#lietuvybė

[bukimevieningi]

Vedęs žydaitę, Domantas Sabonis išsižadėjo lietuvybės

Domanto Sabonio ir jo žmonos Shashanos Rosen namuose krykštauja kūdikis. Liepos 11-ąją pora susilaukė antros atžalos. Jiems gimė dukra. Praėjus lygiai mėnesiui po dukros atėjimo į šį pasaulį, Shashana Rosen socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paviešino nuotraukas, kuriose matyti jų naujagimė. Domanto žmona  atskleidė dukros vardą, ją pavadino Eleven Rose. „Eleven Rose Sabonis prisijungė prie…

[kudaphoto]

Lithuania (LIETUVA) celebrates 100 years of restored statehood on February 16th. The Act of Independence was signed in 1918 / Moderniajai Lietuvai 100! . #lietuva #lithuania #restoredlithuania #atkurtailietuvai100 #lithuania100 #lietuvai100 @lithuania100 #signato #typeface #font #lt100 . In this short video each year is represented by the typeface created/released that year... in chronological order. Starts and ends with the brand new Signato font ( designed by Eimantas Paškonis @folk_branding ), which is based on the handwriting in the Act of Independence document.

[baranausko-knyga-blog]

Knygnešys (2011) Trumpametražis filmas

Knygnešiai – istorinis Lietuvos fenomenas. Tai žmonės, kurie spausdintu lietuvišku žodžiu, o ne kardu kovojo už lietuvybę ir Lietuvos nepriklausomybę. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Globalėjančiame ir vienodėjančiame pasaulyje mažos tautos susiduria su rimtais savo unikalios kultūros išsaugojimo iššūkiais. Tad šiandien knygnešių kaip kovotojų už teisę būti lietuviais, tematika – tampa tokia pat aktuali kaip 19-ame amžiuje. Ne atsitiktinai pasirinktas ir filmo platinimo formatas – po premjeros kiekvienas turintis prieigą prie interneto, galės parsisiųsti filmą nemokamai. Filmas skirtas įvairiai auditorijai – kiekvienas atras jame dalį savęs ir savo. Didelis dėmesys (buvo) skirtas tam, kad jis taptų suprantamas ir savas jaunajai auditorijai. Nes šiandien nuo jų didžiausia dalimi priklausys – kokią Lietuvą turėsime netolimoje ateityje. Tą, esančią prie Baltijos, ir tą globaliąją – pasaulio lietuvių Lietuvą. Čia filmo kūrėjų ir rėmėju nuomonės sutapo – ateities pamatai yra visų mūsų bendra praeitis. Trumpas siužeto aprašymas 1869 m. Lietuva Imperinės Rusijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda platinti lietuvišką raštą. Nors didelė dalis visuomenės – dar abejinga lietuvybei, knygnešių gretos auga... Spalvingas 19 a. Lietuvos kaimo gyvenimas, humoras, nuotykiai, pavojai ir sunkūs pasirinkimai, tai – tik menka dalelė to, su kuo susiduria plevėsa Jurgis susipažinęs su knygnešiu Mažvydu.

Oficialus filmo puslapis: https://goo.gl/TCMXL3 IMDB: https://goo.gl/fyj8P6

Metai - 2011 Šalis - Lietuva Trukmė - 36 min Režisierius - Jonas Trukanas Scenarijaus autoriai - Simonas Jatkonis Aktoriai - Laisvūnas Raudonis, Valerijus Jevsėjevas, Vytautas Kupšys, Algirdas Dainavičius, Mindaugas Papinigis, Valentinas Krulikovskis, Artūras Aleksėjevas Prodiuseriai - Paulius Juočeris, Justinas Piliponis, Tadas Bojarskas Operatorius - Saulius Lukoševičius Dialogai - lietuvių, rusų Amžiaus cenzas – T

[portlandlac]

Projektas “Tikslas Amerika/Gabalėliai Lietuvos” atkeliavo į Portland’ą

Sekmadienio, Spalio 24-sios, popietę rinkomės svetinguose Giedrės ir Vilmanto Babarskų namuose, kur svečiavosi projekto “Tikslas Amerika/Gabalėliai Lietuvos” sumanytojai ir įgyvendintojai Aistė ir Augustinas Žemaičiai.

Šio labai šilto ir jaudinančio renginio metu turėjome unikalią galimybę iš pačių projekto autorių sužinoti apie nepaprastai svarbų, brangų kiekvieno lietuvio širdžiai ir beje,- labai skaitlingą, lietuviškąjį paveldą Amerikoje.

Negana to, šis nepaprastas renginys įvyko tikrąja to žodžio prasme “po JAV Lietuvių Bendruomenių 70-čio vėliava”, kuri, keliaudama per visa Ameriką, buvo perduota mums iš Los Angeles Lietuvių Bendruomenės ir buvo perduota Seattlo LB.

Nuo 2017 m. Lietuvių paveldą Amerikos žemyne tyrinėja nuostabus ir nepakartojamas projektas “Tikslas – Amerika”, kurio idėja gimė dviems lietuvybės puoselėtojams ir mūsų, kaip tautos, unikalaus paveldo išsaugimo entuziastams,- Aistei ir Augustinui Žemaičiams. Jo metu kiekvieną Amerikoje esančią lietuvių kilmės paveldo vietą aplanko savanoriai iš Lietuvos, kur jie bando išsiaiškinti ir įrašyti, užfiksuoti, įvairiais būdais įamžinti jos istoriją, remdamiesi vietos lietuvių prisiminimais, dienoraščiais, užrašais. Jei įmanoma, išlikę reliktai nufotografuojami, užfiksuojamos tikslios geografinės koordinatės, o tada istorijos ir nuotraukos atsiduria internetinėje lietuviško paveldo enciklopedijoje “Gabalėliai Lietuvos” http://www.gabaleliailietuvos.lt bei žemėlapyje “Tikslas – Amerika” http://www.tikslasamerika.lt, kur informacija yra pateikta lietuvių ir anglų kalbomis.

Amerikos žemyne lietuviai sukūrė ir paliko kaip paveldą ateities kartoms neįtikėtinai daug įsimintinų, kiekvieno lietuvio širdžiai brangių objektų,- jie pasklidę po visą Amerikos žemyną maždaug 1000-je skirtingų vietų. Gal būt daugeliui kyla klausimas – o kas tai yra, ką mes vadiname Lietuviškuoju paveldu Amerikoje ar kitoje pasaulio šalyje?..Aš manau, atsakymas yra labai paprastas ir aiškus: tai Lietuviškos bažnyčios, kapinės, paminklai, Lietuviškos mokyklos, klubai, smulkaus biznio objektai: kavinės, restoranai, Lietuviško maisto parduotuvės, skerdyklos, sūrio gamyklėlės, dailės dirbtuvės ir kt.

Deja, daugelį tų vietų gerai žino arba prisimena tik iki šiol gyvi tų vietovių lietuviai arba jų palikuonys, todėl projekto “Tikslas Amerika/Gabalėliai Lietuvos “ autorių misija ir tapo tų nuotrupų, gabalėlių rankiojimas, kaupimas, sistemizavimas ir įamžinimas projekto internetinėje svetainėje.

Pamažu, žingsnis po žingsnio, viena kelionė po kitos, faktas po fakto,- tarsi kokia delionė arba močiutės išaustos tautinės juostos raštas, ryškėjo nuostabus mūsų tėvynainių,- pirmosios, antrosios, o dabar – jau ir trečiosios bangos emigrantų nueitas kelias iš gimtosios šalelės Lietuvos į svečią šalį – Ameriką: didelę, galingą, pilną neaprėpiamų vilčių ir galimybių…Ne visiems ji virto išsipildžiusių svajonių šalimi; daugelis taip ir netapo biznieriais, žymiais teisininkais ar politikais, baigė savo gyvenimą skurde arba sugrįžo atgal, kur jų laukė dar didesnis nusivylimas, tačiau tie, kurie išliko, nepalūžo, pritapo svečioje šalyje, niekada neabejojo tuo, kad Amerika iš tiesų yra ta šalis, kuri priglaudžia tarsi motina kiekvieną, nepaisant jo rasės, lyties, pakraipos ir religinių įsitikinimų…Jeigu tu esi pasiryžęs sąžiningu, pasiaukojamu darbu siekti geresnio gyvenimo – vardan savęs, savo šeimos ar savo šalies,- tau čia yra suteiktos visos galimybės.

Tuo mes ir turejome galimybę įsitikinti, apžvelgę šio puikaus renginio metu nuostabią lietuvių sagą, arba mūsų tėvynainių kelionę trijų amžių sandūroje Amerikos žemyne; tikrai širdžiai mielas jausmas matyti, kiek daug iki šiol yra išlikę Lietuviškų parapijų, bažnyčių, kapinių, koplytstulpių, paminklinių lentų, gatvių pavadinimų, mokyklų, muziejų, bendruomeninių, ne pelno siekiančių organizacijų… Aišku, gyviausia ir įdomiausia lietuviška veikla bei išsaugotu paveldu gali pasigirti tik pačios didžiausios pagal narių skaičių lietuviškos bandruomenės: Čikagos, IL, Pensilvanijos, Los Angeles, CA ir kitos, tačiau netgi mūsų mažytė Portland’o,OR/Vancouver’io, WA bendruomenė, turinti vos 300 aktyvių narių, turi kuo didžiuotis: ilgamečio bendruomenės pirmininko Viliaus Žalpio ir kitų entuziastų dėka pavyko sutvarkyti buvusių angliakasių kapines Roslyn, WA, pastatyti bendruomenės ir savanorių aukotojų lėšomis sukurtą Lietuvos 1000-čiui įamžinti skirtą kryžių, o šalia Portland’e esančios Katalikiškos Grotto Koplyčios rymo garsaus dievdirbio Jono Muloko sukurtas ir 1962 metais pastatytas originalus medinis Lietuviškas Koplytstulpis, kurio priežiūra taip pat rūpinasi mūsų bendruomenė.

Ne paslaptis, kad sunku išlaikyti, metams bėgant, tą lietuvišką dvasią, tą dalelę gimtosios šalies Lietuvos, tarsi amžinai gyvą ugnelę savo širdyje…Dauguma išeivijos lietuvių nueina lengviausiu keliu,- paprasčiausiai atsiriboja nuo vietos Lietuvių bendruomenių, gyvena savo ramų, saugų gyvenimą, bando kuo greičiau asimiliuotis su gyvenamąja aplinka, bendrauja tik su biznio partneriais ar kitais naudingais žmonėmis, bet kokia kaina siekdami išsvajoto tikslo: užtikrintos karjeros arba viskuo aprūpinto gyvenimo…

Tą sekmadienio popietę pas Giedrę ir Vilmantą Babarskus susirinkę žmonės tikrai nebuvo vieni iš tų, abejingųjų savo kilmei, savo šaknims ar lietuviškajam paveldui…Visi nuoširdžiai dėkojo šio nuostabaus projekto autoriams – Aistei ir Augustinui Žemaičiams, domėjosi projekto ateities planais ir perspektyvomis, si��lė savo idėjas, uždavinėjo begales klausimų…To vakaro dvasia buvo tikrai ypatinga..

Negaliu nepaminėti ir kito labai svarbaus šio renginio momento: niekada nenuilstančio ŠALFASS pirmininko Lauryno Misevičiaus iniciatyva jau turime galimybę rengti reportažus apie vietos lietuvių veiklą per LRT Televiziją – štai ir šio įsimintino susitikimo metu Laurynas ėmė interviu, o Darius Kuzmickas filmavo medžiagą būsimoms LRT TVelevizijos laidoms: pasisakė mūsų bendruomenės pirmininkė Giedrė Babarskienė, “Atžalyno” Lituanistinės Mokyklos direktorė Ernesta Ingelevičiūtė, jaunosios lietuvių išeivijos kartos atstovai Liepa ir Mantas.

Manau, įvykęs renginys tikrai nenuvylė tų, kurie susirinko tą popietę,- gavome progą prisiliesti prie labai įdomių faktų, bylojančių apie tai, kad iš tikrųjų mūsų, lietuvaičių, Amerikoje yra be galo daug!.. Ir kokie mes vis dėlto esame šaunūs ir vieningi ir kaip turime dižiuotis savo praeitimi, savo paveldu bei žmonėmis, kurie, negailėdami jėgų ir laiko, dirba vardan to, kad viskas, ką mums paliko praeities kartos, būtų sukaupta ir įamžinta.

Nuoširdus ačiū mūsų Bendruomenės pirmininei Giedrei ir visiems, kas dalyvavote,– ir ne tik už svečių iš Lietuvos priėmimą ir globojimą bei už suteiktą galimybę pabūti kartu, bet ir už tikrai lietuviškas vaišes: naminę duonelę, tradicinį Kugelį, silkutę, šaltieną, kibinus, pyragėlius su grybais ir kitus skanumynus…

Gražina Kazilienė, Portland’o Lietuvių Bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

[miestonaujienos]

Juozas Tumas-Vaižgantas vaikams

#PANEVĖŽYS | Šiemet minimos kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo, lietuvybės puoselėtojo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės. Ta proga vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ kvietė į renginį „J. Tumui-Vaižgantui – 150“, kurio metu vyko Vaižganto kūrybos vaikams pristatymas ir skaitymai. Renginyje dalyvavo bibliotekos teatro būrelio nariai su vadove Birute Beresnevičiene. ...

[portlandlac]

Registracija 2021 m. JAV LB XXIII Tarybos rinkimams Registration for the 2021 Election of the XXIII LAC Board of Directors

Mieli JAV Lietuvių Bendruomenės nariai, 2021-ieji JAV Lietuvių Bendruomenei yra ypatingi metai. Šiais metais švenčiame JAV Lietuvių Bendruomenės įkūrimo 70-ąjį jubiliejų. Na, o taip pat šių metų gegužės 1-15 dienomis visi kartu rinksime XXIII-ąją JAV LB Tarybą.

JAV Lietuvių Bendruomenė yra didžiausia Amerikos lietuvius ir jų šeimų narius vienijanti organizacija, o Taryba - svarbiausias jos padalinys, administruojantis ir puoselėjantis visą organizacijos veiklą: kultūrinius renginius, švietimą, sporto turnyrus, šokių bei dainų šventes, mokslo simpoziumus, archyvus ir t.t. Todėl kviečiame visus, norinčius ženkliai prisidėti prie Lietuvių Bendruomenės gerovės, kandidatuoti į Tarybą bei aktyviai balsuoti rinkimuose.

Kviečiame registruotis balsavimui internetu: https://javlb.org/register/.

Išsami informacija apie vyksiančius rinkimus, kandidatus bei balsavimo būdus artimiausiu metu bus paskelbta JAV LB internetiniame tinklapyje https://javlb.org/tarybos-rinkimai/ bei Tarybos Rinkimų Facebook paskyroje http://facebook.com/javlbtarybosrinkimai.

Tikimės aktyvaus Jūsų dalyvavimo bei linkime prasmingų ir kūrybingų 2021-ųjų!

JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto Rinkimų komisija

Dėl papildomos informacijos taip pat galite kreiptis į mūsų apylinkės ir apygardos rinkimų komisijos atstovus.

Kiekvienas LB narys, kuriam svarbi lietuvybė ir kuris ar kuri turi visuomeninių bei organizacinių įgūdžių, gali kandidatuoti į Tarybą. Kandidatūrą turi patvirtinti 10 apylinkės narių. Kandidatai turi būti iš tų apylinkių ar rinkiminių rajonų, kuriuose gyvena. Kandidatų sąrašas, kartu su kandidatų nuotraukomis ir biografiniu aprašymu turi būti persiūsta JAV LB Krašto Rinkimų misijaii iki KOVO 15 D.

Dear Lithuanian American Community members,

2021 is a special year for the Lithuanian American Community and its Chapters. This year we are celebrating 70th anniversary of our community. This year we are also electing the 23rd National Board of Directors.

The Lithuanian American Community, Inc., is the largest organization uniting Lithuanians and their families in America, and its Board of Directors is the most important governing body, administering and promoting all of the organization‘s activities: cultural events, education, sports tournaments, dance and song festivals, science symposia, archives, etc. Therefore, we invite everyone who wants to make a significant contribution to the well-being of our entire Lithuanian Community, to run for the Board of Directors and/or actively vote in the elections.

All Lithuanians and persons of Lithuanian descent and their families may register and vote, and are also eligible to be candidates in these elections as long as they are 18 years of age or older.

Registration for Online Voting:https://javlb.org/register/.

Detailed information about the upcoming elections, the candidates and voting methods is available on the LAC, Inc. website https://javlb.org/register/ and on http://Facebook@javlbtarybosrinkimai. Your Chapter or District election committees can also answer any questions you might have.

If you are interested in being a candidate for LAC Board of Directors, you may contact the National Election Committee for any additional information: http://TarybosRinkimai@javlb.org, or contact our Chapter or District election committee members.

We look forward to your active participation and wish you a meaningful and healthy 2021!

Lithuanian American Community, Inc. National Election Committee

Candidacy must be sponsored by 10 Chapter members. Candidates must live in the same region as the Chapters they will represent.  Lists of candidates together with their photos and biographical descriptions must to be sent to the District election committee by MARCH 15th.

Jei turite klausimų, prašome kreipkitės info@portlandlithuanians.com

JAV LB Portlando Apylinkės Valdyba

+++++++

If you have any questions please feel free to contact us at info@portlandlithuanians.com 

LAC Portland Chapter Board

[portlandlac]

Adventinis susikaupimo vakaras su vyskupu Lionginu Virbalu

Atskamba balsas iš aukštai, ramina ilgesį žmogaus,

Nakties tamsa jau traukiasi, šviesa pasklido iš dangaus…

Beribe meile gimstanti, gaivinki širdis alkstančias, 

Žvaigžde žibėk padangėse, viltim nuskaidrinki kančias…

Gruodžio 18-osios vakarą Portland’o Lietuvių Bendruomenės tikintieji rinkosi  į susikaupimo vakarą maldai ir pabendravimui su Jo Ekscelencija vyskupu Lionginu Virbalu iš Lietuvos , šiuo metu besisvečiuojančiu Amerikoje ir lankančiu įvairias Katalikiškas vietas, Lietuvių Bendruomenių parapijas, bei Šv. Kazimiero parapijos (Los Angeles, CA) klebonu Tomu Karanausku. 

Krikščioniškasis pasaulis, laukdamas Išganytojo atėjimo, maždaug mėnesį iki šv. Kalėdų tarsi nuščiūva… Adventu vadinamas laikotarpis skirtas pabendrauti su artimaisiais, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą. Daugelis šio meto tradicijų atkeliavo iš žilos senovės. Tai laikas, skirtas priminti apie buvimą kartu, artimojo pajautimą, laikas padėkoti, atsiprašyti ir su visais susitaikyti. Dabar pats metas prisiminti amžinąsias, tikrąsias vertybes, apmąstyti, ką turėtume keisti savyje ir aplink save, kad kitais metais būtume laimingesni…

Svetinguose Bendruomenės Valdybos pirmininkės Giedrės ir Vilmanto Babarskų namuose tvyrojo ypatinga nuotaika… Atrodė, kad visi, tą lietingą vakarą susirinkę po dienos darbų į šventiškai papuoštą šių namų svetainę, tapome viena draugiška šeima, su viltimi laukiančia kūdikėlio Jėzaus užgimimo ir gražiausios metų šventės - stebuklingų šv.Kalėdų…

Kunigas Tomas Karanauskas sukvietė visus bendrai maldai, o Jo Ekscelencija vyskupas Lionginas Virbalas palaimino gausų šventišką stalą ir visi susėdome ragauti skaniųjų močiutės Vaidos virtų cepelinų ir žemaitiškų blynų bei įvairių gardėsių, paruoštų kitų šeimininkių. Visi mintimis nejučia nuklydome į tuos laikus, kai dar buvome vaikai, kai šventai tikėjome, kad šv.Kaledų naktį kalba gyvuliai ir ivyksta daugybė kitų stebuklų, prisiminėme, kaip šios šventės budavo laukiama  ir jai ruošiamasi gimtinėje Lietuvoje, savo tėvų ar senelių namuose, kokių budavo laikomasi tradicijų, kokie budavo ruošiami valgiai, žaidžiami žaidimai ir giedamos giesmės…

Ir štai jau mūsų nenuilstantis lietuvybės ir tuo pčciu – senovinių lietuviškų liaudies dainų – puoselėtojas, buvęs ilgametis  Portland’o Lietuvių bendruomenės pirmininkas Vilius Žalpys dalina Adventinių giesmių žodžius ir nuskamba pirmoji giesmė: “Sveikas, Jėzau gimusis, šventas Dievo kūdiki…”; “Tyliąją naktį balsas sugaudė..”; “Gul šiandiena jau ant šieno Atpirkėjas žmonijos…”

Viena giesmė keite kitą, pleveno šiltos žvakių liepsnelės, dalinomės gražiais prisiminimais…buvo taip gera ir jauku, kad niekas nenorėjo skirstytis…

Kunigas Tomas Karanauskas pakvietė jo Ekscelenciją palaiminti bendruomenės narių atsineštus kryželius ir kitas širdžiai brangias relikvijas, o tuo pačiu palaiminimas buvo suteiktas ir visiems čia susirinkusiems bei jų šeimoms ir artimiesiems.

Pasak Jo, Ekscelencijos vyskupo Liongino Virbalo, Kūčių vakarienė yra bene gražiausia lietuviška tradicija, tačiau ne visi gali sau leisti ją švęsti ar turi su kuo, todel jis ragino: "Sustok, paklausk vardo, pasikviesk, paskambink, skirk laiko..."

“Šiandien džiaugiamės ir sveikiname vienas kitą, sulaukusius džiugiosios Kalėdų žinios: „Mums gimė Išganytojas“. Angelai piemenims skelbė, kad Jo gimimas bus didis džiaugsmas visai tautai, ir linkėjo ramybės Dievo mylimiems žmonėms. Bet tai, ką jie pamatė, buvo labai paprasta: „Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16). Dievo Sūnus neatėjo su Visagalio jėga ir šlove - Jis atėjo kaip neturtingas ir silpnas Kūdikis. Jis nenori mūsų priversti, bet nori savo meile pakviesti, nenori parodyti galią, bet nori laimėti širdis”,-rašoma Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo pasirašytame Kauno vyskupų kalėdiniame laiške tikintiesiems.

Jo Ekscelencijos vyskupo Liongino Virbalo apsilankymas Portland’o Lietuvių Bendruomenės tikintiesiems tapo ypatina švente šiuo Adventiniu susikaupimo laikotarpiu, o jo padrąsinantys žodžiai, asmeninis pasiaukojimo Dievui ir tarnavimo žmonėms pavyzdys suteikė visiems taikos ir ramybės, įkvėpė viltį, kad ateinantys 2020-ji metai, bus geresni, kilnesni, šviesesni…

Dėkojame Portland’o Lietuvių Bendruomenės Valdybai ir jos pirmininkei Giedrei Babarskienei už tokį šiltą ir dvasingą Adventinio susikaupimo vakarą. Ypatinga padėkos žodį norėtume tarti Giedrės mamytei, Vaidai Bašinskienei - už jos nuolatinį rūpestį, kad niekam nieko netruktų, už jos pasiaukojimą, triūsiant visą dieną virtuvėje ir ruošiant šį bei daugybę kitų vaišių stalų įvairiausiomis progomis. Esame dėkingi, turėdami savo tarpe tokią darnią, katalikišką šeimą, kurios namų durys visada visiems atviros, o šių namų siela – darbščioji močiutė Vaida…

Gražina Kaziliene, Portland’o Lietuviu Bendruomenės Valdybos atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

[portlandlac]

KALĖDŲ STEBUKLO BELAUKIANT...

Ar matei speiguotą rytą

Šalčio braižą ant langų?

Ar jautei Kalėdų dvasią

Sukury geru draugu?..

Tą ūkanotą, lietingą Gruodžio 7-sios pavakarę turbūt tik Kalėdų stebuklas galėjo išsklaidyti niūrius debesis, tačiau net ir pliaupiantis lietus nesutrukdė gausiam būriui Portland’o Lietuvių Bendruomenės vaikučių ir jų tėvelių bei svečių susirinkti prie Kalėdinės Eglutės ir drauge pajusti nuostabią Kalėdų dvasią...

Kalėdinis renginys tradiciskai prasidėjo bendra malda Latvių salės koplytėlėje,- labai džiaugiamės, kad mūsų visų mylimas ir gerbiamas Kun.Tomas Karanauskas specialiai atskrido iš Los Angeles (CA) laikyti Šv.Mišių lietuvių kalba Portland’o (OR) ir Vancouver’io bei Seattle (Washington’o valstija) tikintiesiems.

Vakaro siela ir vedančiuoju jau antrus metus iš eilės buvo visiems gerai pažįstamas populiarusis Rolandas Dabrukas,- dailininkas, renginių vaikams bei suaugusiems sumanytojas ir organizatorius, aistringas šokėjas, sveiko gyvenimo būdo propaguotojas bei ypatingų Mandalų iš vaisių, uogų bei daržovių kūrėjas ir šiaip – nuostabus, šiltas žmogus...Jo pagalbininkė šį kartą buvo žavioji ponia Edita, Rolando žmona, drauge su vyru atvykusi iš Los Angeles (CA).

Šiemet Pirmąjai vakaro daliai Rolandas pasirinko Disko stiliaus personažo Videono Kamerono Filmausko vaidmenį, kuris savo nuotaikingų pokštų, daugybės įvairiausių atrakcijonų, varžybų ir užduočių pagalba išjudino net ir pasyviausius žiūrovus...Ir ko tik čia nebuvo!..Vaikučiai bei ju tėveliai rungėsi svaidydami lankus ant “Briedžio Ragų”, nešė ir stengėsi nepamesti apverstoje lėkštėje didžiulius kiaušinius; šokinėjo su maišais, suko galvą dėliodami dėliones iš Rolando nupiešto paveikslo gabalėlių; “grojo” inscenizuotame, eksprontu susikūrusiame “Portland’o Orkestre” ir nuveikė dar daug kitų smagių dalykų...

Na, o po to visi staiga atsidureme Paslaptingame miške, tikroje Grybų karalystėje,- Ingos Sadaunikaitės-Kozhevnikov vadovaujami, Vaikų Lituanistinės mokyklėlės “Atžalynas” auklėtiniai paruošė teatralizuotą vaidinimą pagal Justino Marcinkevičiaus poemele “Grybų Karas”:

“Ei, tai vija Pinavija,- visą dieną Grybais lyja!.. Visą dieną nuo pat ryto Grybai krito, krito, krito...

Kai lietus nustojo lijęs,- pražydėjo Pinavijos, O miške išdygo grybų – Šimtas trisdešimt Sodybų!..

Manau daugelis iš vaikystės gerai prisimena šią populiarią eliuotą pasaką apie grybus ir ju pulkaunyką, storą Baravyką...Buvo smagu stebėti ir klausytis, kaip vaikučiai stengėsi deklamuoti stropiai išmoktus žodžius, o kokiom gražiom Grybų Kaukėm visi buvo pasipuošę!..Didelis ačiū Lituanistinės mokyklėlės “Atžalynas” direktorei Ingai Sadaunikaitei- Kozhevnikov, kuri net po sudėtingos operacijos dalyvavo Kalėdų renginyje ir Mokytojai Ernestai Ingelevičiūtei už jų kantrybę bei pasiaukojimą, ruošiant vaikučius šiam vaidinimui bei dirbant su jais Lituanistinėje Mokyklėlėje kas antrą savaitgalį. Lenkiame joms žemai savo galvas, nes tik jų ir dar keleto bendruomenės entuziastų pasiaukojamo triūso dėka tebėra gyva lietuvybės dvasia...

Antroji, ypatingoji vakaro dalis - susitikimas su visų vaikučių ilgai lauktu Kalėdu Seneliu, kurį vėlgi vaidino mūsų svečias, energija trykštantis Rolandas Dabrukas. Tikrai ne kiekvienas gali pasigirti turėjęs laimę pabendrauti su tokiu linksmu, nenustygstančiu vietoje, dainuojančiu ir šokančiu Kalėdu Seneliu!..Jis ne iš tolo nepriminė mūsų vaikystės laikų “Senelio Šalčio”, kuris visada budavo storas ir nepaslankus, be galo pavargęs po ilgos kelionės ir tik sėdėdavo savo kėdėje ir sunkiai dūsaudavo...

Taigi, vaikučiams teko ir čia pasidarbuoti: Kalėdų Senelis nenorėjo nė vienam iš jų taip lengvai atiduoti išsvajotų Kalėdinių Dovanėlių,- kiekvienas turėjo seneliui atskleisti kažkokį savo talento bruožą: padainuoti dainelę,- čia Kaledų Senelį maloniai nustebino skardžiabalsė mažoji daininikė Kaja Kazilas, sušokti šokį, pagroti muzikiniu instrumentu (gražiai pasirodė Greta Babarskaitė ir Dominika Kozhevnikov), kažką imituoti, arba – tiesiog pamirksėti pagal muziką!..Pastarasis talento bruožas šiemet tapo itin populiariu vyresniųjų vaikų tarpe...

Na, o po tokių linksmybiu jau ir užkąsti atėjo laikas: visi susiburėm prie tradiciniais Kūčių ir Kalėdų patiekalais nukloto stalo ir puolėm ragauti mūsų šeimininkių paruoštų gardėsių: įvairių daržovių mišrainių; silkutės su grybais, Lauryno Misevičiaus rinktais aplinkiniuose Washington’o miškuose; keptų, tą pačią dieną vietinėje upėje Andriaus Kazilo sugautų upėtakių, įvairiausių pyragų ir kitų skanumynų...

O Kalėdinis vakaras vaišėmis dar nesibaigė: dar laukė daugiau atrakcijonų vaikučiu teveliams ir svečiams, kojas gerai pamiklinom nuotaikingame konkurse “Šokis su Kėde”, šokom, bendravom iki pat vėlaus vakaro, nes visus apgaubusi Kalėdų dvasia sušildė širdis, pabudino gerus jausmus, norėjosi gerumu dalintis, skleisti tą gėrį plačiau, už šios bendruomenės ribų...

Todėl ne veltui ir šiemet prisimineme gerą tradiciją paaukoti tam tikrą sumą bendruomenės surinktų lėšų Lietuvoje gyvenantiems neįgaliems vaikams arba seneliams, kurie turi finansinių problemų ir negali sulaukti reikalingos medikų ar kitos pagalbos. Šiemet nusprendėme paremti cerebraliniu paralyžiumi sergantį berniuką Pijų, kurio laukia sudėtinga operacija JAV ir ilgas bei daug išlaidų pareikalausiantis reabilitacijos laikotarpis.

Kada gauni dovaną, pilnėja tavo delnai. Kada duodi ją kitam - pilnėja tavo širdis.Tad pripildykime per Kalėdas savo širdis gerumu...Lai netrūksta Kalėdiniu laikotarpiu paslapties,grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam.

Portland’o Lietuviu Bendruomenės Valdybos vardu Linkim, kad šis nuostabus laikas būtų skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui, gyvenimo peržvelgimui ir naujų planų kūrimui...Su artejanciomis Šv.Kalėdomis, mielieji, linkime visiems jums patirti Šv.Kalėdų dvasios stebuklą!..

Nuoširdus ačiū visiems kas prisidėjo prie šios gražios šventės sumanymo ir įgyvendinimo,- Portland’o Lietuviu Bendruomenes Valdybai ir jos Pirmininkei Giedrei Babarskienei, Lituanistinės mokyklėles “Atžalynas” direktorei Ingai Sadaunikaitei-Kozhevnikov ir mokytojai Ernestai Ingelevičiūtei, Milanai Koroteev už puikiai pravestą vakarą, bei visiems savanoriams, kurių pagalbos dėka turėjome gražiai išpuoštą salę ir Kalėdinės eglutės bei šventiškai padengtus stalus.

Grazina Kazilienė, Portland’o Lietuviu Bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

[portlandlac]

Pasaulio lietuvių metų pradžia Šiaurės Vakaruose „Jeigu, Tėvyne, Tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane… tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei Tavęs neatsiminčiau, jeigu Tu man nebūtum brangesnė už visus džiaugsmus“, – kun. Tomas Karanauskas tokiais Šv. Rašto Psalmių 137-ojo skyriaus žodžiais sveikino Grotto koplyčioje Portlande susirinkusius į pamaldas, skirtas paminėti 101-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms. Godos Pavilanskaitės ir „Atžalyno“ lituanistinės mokyklos vadovės Ingos Sadaunikaitės-Kozhevnikov padedamos Gabrielė, Greta ir Dominyka renginyje atliko E. Masytės „Laisvę“. Tuo metu visi supratome, kad netiesa, jog už jūrų marių gimusiems net ir mišrių šeimų vaikams nebebus svarbi lietuvybė, nors garbingiausias 101-ųjų Lietuvos laisvės metinių minėjimo svečias Portlande žurnalistas Rimvydas Valatka ir nelinkęs avansu palikti jiems mūsų brangiausios šalelės tarp Nemuno ir Neries pilietybės. Vis dėlto, padedami Agnės Gurevičienės ir kitų Lietuvos patriotų diplomatų, vis daugiau Amerikoje gimusių mūsų tautiečių atstato savo Konstitucijoje apibrėžtą teisę įsirašyti į LR piliečių gretas. Na, o jei visi išeivijoje apsigyvenę lietuviai taptų tokie, kaip šauni mūsų bendruomenė „Rožių mieste“, net ir pats 1990-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, esu įsitikinęs, nebebalsuotų prieš visos lietuvių išeivijos Lietuvos pilietybes išsaugojimą. Pasaulio lietuvių metams ir Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti skirti renginiai tęsėsi ir kitą vasario mėn. savaitgalį Nevados valstijos Tahou kurorte „Heavenly“ slidinėjimo bazėje vietinės Reno, NV lietuvių bendruomenės suorganizuotame, ko gero, populiariausios Šiaurės Vakaruose žiemos sporto šakos sąskrydyje. Po puikios dienos kerinčioje gamtoje trijų kilometrų aukštyje vakarais rinkomės aptarti svarbiausių vos prieš penkerius metus pradėjusios kurtis JAV LB Nevados apylinkės reikalų, padėti 2018 m. rudenį išrinktai pirmininkei Laimai Etchegoyhen kuo greičiau susigaudyti šios pačios didžiausios Šiaurės Amerikos lietuvių visuomeninės organizacijos veikloje. Lietuvos nepriklausomybės proga į Kolorado valstijos kalnų Didįjį ežerą jau antrus metus paeiliui rinkosi lietuviai ir mūsiškiams prijaučiantys į poledinę žvejybą saulėtą sekmadienio rytmetį. Visų jauniausias tarp 20 dalyvių tapo vos trejų Rokas Sabonis, pramokęs svarbiausių žiemos žūklės paslapčių iš užkietėjusių kalniečių žvejų. Nuo šio amžiaus pradžios viename garsiųjų Kolorado kurortinių miestelių Freizeryje lietuviai sudarė vos ne trečdalį vietos gyventojų, o vienintelė valdiška biblioteka užsakinėjo spaudą iš Lietuvos. Nors Rytų pakrantė gali pasigirti didžiausiu lietuvių imigrantų skaičiumi istorijoje visos Amerikos mastu, turbūt visos šalies teritorijoje nėra jokio kito miesto, kur vienu metu būtų apsigyvenę tiek daug trečiabangių. O kodėl ne, jei darbo slidinėjimo kurortuose pilna ne vien tik žiemos sezonu, gamta kaip ne iš šio pasaulio, bet tarsi Eldorado – ne veltui Virgis Stakėnas Koloradui paskyrė vieną gražiausių savo dainų. Prieš ketvirtį amžiaus įsitikinau, kad iš Kauno neįmanoma išvažiuoti, liekam kauniečiais, nesvarbu, kur būtume, o prieš penketą metų apsigyvenęs Portlande pajutau, kad šį miestą be galo sunku palikti. Tačiau šįkart supratau, kad jei nebūtų buvę Portlando, Oregono, be menkiausios abejonės, rinkčiausi Koloradą!.. Kartais atrodo, kad tikrai esu po laiminga žvaigžde gimęs, nes kaip tai kitaip paaiškinti: penktadienį pakeliui iš Denverio į Freizerio kalnų kurortus bei Žiemos parką snigo kaip iš gausybės rago, o žvejybos dieną ant Didžiojo ežero ledo išaušo puikiausias šeštadienis – lyg vidurvasarį švietė saulutė ir jokio vėjo! Net įdegti suspėjau, nors viduržiemis. Pasimėgavę gamtos malonumais netgi su sniegaeigiu praskriejome, o į namus pas Daivą su buvusiu ilgamečiu Lietuvių bendruomenės pirmininku Romu Zablecku sugrįžtant vėl jokių sniegų… Kamščiai keliuose buvo į kitą pusę – iš Denverio į kalnus, o ne atgal. Ir ką sau galvojate?! Išskridus mudviem su Roku Saboniu į Portlandą, rytojaus rytą Koloradą vėl sukaustė sniego pūgos, dėl kurių žmonėms tapo beveik neįmanoma keliauti ir vykti į darbus. Taigi laimingai sugrįžome į Oregoną ir pasitikome pavasarį! Amerikai pagal kalendorių pasitikus pavasario sezoną (šioje šalyje oficiali pavasario pradžia kovo 21 d. – red. past.) pats metas… bendrai Baltijos tautų vakaronei. Praėjusį šeštadienį Portlando apylinkėse apsigyvenę lietuviai, latviai ir estai rinkosi į, tikėsimės, kasmetine tradicija nuo šiol tapsiantį renginuką. Tautiniai šokiai, dainos, žaidimai – buvo ką veikti ir mažiems, ir dideliems, o dalyvių amžius svyravo nuo 3 iki 93 metų. Ar ir prabėgus 30 metų prisimename legendinį Baltijos kelią, suvienijusį visų trijų Baltijos seserų Laisvės siekį, kuriam buvo lemta išsipildyti jau kitąmet? Portlando ir pietvakarių Vašingtono estai, lietuviai ir latviai į šį klausimą vieningai atsakė „taip“, kaip ir prieš tris dešimtmečius pakeliui į Nepriklausomybę, kuri, tikėsimės, lydės visas tris Baltijos seses per amžius. Laurynas R. Misevičius iš Portlando kovo 25, 2019