nepraeina, kai žmogus dingsta, savo ar ne savo noru, iš tavo gyvenimo. Todėl, kad tik tokia meilė turi būti. Tai ne ta parodija, meile vadinama, kurią matai, kai žmonės tuokiasi su skirtingais žmonėmis. Tai ne ta meilė, kuomet sakai "Aš tave myliu" skirtingiems žmonėms. Kaip žmogus gali mylėti antrąkart? Tikra meilė tebūna vienąkart. Bet žmonėms to nesuprasti. Kaip ir nesuprsti, kaip galima mylėti žmogų, kurio tavo gyvenime nėra dešimt, dvidešimt, aštuoniasdešimt metų!!! Meilė privalo teikti skausmą, meilė yra skaumo sesė, meilė yra skausmo šaltinis. Bet šis skausmas sveikas ir būtinas. Kitaip būtume lyg gyvuliai. Aš tave myliu

[ourolite2]

ℛescherché ℛoles!

ourolite original characters feature unique capabilities and sins, alongside eesome endeavors and epitomes only seen amid swevens. linger long and think soundly of sonder; remember the memories of your childhood, the habits you harbor in your solitude, and know that these entities too have their personalized memories and ticks, their reveries and evergreen dreams long lost in the mist similar to your own. respect them, whether you love them or not, for they would... well, some of them would do the same for you.

readers are advised to download the google docs app if able for better presentation of the extended character notes, and dark mode is recommended in tandem with this! also, some characters are shipped canonically, but x reader and other x character asks are not disallowed! inquire and request as you see reputable.

this section is innately memorable, but it's particularly recalled for including unique subjects. these are listed as: disorders, disabilities and a variety of conditions as well as various races, gender orientations, sexualities, mythological origins and more. though in a dimmer light, there's a list of more sensitive topics including: racism, homophobia, abuse + neglect, trauma (especially that of childhoods), gore, death, violence, manipulation and more. this is your preamble of caution and context; to all who scroll further, treat yourself and enjoy!

☆ INDIGO ( maneki-neko! oc )

"Ah… your rings are pretty, I’ll be keeping them now … *big yawn* Hm? What? Are you still here? Run along, go find someone safer to speak with.. Heh, I’m only toying. I have a reputation to uphold after all. Being a maiden’s courier is a rather exhausting task. Now, do you mind? I want entertainment. Tell me about yourself, and maybe I’ll reconsider not stealing your pendant." — Mystery Cat. profile. extended details. headcanons #1.

★ ILLŪNIS ( rusalka! oc )

"Daring evening, is it not? Where are your manners? … To rest your ignorance, I am Sentinel Number Three, Illunis — Europe’s Moon Maiden. Come, come, humor me with a drink or a jest, for I am dying for a dance.” — Sentinel Illunis. profile. extended details. headcanons #1.

★ FRANKINCENSE ( churel! oc )

"Hiiii~ Here to see me? Nah, I’m not b—Hm… Might be busy later; not now. But listen, if you’re here to more cookies sell any more, I can’t risk not affording rent again. So stay quiet around that one. *Points her kusarigama over at her daughter who’s distracted with a box of girl scout cookies.* Hear me straight? *Nods weapon back at you with each word.* It’s very important." — Lord Frankenstein. profile. extended details. headcanons #1.

☆ YASHMI-NOIR ( angel-child! oc )

"Hm….Mm… Hi, nice to meet you.. I’m Yashmi-Noir, and this is Frankenstein. *Hides behind Franky and peeks out at you, followed by Franky’s loving chuckle.* Frankenstein is my mommy.. Bu-but you jus’ call mommy Franky! ..And Yashmi-Noir can be Yashmi.. ‘kay?" — Sunshine. profile. extended details. headcanons #1.

★ XĪN’YUÈ ÀN ZHŌNG ( ceo! oc )

“And yet my initial order to you, not to he, she, or they, was to replace the prior base with May Bells to embue the vanillic tones. Fix the issue immediately. This product’s date is definite, and I’m sure you wouldn’t particularly favor the outcome of its delay … Hm, I figured you have some sense. You’re dismissed, as for I—*finally looks at you, expression softening sequentially* have other matters to address.” — Mr. Anzhong. profile. extended details. headcanons #1.

☆ JIHANE MEILĖ ( metaphysician! oc )

"Oh, your aura it… completely surpasses the essential nature of reality; have you already touched the ends of reality, miss/sir? Made your mind a limitless, tangible space? It’s an honor to encounter a warrior such as yourself, *mumbles* one who vividly represents the Seven of Pentacles, reversed and all… Heh, don’t give me that look! Let’s bargain a lil’, m’kay? Open your wisdom and bestow mind-independent certainty upon me in return for… m’name? How does that sound?" — Sinning Star. profile. extended details. headcanons #1.

★ CIRCE YUÈ'LI ( vampire! oc )

“Oh? Fending for yourself? Sweetheart, you're assuming I'm a threat while wandering through my backyard. .. You were 'lost'? Really? Hm. Did you maybe receive an invitation to my abode while you uh.. wandered? ... No, right? Okay. State your business or join me as dinner, you're kinda already starting off on the wrong foot.. Still though, I'm not picky, I haven't had some good buttered thighs since like three dynasties ago.” — Sir Circe. profile. extended details. headcanons #1.

˶꒱ઉ productions 𐙚 ˙

oneshots.

headcanon combos.

drabbles & concepts.

reblogs.

⑅ ourolite productions. all rights fucking reserved, do not plagiarize.

[nenuobodiistorike]

Pagiriamasis žodis Žemaitei

Prieš kelias dienas vienas diedas* rašė: "...O ne mokytis apie metaforas, litotes ir metonimijas, ir juo labiau ne skaityti autorę Žemaitę, kurios kūryba yra visiškai be pasekmių, ji nedavė lietuviams nė vienos naujos idėjos, nė vienos geros citatos, nė vieno one-liner, nė vieno punchline, nė vieno paradokso, ir negali būti išversta į jokią kalbą, nes yra labiau beprasmė, negu moteriškumo mokyklėlė Šventojoje arba lietuviškas kinas." Tiesiog varčiau akimis skaitydama šią citatą (laimei, buvo kas išnarstė tekstą gabaliukais anksčiau, ir pačiai su juo vargti nereikėjo): kaip galima būti tokiu neišprususiu, ir turėti tiek drąsos (nusi)kalbėti?

Atsispiriant nuo kitų minimo teksto elementų, pvz. kad mokantis svarbiau ne patys atskiri dalykai, o skirtingos žinios plačiame kontekste (su kuo sutinku), norėčiau tarti pagiriamąjį žodį taip niekuo dėtai ir nuvertintai Žemaitei.

Pirma, mūsuose yra susiklosčiusi gan įdomi situacija, jog apie kai kurias svarbias (ar bent jau įdomias) istorines asmenybes moksleiviai sužino ne istorijos, o literatūros pamokose. Jei istorijos pamokos skiria ribotą dėmesį moterų emancipacijai bei moterų istorijai apskritai, literatūros pamokose diskutuojant apie Žemaitės, Šatrijos Raganos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir kitų kūrybą bei jos kontekstus, sužinoti galima tikrai daugiau.

Tad kuo ypatinga toji Žemaitė, moterėlė su skarele (be to, jog kadaise buvo vienintelė moterimi, "papuošusia" Lietuvos nacionalinę valiutą)?

Visų pirma, galbūt verta pradėti nuo kelių biografinių faktų:

1. Ne itin laiminga santuoka, 6 vaikai, finansiniai sunkumai ir apskritai visi vargai, būnant žmona ir mama XIX-XX a. sandūroje, kai realiai reikėjo valstietėms moterims visus keturis namų kampus laikyti. Ir visame tame, jau būdama "vyresnio" amžiaus, Žemaitė pradeda rašyti. Ir rašo pati iš savęs, iš savo aplinkos ir neprivilegijuotos pozicijos, ir būtent dėl to jos kūryba buvo labai tikra ir puikiai atskleidė to meto ir tos visuomenės grupės realijas. Mėgstant pažangias istorijos tyrimų ir rašymo idėjas, kad ir history from below, ar herstory, Žemaitė ir jos kūryba yra lobis.

2. Žinant 1, bei įvertinant Žemaitės gyvenamuosius "paskenduoliškus" laikus su stipria "moralės policija", bažnyčios įtaka ir kt., labai įdomu žinoti ir apie jos, šešiasdešimtmetės močiutės meilės keturkampį, kuriame būta ir jos dukros, anūkės bei perpus už Žemaitę jaunesnio vyro.

3. Mane turbūt labiausiai žavi tai, kad įžengus į septintą dešimtį, Žemaitė vis dar turėjo sočiai parako, kad galėtų laivu keliauti (patikėkite, kelionė tikraaaai nebuvo lengva) į JAV, kur susitikinėtų su išeiviais ir rinktų lėšas Lietuvos atstatymui bei statymui po Pirmojo pasaulinio karo. Kelionės atsiminimus ji suguldė į knygą "Apie Ameriką" - labai rekomenduoju pasiskaityti!

Na, ir antra, jei ieškoti beprasmybės literatūros pamokose, tuomet galėčiau pirštu besti nebent į visokias radviliadas bei giesmes apie stumbrus - kad ir pirmieji tai kūriniai, bet ir lydimi to egzistencinio skausmo, kad neturime nieko geriau, bei neturime savo tautinio epo kaip kaimynų Lačpliesis ar Kalevala. Tad anksčiau minimus kūrinius moksleiviai skaito ne dėl to, kad jie būtų kažkoks literatūros istorijos pasididžiavimas, o dėl to, kad nieko geriau tiesiog nėra, bet negi su tuo susitaikysi, jog mes ne kokie islandai, kurių dalis egzistencijos turbūt vien sagomis ir pagrįsta? Tik va kitaip nei su moterų istorijos temomis, istorijos pamokose LDK istorijai skiriama daugiau nei puslapis ar du, tad kontekstų svarba čia jau nebežaidžia.

*diedas - kai kuriems vyrams būdinga mąstysenos kategorija, kuriai būdinga "visažinystė", įsitikinimas, jog paties nuomonė yra geriausia ir teisingiausia, o visi kiti aplink (ypač moterys) yra durni. Diedai dažniausiai nepasivargina paieškoti daugiau info ar patikrinti faktų, nes buvimas diedu pats savaime suteikia neginčyjamą autoritetą žinių visuomenėje.

Daugiau apie Žemaitę pasiskaityti galima čia, čia ir čia.

#moterųistorija #moterys #emancipacija

[ourolite]

𝔏ite 𝔏ore! the links below should apprise you of the intricate references, research, and definitions of ourolite's original characters. any queries or urgent messages may be directed to our ask box; we might inadvertently miss comment notifications or get to them a lil' late, so try this instead!

prelude: mentions all characters. may include homes, occupations, family, a few notable non-main characters, potential backstories or general history and possibly relationship notes, notable hobby info, race + ethnicity information (culture, languages, etc), relevant locales, pets, neighbors, ourolite original mythical creations, and canon events. many/most links are via Google docs, so please download the Google docs app for the best possible display and remain with a dark mode setting as you explore. if you're unable to do so at this time, no worries, but we do apologize for the iffy presentation! thanks for clicking, enjoy.

♡ INDIGO ( maneki-neko! oc ) spider-kitty: spider-man au. abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ ILLŪNIS ( rusalka! oc ) antisocial personality disorder research. deaf research. anomaly: spider-man au. cornus lamya: selenic shrine. abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ FRANKINCENSE ( churel mother! oc ) schizophrenia research. dominican culture research. ___: modern occupation. abodes: various au’s antecedents.

♡ YASHMI-NOIR ( angel daughter! oc ) relationship with cookies. tree house. antecedents.

♥︎ XĪN’YUÈ ÀN ZHŌNG ( billionaire ceo! oc ) ànzhōng: universal business. maju + blumei: puppy daughters. abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ CIRCE YUÈ'LI ( vampire! oc ) yìzé and babydoll: pet dogs. chinese and senegalese culture research. abodes: various au’s. antecedents.

♡ JIHANE MEILĖ ( metaphysician djinn! oc ) ___: universal shop. abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ J'ŪLILI ANÉO LĀPAKI ( plutonian bunny! oc ) sao glace: selenic shrine. modern occupation(s). maxixe: pet polar bear cub. abodes: various au’s. antecedents.

♡ YÚYĪN ÀN ZHŌNG ( emhalo xipe’va! oc ) anomaly: spider-man au. xipe’va: mythical race (leman originated). abodes: various au’s. antecedents.

♡ MÉLIOR VILLOSA ( amoisa xipe’va! oc ) kpop idol career: modern. tea: multiple personalities. xipe’va: mythical race (leman originated). abodes: various au’s. antecedents.

♡ MAKA GALILHAI ( autistic swordsman! oc ) anomaly star-spider: spider-man au. japanese culture research. autism research. abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ EUN BYEOL ( mute neptunian! oc ) selective mutism research. selenians: mythical race (neso originated). abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ ZOLENE IRENE ( demi-god! oc ) attention deficient hyperactivity disorder research. sun-spider: spider-man au. ___: food truck. ___: family restaurant. abodes: various au’s. antecedents.

♥︎ TIDA-BITUIN MIYAGI ( blind prodigy! oc ) okinawan japanese research. blindness research + prodigy citations. abodes: various au’s. antecedents.

⑅ leman productions. all rights fucking reserved, do not plagiarize.

[linguario]

🇱🇻 3️⃣1️⃣ 31 Letón - latviešu - Latvian Pats galvenais, ka katrs #bērns ir pelnījis pieaugušā #mīlestību un #rūpes. 🇱🇹 3️⃣2️⃣ 32 Lituano - lietuvių - Lithuanian Svarbiausia, kad kiekvienas #vaikas nusipelno suaugusiojo #meilės ir #globos. 🇱🇺 3️⃣3️⃣ 33 Luxemburgués - Lëtzebuergesch - Luxembourgish Dat Wichtegst ass, datt all #kand d #léift an #betreiung vun engem Erwuessenen verdéngt. 🇲🇰 3️⃣4️⃣ 34 Macedonio - македонски - Macedonian Најважно е секое #дете да ја заслужува #љубовта и #грижата на возрасен. 🇲🇾 3️⃣5️⃣ 35 Malayo - Melayu - Malay Perkara yang paling penting ialah setiap #kanak-kanak berhak mendapat #kasih sayang dan #jagaan orang dewasa. 🇲🇹 3️⃣6️⃣ 36 Maltés - Malti - Maltese L-iktar ħaġa importanti hi li kull #tifel/tifla jistħoqqilhom l-#imħabba u l-#kura ta’ adult. 🇮🇷 🇮🇶 🇦🇫 🇹🇯 🇺🇿 3️⃣7️⃣ 37 Pᥱrsᥲ - فارسی fᥲ̂rsί - Pᥱrsιᥲᥒ مهمترین چیز این است که هر #کودکی لایق #محبت و #مراقبت یک بزرگسال است. 🇮🇳 3️⃣8️⃣ 38 Eᥙskᥱrᥲ - Eᥙskᥲᥣdᥙᥒᥲk - Bᥲsqᥙᥱ Garrantzitsuena da #ume bakoitzak heldu baten #maitasuna eta #zaintza merezi duela. 🇮🇩 3️⃣9️⃣ 39 Jᥲvᥲᥒᥱ́s - ꦧꦱꦗꦮ - Jᥲvᥲᥒᥱsᥱ Sing paling penting yaiku saben #bocah pantes #tresna lan #ngrawat wong diwasa. 🇳🇵 4️⃣0️⃣ 40 Nᥱρᥲᥣᥱ́s - नेपाली - Nᥱρᥲᥣι सबैभन्दा महत्त्वपूर्ण कुरा यो हो कि प्रत्येक #बच्चाले वयस्कको #माया र #हेरचाहको योग्य छ। (en Talsi) https://www.instagram.com/p/CmOa3DRuHGh/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[princesepersikas]

"Meilė ne visada būna graži. Kartais tiesiog gyveni vildamasi, kad ilgainiui kas nors pasikeis. Bus geriau. O tada, nespėjus nė mirktelėti, grįžti į pradžią, tavo širdis taip ir pasimeta kažkur pakeliui".

[ryyna8484]

Rašom/ Пишем/ Write💋

Nauja knygą! "Meilės Trikampis"/ Новая книга! "Любовный треугольник"/ New book! "Love triangle"

[misfit-among-the-angels]

Aš tikrai noriu per daug... Tokiai kaip man tik reikia tylėti ir trupinius rankiotis... Bet nu negaliu taip. Negaliu. Va čia ir blogiausia, kad negaliu. Aš noriu, ko noriu ir negaliu kitaip. Aš jau ir taip ėjau į kompromisą... Bet kodėl su ja negaliu pastovėti už save. Kodėl? Kodėl viskas kas susiję su ja man pakerta kojas ant tiek, kad maldauju? Kodėl?

Mano supuvusios smegenys nori man prikišti, kad čia jos ne meilė, nu bet gal ne. Gal tai, tiesiog stuburo neturėjimas. Gal tai baimė, kurios net meilė negali nugalėti....

[resentfuljustice]

Išskydęs motyvų kompasas

2021-12-08 15.30 El Cajon, CA

Jaučiau, kaip pro tvirtai susuktą rankšluostinę sieną prasprūdo vienišas lašas ir nutekėjo mano oda žemyn link megztinio apykaklės. Mačiau, kaip kirpėja Agnė – o mano gyvenime visos moterys, kurioms leidau prisiliesti prie mano plaukų, buvo tik Agnės – stūmė link manęs nedidelį staliuką su vis cyptelnančiais ratukais, kurio paviršiuje nedrąsiai teliuškavo juodos kavos puodelis. Iškart pastebėjau, kad prie puodelio gulėjo į elegantišką, tamsiai rudą matinį popierių įpakuotas šokolado kvadratėlis. Nepasukdama galvos, tik nukreipdama žvilgsnį į dešinę pusę, neatsargiai suėmiau šokoladą ir grubiai išpakavau. Nesimėgaudama susikišau jį į burną – lyg turėčiau kažkur skubėti, arba tarsi už mano nugaros kažkas tik ir tyko, kol galės tą šokoladą iš manęs atimti. Atsikvėpusi žiūrėjau į dūzgiantį Karaliaus Mindaugo prospektą, ir leidau kakavos skonio masei iš lėto ištirpti man ant liežuvio. 

Mieguistai primerkusi akis žavėjausi aplink mane besisukančiomis kvepiančiomis būtybėmis. Jos visos be jokios išimties buvo svaiginančiai gražios – tik kiekviena skirtingai. Stebėjau prie registratorės stalo parimusią, aukštą šviesiaplaukę taisyklingo ovalo formos veidu, kurios kojomis žvilgsniu važiavau kaip kokiu eskalatoriumi. Pasiekusi jos šiek tiek žemyn tįsti pradėjusius skruostus, į kuriuos – galėjau garantuoti – meilužių lūpos naktimis neapdairiai, bet minkštai atsitrenkdavo kaip į kokius zefyrus, skirtus grilinimui – nusekiau vieniša, ant peties prigulusia palaida sruoga, kuri jungėsi į garbanotą plaukų kupetą, kuri vis dramatiškai pakildavo kiekvieną kartą kažkam pravėrus salono duris. Vienos rankos kelis pirštus ji agresyviai laikė užkišusi už šviesių džinsų kilpelės, skirtos diržui. Registratorei sugrįžus į savo darbo vietą, ji nekantriu judesiu iš užpakalinės kelnių kišenės išsitraukė suglamžytas grynųjų kupiūras ir padėjo jas ant stalviršio. Nesulaukusi jokio patvirtinimo dėl apmokėjimo, patraukė link sukabintų striukių – iš ten skubiai pagriebusi pieno baltumo spalvos Massimo Dutti paltą, užsimetė jį tik ant savo pečių ir išėjo į lauką.

Jai užtrenkus duris, ore pasklido tik grožio salonuose parduodamo plaukų lako aromatas, susimaišęs su šimtaprocentinio kašmyro megztinio ir egoizmo užuominomis. Nebūčiau guldžiusi galvos dėl jos besąlygiškos meilės sau, bet buvau užtikrinta, kad ji neieškojo savo vertės bedugniuose svetimų žvilgsnių ežeruose.

Kitapus sienos sukabintų lauko rūbų – turbūt mažiau patyrusios kolegės paprašyta – juodos spalvos indelyje plaukų dažus maišė Agnė. Jos žvilgsnis buvo ramus, gal net šiek tiek nuobodžiaujantis – kas keletą sekundžių ji vis nusukdavo akis nuo garuojančios chemijos į gretimais esančią gatvę, kur protarpiais ant šaligatvio vis sušmėžuodavo vienišos snaigės. Stebėjau jos vis retkarčiais stabtelnančias rankas, kurios buvo tatuiruotos nuo pečių iki rankų pirštų galiukų – nesvarbu, koks metų laikas siautė už salono vitrininių langų, ji visuomet mane pasitikdavo su tamsiausiu įmanomu įdegiu ir berankovėmis palaidinėmis. Lyg nematomu pirštu vedžiodama kažkieno neapgalvotai paruoštą instrukciją, keliavau po jos istoriją pasakojančius odos lopinėlius. Spygliuotos, raudonos rožės vyniojosi aplink sąlyginai nedidelį kaukolės eskizą, iš kurios akiduobių į padanges sparnus kėlė dvi kregždutės – visi jos piešiniai pavydėtinai dėrėjo tarpusavyje, nes buvo to paties stiliaus – ar Lietuvoje jį irgi vadino tradiciniu amerikietišku, ar tiesiog tradiciniu? Negalėjau jos įsivaizduoti su tokiomis pačiomis tatuiruotėmis, kuriomis dabinosi dauguma mano pažįstamų žmonių – minimalistinėmis, akvarelinėmis, linijinėmis, geometrinėmis arba tiesiog… Nuobodžiomis? Arba tu turi kiaušus, ir išsitatuiruoji kokią ryškią, konkrečią širdį, persmeigtą su durklu, iš kurios kraujo lašai suteka į butelį, kuriame rymo įstrigusi skoningai pusnuogė moteris – su ilgesingomis lūpomis ir užrištomis akimis – arba lieki prie savo saugių eglučių miško, šleikščiai saldžių sapnų gaudyklių ir klišių, kurių gėdysies dar net nepraėjus metams.

Kai Agnė grįžo prie manęs ir palinkusi arčiau pradėjo švelniai skalauti drėkinančią kaukę iš susivėlusių plaukų sruogų, pradėjau užuosti po truputį įsiliepsnojantį laužą, Nivea kremą iš mėlynos metalinės dėžutės, chloru permirkusį maudymosi kostiumėlį ir šaltakraujiškumą. Gal jos smegenys ir nebuvo perpildytos dopaminu – pusę dienos parinkinėjant kiekvienam klientui komfortabilią vandens temperatūrą ir įtrinant šampūną, kol suputos – bet jos ranka niekuomet nesudrebėdavo. Net jeigu ir lemtis, prunkšdama į ūsą, padalindavo jai čirvų dvoikę ir pikų septynkę.

Išgėriau paskutinį gurkšnį atšalusios juodos kavos ir pabandžiau įsivaizduoti pasaulį, kuriame turėčiau galią kaip koks Dyson siurblys susitraukti ir pasivogti iš kitų savybes, kurių pavydžiu. Ar žaviuosi. Ar tiesiog trokštu.

Kur išdrįsčiau būti kitiems nepatogi.

Kur pirmoje vietoje neapgailestaudama pasistatyčiau savo norus.

Kur nesijausčiau visuomet kažkam už kažką skolinga.

Kur galėčiau svilinančiame karštyje su drėgnu rankšluosčiu blizginti stiklines, kol per mano nugaros vidurį vis šaltinėliu tekėtų prakaito srovė, bet mano vienintelis tos dienos rūpestis būtų kurios pakrantės smėlį šiandien popiet purtysiu iš Kafkos puslapių.

***

– Asmeniškai rekomenduočiau virtuvėje salelės nestatyti, geriau valgomasis stalas su kėdėmis. Nes abu netilps. Ir taip visi visada visur skubam, o dabar dar ir vakarieniautumėt realiai atsistoję… – prieš gerus penkis metus sėdėjome interjero dizainerės kabinete, ir užhipnotizuoti klausėmės jos pasiūlymų pristatymo. Vis reguliariai su alkūne baksteldavau jam, tarsi be žodžių norėdama priminti apie savo genialią idėją patiems neužsiėminėti tokiais dalykais. Švytėjau nelyginant kaip kaitrinė lemputė, kol mano kūnas greičiau už mano protą sureagavo į toliau tekančius dizainerės žodžius.

– …ar tikrai esat apsisprendę dėl šitos patalpos? Kad jos funkcija tikrai bus kaip darbo kambario? Žinokit tikrai labai daug klientų viduryje darbų man vis paskambina, kad sorry, vis dėlto keičiam ofisą į vaiko kambarį.

Pradėjau nervintis, kad prieš tai atsisėdusi nenusirengiau džinsinio švarkelio, nes man per akimirką pasidarė karšta. Tada nepatogiai pasimuisčiusi atsisukau į jį, ir jo akyse sutikau atsispindintį identišką pasimetimą, kuris mane savotiškai nuramino. 

“Kuo ji mane laiko, gal kokia child bride? Kaip ji taip paprastai ir dalykiškai gali iškelti tokias mintis į paviršių – man dar tik 25 metai, kodėl aš savo noru ir sveiku protu turėčiau pasirašyti tokiam nuosprendžiui?” – nepasitenkinimu permirkę žodžiai mano galvoje veržėsi kaip iš plyštančios Vezuvijaus keteros, tačiau po sekundės viską užklojau vulkaninių pelenų sluoksniu ir sugebėjau tik mandagiai tarstelti.

– Ne, tokių planų neturim. Tikrai liekam prie darbo kambario.

Mano sudrėkusį delną jis švelniai spustelėjo, lyg garsiai ištartus žodžius patvirtindamas oficialiu parašu su sąlyga, kad sutartį peržiūrėsim po sutarto laiko.

***

– Būk gera, prašau, davai tu nupirk. Ta prasme pati pagalvok, suprask mane, kaip iš šono atrodys. Tame pačiame pirkinių krepšelyje antidepresantai ir nė��tumo testas? 

Be žodžių linktelėjau draugei, ir susikaupusi dairiausi po prekių lentynas pirmo Akropolio aukšto Eurovaistinėje – kažkur tarp gydomųjų dantų pastų ir maisto papildų su nuolaidomis ieškojau tvarkingai surikiuotų dėžučių. Didelė tikimybė, kad jos bus kokios rausvos spalvos, su besišypsančia moterimi, galbūt netgi su kokiu kūdikiu ant rankų – ir tada susimąsčiau apie jų pirkėjų tikslinę auditoriją, tačiau galėjau spręsti tik besiremdama duomenimis iš mane supančio rato. Po dešimt minučių jau stovėjau atsirėmusi į vienos iš moterų tualeto kabinos duris, ir klausiausi iš už plastiko sienelės vis tyliai pasigirstančio draugės monologo.

– Ką aš žinau. Net nesu tikra, ką daryčiau. Gal auginčiau? 

– Bet tu jo net nepažįsti normaliai.

– Jis turi pinigų. Bet kodėl manai, kad jis man išvis reikalingas? Ir ką pagal tave reiškia “normaliai pažinoti”? Žinok, kartais tiesiog dalykai nutinka, ir tu su tuo tiesiog imi ir dealini.

Nesupratau, apie ką ji kalbėjo. Jeigu prieš kažką darant tu apgalvosi visus įmanomus scenarijus, sudėliosi galimus sprendimus toms situacijoms, dėl visko dar iš anksto su protu (arba nelabai) panerimausi, kaip pas tave gali kažkas netikėtai nutikti?

– Juk tam visada buvo kažkokia galimybė. Tikimybė.

– Žinoma – bet juk tu kiekvieną kartą išeidama į gatvę juk neapgalvoji ir nepaskaičiuoji tikimybės, kad tave koks random girtas vairuotojas taranuos ir tu kojas užversi? Paduok man vandens, kaip tyčia visai nenoriu sysiot, – per durų viršų ištiesusi jai mineralinio buteliuką, toliau tylėjau. Viduje svarsčiau, ar dabar tinkamas laikas jai papasakoti apie savo kartais nevaldomai išbujojančias fantazijas, kai net ryte besirinkdama apatinius pradedu svarstyti apie tai, kad jeigu kam nors dėl kažkokios priežasties prireiktų mane gaivinti, su paramedikų replėmis prakirpus mano palaidinę, jie ten rastų kažką visai malonaus akiai.

Kadangi per ilgai dvejojau, mano mintis nutraukė pasigirdęs kuklus čiurlenimas už tualeto kabinos durų, tada lengvesnis draugės atsikvėpimas ir pasidalinimas dėmesį nukreipiančiomis naujienomis. 

– O tu atsimeni tą mano draugę Ievą? 

– Lyg ir taip, o ką?

– Žinok ji su vedusiu vyru ir jo vaikais apsigyveno. Nu jis jau kaip ir išsiskyrė jau oficialiai, bet vis tiek pagalvok – ji realiai kažkieno pamotė. Įsivaizduok dabar save, krapštaisi sau akis anksti ryte, keliesi prieš švintant, sukrauni kuprinytes, dar kokius dantis padedi išsiplaut ir tepi sumuštinius dviems mazgiams, kurie net ne tavo.

– Ei, o tavo dabartinė situacija? Jeigu teigiamas – tai viskas, niekas niekada gyvenime tavęs neims, nes tu jau boba su vaiku?

– Aš taip nesakiau. Tiesiog jų situacija žiauriai keista – pagalvok, jis su ja susipažino per Tinderį, ir jis jai nieko nepasakė nei apie žmoną, nei apie vaikus iki tol, kol ji visiškai įklimpo ir jį įsimylėjo – koks dalbajobas taip sugalvoja sukčiaut?

– Tai jis turėjo iškart prisiduot, gal net profilyje apsirašyt?

– Nemanau. Bet per kokį trečią pasimatymą gal galėjo apie tai kažką maloningai užsiminti…

– Ir kaip jai sekasi? Kaip ji jaučiasi tokiame… amplua?

– Kažkaip šūdinai ten jiems viskas rutuliojasi. Pagalvok – ji nuoširdžiai jį myli, nori ištekėti, nori vyro, nori santuokos, nori vaikų. O kaip iš jo varpinės viskas atrodo? Jis jau nebenori pirštis – nes vieną kartą taip jau darė ir nieko gero neišėjo. Ženytis irgi tuo labiau ne. Jai jos vaikas būtų pirmagimis – stebuklas, nunešantis stogą, o kas jam? Galvoji jis nori trečio, nori daugiavaikiu tėvu būt? 

– Blemba, vapšė kodėl ji dar su juo…?

– Kad ji ir tuos jo vaikus belenkaip pamilo. Nenori dabar skirtis, drąskytis, sako va jiems dar viena trauma būtų, ir taip jau užtenka. Tu pabandyk įsivaizduot. Čia net ne jos vaikai, o ji dėl jų “skirtis” nenori. Kažkokia beprotystė.

Priėjau prie kriauklės ir pradėjau su šaltu vandeniu plautis rankas. Išsitraukusi lygiai tris popierinius rankšluosčius, iš lėto juos glamžiau delnuose, kol galų gale prisidėjau drėgną gumulą prie kaktos ir užsimerkiau. Jaučiausi pražiopsojusi akimirką, kada mūsų problemos ir dvejonės iš “kur šeštadieniui susišaudyti partiją”, “negaliu apkęsti savo darbo, ką daryti”, “kur prigriebti bilietus per ilgąjį savaitgalį” transformavosi į “gal ir gimdysiu keturis mėnesius pažįstamo vyro vaiką” arba “ar tikrai sugebėtum priimti ir mylėti kitą žmogų su visu jo bagažu?”. Kur aš buvau visą šitą laiką? 

Kol pirštais braukiau per pudrą, subėgusią į paakių raukšleles, išgirdau atsirakinančias mano draugės tualeto kabinos duris. Ji abejingu veidu nužvelgė mano susirūpinusi atspindį veidrodyje, tada energingai įmetė plastikinę lazdelę į prie durų esančią šiukšliadėžę.

– Varom nusipirkt kokį citrininį veipą į “Skonis ir kvapas”. Ir spritziuką iš Maximos užsimaišysim pas tave namie. 

Viena po kitos išlindom iš nebylios, daug paslapčių saugančios Akropolio moterų tualeto prieblandos į šiek tiek per šviesią parduotuvių alėjos apsuptį, kurioje virė nė kiek nepasikeitęs šurmulys, kurį palikome prieš tai užvėrusios duris. Mačiau, kaip iš lėto praeidama, mano draugė su užuojauta nužvelgė kavos karietoje dirbančią merginą. Ji nieko garsiai nepasakė, bet iš jos papilkėjusių akių galėjau atspėti, apie ką ji tuo metu galvojo. “Įdomu, ar ir šitai panai tas vadovas darbo metu už šiknos graibo?”

Nežinau, ko mes abi tą dieną tikėjomės – gal, kad išgirsime trakštelnančias ir pabyrančias neįvykusių likimo vingių šakas – bet nei viena nedrįsome per petį žvalgytis atgal.

[wrathfulgraham]

okay so i havent actually hit my follower milestone yet but you guys get my wip anyways.

the sun amidst small stars

Rating: Mature

Archive Warning: Graphic Depictions Of Violence

Relationships: Will Graham/Hannibal Lecter, Will Graham & Abigail Hobbs, Abigail Hobbs & Hannibal Lecter, Will Graham & Abigail Hobbs & Hannibal Lecter

Characters: Hannibal Lecter, Will Graham, Jack Crawford, Abigail Hobbs

Additional Tags: Pre-Canon, Hannibal (TV) Season/Series 01, Established Relationship, Murder Husbands, Hannibal Lecter Loves Will Graham, Will Graham Loves Hannibal Lecter, Dark Will Graham, Hannibal Lecter is a Cannibal, Hannibal Lecter is the Chesapeake Ripper, Will Graham Knows, Alternate Universe - Canon Divergence, Secret Relationship, Will Graham is a Cannibal, Will Graham is the Chesapeake Ripper, Autistic Will Graham, Manipulation, Non-Consensual Drug Use, Recreational Drug Use, Cajun Will Graham, Mild Sexual Content, Implied Sexual Content, Rating May Change, Tags May Change, No beta we die like abigail hobbs

Hannibal turns toward him, face gone soft with fondness. "Merely reminiscing, meilė. It feels like only yesterday that I got my first proverbial peek behind the curtain back in New Orleans." His hand turns on the center console, palm up. Huffing a laugh, Will tenderly clasps it in his own.

"Not going to stab me this time, I hope," Will jokes.

"Not unless you intend to arrest me," Hannibal replies. For a split second, Will sees the man as he'd been back then – pale skin and sharp cheekbones, a wily smile wrapped in a doctor's coat that looked two sizes too big on his lithe frame. Then he blinks, and the present reinstates itself around them. Hannibal's palm is warm, his smile even moreso.

"Nah," Will finally answers. "I have no interest in seeing you declawed. Not anymore."

In a different world, Hannibal and Will met much earlier. They married, bought a house, and live in their version of domestic bliss. Hannibal is still a psychiatrist of questionable morals and Will is still a professor at the Academy. No one in this world knows that, together, they are the Chesapeake Ripper.

Follows the events of TV canon.

[blurynight]

Meilė - paprasčiausias būdas susigadinti gyvenimą, bet geriausia, ką galima patirti.