#kovos už laisvę

[portlandlac]

Paminėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventę, Kovo 11-ąją

Tėviškės vardas - žemė gimtoji

Ir viršum josios padangė melsva.

Širdis manoji taip ir kartoja –

Visas tas grožis – tai Lietuva.

                      (Zita Budrienė)

Šeštadienį Portland’o Lietuvių Bendruomenės nariai ir jų svečiai rinkosi į visiems mums labai svarbios šventės, Kovo 11-osios, minėjimą.1990 m. Kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Ši diena svarbi mums visiems, tačiau kiekvienam asmeniškai ji turi kiek skirtingą reikšmę.Vyresnieji gyvai prisimena 1990 m. kovo 11-ąją – sunkų Lietuvos kelią į laisvę, Sąjūdžio dvasią ir pirmuosius nepriklausomos mūsų Valstybės žingsnius. Jauniesiems ši diena pažįstama tik iš knygų, žiniasklaidos ar tėvų pasakojimų.

Šiandien puiki proga dalintis savo patirtimis – papasakokime vieni kitiems, ką mums reiškia ši diena. Šitaip padėsime vieni kitiems suprasti tikrąją Kovo 11-osios prasmę ir Lietuvos nepriklausomybės reikšmę. Kovo 11-oji yra ne tik mūsų Valstybės laisvės atkūrimo diena, bet ir mūsų visų asmeninės Laisvės šventė! Tad švęskime savo Laisvę - būkime iš tiesų laisvi!

Esame be galo laimingi, turėdami galimybę gyventi laisvoje nuo užkariautojų Lietuvoje arba laisva valia pasirinkti kitą gyvenamąją vietą, laisvai išpažinti savo religiją ir tikėjimą, laisvai švęsti kiekvieno lietuvio širdžiai brangias šventes. Branginkime tai, nes toli gražu ne visos tautos ir ne visos šalys turi šią galimybę: mums draugiškos kaimyninės Ukrainos situacija yra gyvas šalies, kenčiančios dėl agresyvios Rusijos karinės invazijos, pavyzdys.

Šventinį minėjimą pradėjome, sugiedodami Lietuvos ir Amerikos himnus, o tada Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės proga nuoširdžius ir šiltus sveikinimo žodžius tarė Portland’o Lietuvių Bendruomenės Valdybos Pirmininkė Giedrė Babarskienė, pradėdama mūsų šventę labai gražiais poetės Aušros Karaliūnaitės “Laisvė” eilėmis:

Mes išdainavom savo laisvę

Mes savo teisumu galingi.

Ir buvo tankai mums nebaisūs,

Nors ir stovėjome beginkliai.

Neįveikė metalas šaltas karštų širdžių galingo griausmo!

Čia mūsų žemė, o mes baltai, Tėvynė mūms visų brangiausia.

Jau nuo pasaulio sutvėrimo, į žemę šią šaknim įaugom.

"Lietuviais esame mes gimę!"

Ir žemės šios dievai mus saugo.

Mes išdainavom savo laisvę, dainuoti niekad nenustosim.

Laisvai trispalvė mūsų plaikstos ir žalios mūsų giros ošia.

Vėliau Giedrė Babarskienė pakvietė sveikinimo žodį tarti mūsų garbingus svečius: Lietuvos Respublikos Generalinę Konsulę Los Angele (CA) Laimą Jurevičienę, JAV Portlando Latvių Bendruomenės Prezidentę Ievą Dexter, JAV Portlando Estų Bendruomenės Prezidentą Kalev Sepp ir Portlando Lietuvių Bendruomenės Garbės Konsulą Randy Miller. Visi pasisakiusieji šventės proga negailėjo šiltų sveikinimo žodžių mūsų bendruomenei, išreiškė gilią pagarbą ir solidarumą Lietuvos ir Ukrainos tautoms, nuo amžių branginusioms savo laisvę ir atkakliai už ją kovojusioms.

Vėliau žodis buvo suteiktas ilgamečiui Portlando Lietuvių Bendruomenės Valdybos Pirmininkui Viliui Žalpiui. Jis trumpai pristatė, o tiksliau – supažindino su naujausiais projekto “Šaknys”, kurį JAV Lietuvių Bendruomenė kartu su JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga Lietuvių fondo paramos dėka tęsia jau keleri metai, planais ateičiai. Vilius Žalpys yra aktyvus šio projekto iniciatorius ir dalyvis. Pernai Projektas vyko Rugpjūčio 4-8 dienomis Pietų Ilinojuje, o šių metų vasarą persikels į Pensilvaniją. 

Šio projekto tikslai: – sutvarkyti ir pažymėti lietuvių kapines ir kapus; – suteikti jaunimui galimybę daugiau sužinoti apie JAV esantį lietuvišką paveldą, JAV lietuvių bendruomenės istoriją (bendruomenės steigimas, emigracijos bangos, įvairios lietuviškos organizacijos) ir gyvai prisiliesti prie jos; – kartu analizuoti išeivijos lietuvių tapatybės klausimus ir padėti jaunimui suprasti išeivijos istorijos išsaugojimo svarbą; – sužinoti apie kapinių lankymo ir tvarkymo tradicijas ir jų svarbą lietuviams.

Projekto metu jaunimas ieškos ir tvarkys senas JAV lietuvių kapines ir kartu su kitais komandos nariais diskutuos lietuviško paveldo išsaugojimo bei lietuviškosios tapatybės temomis. Projektas “Šaknys” suteiks jaunimui galimybę geriau susipažinti su JAV lietuvių bendruomenės istorija, savo šaknimis ir lietuvišku paveldu, užmegzti naujas pažintis.

Na, o veliau prasidėjo linksmoji vakaro dalis,- Portland’o Lituanistinės Mokyklėlės “Atžalynas” moksleivių šventinis pasirodymas: vaikučiai, vadovaujami nenuilstančių mokyklėlės mokytojų Laimutės, Kristinos ir direktorės Ernestos, paruošė gražų poezijos montažą ir sudainavo daug skambių, dvasingų dainelių apie Lietuvą, jos miškų, laukų ir klonių, ežerų bei upių grožį, meilę gimtajai šalelei: “Lietuvėle, tu graži”, “Linkėjimas Lietuvai”, “Vienas žodis”.

Nuoširdžiai dėkojame Lituanistinės mokyklėlės mokytojoms Laimutei Kazlauskaitei-Meurer, Kristinai Kupčiūnienei ir direktorei Ernestai Ingelevičiūtei-Bolstad bei vaikučių tėveliams už jų triūsą, ruošiant vaikučius šventinei programai. 

Po „Atžalyno“ pasirodymo sekė nuostabus svečių iš Los Angelo (CA) Lietuvių Bendruomenės pasirodymas: mums šoko, dainavo ir grojo šokių grupė „Retro“. Grupės vadovė ir aranžuotoja – ponia Sigita Barysienė, kuri mus trumpai supažindino su „Retro“ atsiradimo istorija ir veikla, pristatydama visus šauniuosius šokėjus bei dainininkus. 

Nuskamba Dainiaus Jurevičiaus zodziai :

“Prieškario Kaunas,- laikinoji sostinė, mažasis Paryžius, Poeto sutana ir dailininko chalatas, Konrado kavinės svaigalai ir begėdė Nemuno gatvė, Brazilka ir Bazilika, Santakos pilis ir Vailokaičių pilys…viskas viename laike, vienos kartos žmonėse. Jau senai užmarštin nukeliavo rateliai, žaidimai. O elegantiški ponai ir ponios, pasipuošę ilgomis sukniomis, aukštakuliniais bateliais, šoka fokstrotą, valsą, tango”…“Retro” vaidinimas prasideda…

Skamba Danieliaus Dolskio atliekama daina “Eina pulkas linksmai”, sukasi poros…Vėliau trumpa Oskaro Milašiaus, lenkų kilmės lietuvių poeto, rašiusio prancūziškai,  kūrybos prezentacija, o po jos – sekantis “Retro” šokis pagal prancūzų dainininkės Edit Piaf atliekamą dainą “Padam Padam”. Tai šokis, skirtas visiems tiems, kurie, nors ir nekalba lietuviškai, bet jų dėka lietuvybė gyvuoja ne tik Lietuvoje.

„Retro“ grupė, pasipuošusi Pamario krašto autientiškais tautiniais drabužiais, sušoko ir keletą liaudies šokių: „Gumbinė“, „Tu, Lietuva, tu mana“ bei atliko pora šiuolaikinių improvizacijų (Šokis “Putin’ on the Ritz”). Turėjome progą išgirsti labai gražią rezistentų dainą 1946-jų metų partizanų maldos žodžiais „Miegos Tėvynės sodai“, atliekamą Giedrės Garbisch ir Airidos Zalieckaitės bei pasiklausyti keleto Airidos Zalieckaitės atliekamų kompozitoriaus M.K.Čiurlionio preliudų fortepijonui. 

„Retro“ koncertą vainikavo šokis pagal dainininko Vytauto Kernagio atliekamą dainą „Mūsų dienos - kaip šventė“, kurios žodžius kartojo visa salė...Nuskamba Sigitos Barysienės skaitomi prasmingi žodžiai apie Lietuvos sūnus ir dukras, pasklidusius po visą pasaulį, bet sujungtus gimtąja kalba:

Čia - mums namai.

Čia mylintys šią žemę žmonės -

Nuo vakarų pakrantės lig rytų:

Kalba gimtąja sujungti

Ir padalinti tarp pasaulių stovim

Žmogui ir žodžiui meilę nešdami

Tarp dviejų krantų

Tarp dviejų aušrų

Tarp dviejų pasaulių

Padalinti stovim

Sujungti kalba

Savo buvimu Širdyje kartu….

Buvome tiesiog sužavėti talentingų atlikėjų pasirodymu ir negailėjome audringų ovacijų, pasibaigus puikiam koncertui.

Na, o vakaro kulminacija be jokių abejonių tapo mūsų bendruomenės šokių grupės “Aitvaras” pasirodymas…Nors grupės sąstatas sumažėjo iki keturių porų ir nelabai tebuvo laiko net dorai parepetuoti, mūsų šaunieji šokėjėliai įrodė, kad, anot lietuvių patarlės, “Ką išmoksi,- ant pečių nenešiosi!”…Jie be jokio vargo puikiai sušoko keletą greitų, tarsi viesulas tautinių šokių: “Rugučiai” ir “Suktinis”. Ačiū jums, mielieji!..

Vakaro pabaigoje visų laukė gardžiausiais kvapais viliojantis vaišių stalas: paragavę tradicinių lietuviškų patiekalų – kugelio, silkutės, skrudintos duonelės su česnaku, mėsos suktinukų, troškintų kopūstų su dešrelėmis, rūkytos naminės dešrytės ir lašinukų, saldaus naminio sūrio bei plikytos naminės duonos su kmynais bei įvairiausių mišrainių, dar turėjom progą pasmaguriauti medumi varvančiu „Skruzdėlynu“, obuolių pyragais, keksais, pyragaičiais ir kitais gardėsiais. Buvo labai skanu – ačiū šauniosioms šeimininkėms!..

Norime nuoširdžiai padėkoti mūsų visų labai mylimai Portland’o Lietuvių Bendruomenės Valdybos Pirmininkei Giedrei Babarskienei ir jos vyrui Vilmantui už visą triūsą, organizuojant šį renginį; Lituanistinės mokyklėlės mokytojoms Laimutei Kazlauskaitei-Meurer, Kristinai Kupčiūnienei ir direktorei Ernestai Ingelevičiūtei-Bolstad – už šaunų vaikučių pasirodymą; Milanai Momgaudytei-Korotejev – už šventiškai papuoštos salės dekoravimo idėjas kompoziciją ir programos pravedimą, svečiams iš Los Angelo (CA) – už nuostabų koncertą, Viliui Žalpiui – už „Aitvaro“ atgaivinimo idėją, o visiems savanoriams, prisidėjusiems prie šventės organizavimo – už jūsų svarbų indėlį į bendruomenės veiklą: mylim jus visus!..

Norim taip pat padėkoti Lietuvių Fondui ir LB Kultūros tarybai už paramą.

Gražina Kazilienė, 

Portland‘o Lietuvių Bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

[bukimevieningi]

Generolas Tutkus savo pasisakymu šokiravo visuomenę (video)

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus, kovo 9 d. kalbėdamas „Karštas komentaras TV“ laidoje, nepagailėjo kritikos Lietuvoje reziduojančiai Baltarusijos prezidentei Svetlanai Tichanovskajai. V. Tutkaus nuomone, S. Tichanosvkaja nėra baltarusių tautos lyderė. Ekspertai.eu primena, kad už Baltarusijos laisvę kovojančios S. Tichanovskajos ir jos komandos veiklą bei pragyvenimą…

[sventesventems]

PIRMOJI MOTERS DIENA Vėlesniais metais kovo 8 dieną vykdavo protestai, vienas didesnių – 1908 metais, kai 15 000 moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos sutrumpintos darbo dienos, didesnio darbo užmokesčio ir rinkimų teisės. Kitų metų vasario 28 dieną JAV buvo švenčiama pirmoji Tarptautinė moters diena. Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje.

[portlandlac]

Pavasarį širdyse pažadino “Vakarų Kabaretas” iš Sietlo

Šeštadienio, Kovo 26-sios, vakarą visi, kas nėra abejingi romantiškoms 1970-jų/1980-jų metų dainoms, dabar jau, beje priskiriamoms Retro stiliui (ir nieko nuostabaus – juk nuo jų kūrybos ir populiarumo prabėgo daugiau nei 30 metų),- skubėjo į svetingus Giedrės ir Vilmanto Babarskų namus, kur mūsų laukė nuostabus mūsų gerų draugų iš Sietlo Lietuvių Bendruomenės “Vakarų Kabareto” koncertas.

Vos įėję pro duris, atsidūrėme tarsi tikrame spektaklyje, su specialiai paruoštomis dekoracijomis: elegantiškai juoda draperija papuoštais staliukais su geltonų rožių žiedais miniatiūrinėse stiklo vazelėse, grakščiomis vyno taurėmis ir auksinės bei juodos spalvos balionų girliandomis…O ir mūsų šauniosios damos pasipuošė tokiai retai progai: ne vienos garbanas puošė dailios retro stiliaus skrybėlaitės su plunksnomis, o ir suknelės bei kiti aksesuarai buvo tikra anų laikų replika…

Kaip smagu buvo matyti seniai regėtus veidus!..Juk Portland’o ir Sietlo Lietuvių Bendruomenes sieja toli siekiantys šilti, draugiški ryšiai: ne vieną kartą Sietlo bendruomenės mišrus choras „Vakarai“ koncertavo mūsų iškilminguose renginiuose, kartu smagiai leisdavom laiką Lietuviškoje Vasaros Stovykloje Shelton‘e (WA), abiejų bendruomenių šokių kolektyvai drauge dalyvavo Pasaulio Lietuvių Tautinių Šokių šventėse... Tiesa, dėl visuotinės pandemijos ir jos suvaržymų seniai vieni pas kitus besilankėm, todėl buvo ypač džiugu po kelerių metų vėl susitikti!..

Tačiau šįkart mūsų bičiulių koncertinis amplua buvo šiek tiek kitoks: užuot atvykę dideliu būriu, jie nusprendė mus pradžiuginti kamerinės muzikos, solinio dainavimo kūriniais. „Vakarų Kabaretas“ jo iniciatorės Astos Vaičekonienės užmanymu susibūrė ne daugiau nei prieš metus, nes anot Nomedos Lukoševičienės, aistringos liaudiškų dainų mylėtojos ir atlikėjos, „tiesiog norėjosi kažko daugiau, neužteko vien choro, atrodė, kad turime daugiau potencialo, galime labiau save išreikšti...“

Štai taip ir gimė idėja sukurti „Vakarų Kabaretą“, nedidelę trupę dainos mylėtojų, kurie nebijo dainuoti solo, nebijo improvizuoti, vaidinti scenoje ne tik rimtus, bet ir šmaikščius, juokingus operečių ir miuziklų herojus. Kaip minėjau, kabareto siela drąsiai galėtume laikyti Astą ir Dainių Vaičekonius, kurių visas gyvenimas yra susijęs su meile muzikai: jos kūryba, atlikimu ir improvizavimu bei tos meilės skiepijimu, skleidimu ir perdavimu ateinančioms kartoms: tiems, kas yra jai neabejingi...

Taigi, po trumpos apsikabinimų, bučinių ir džiaugsmingų pasisveikinimų įžangos prasidėjo koncertas...Maestro Dainiui Vaičekoniui pasiūlius, visi susikaupėme kraupių įvykių mūsų kaimyninėje Ukrainoje akivaizdoje: neliko abejingų, klausant iškilmigo šios už laisvę kovojančios šalies himno...

Vakaro programą atlikėjai iš Sietlo pradėjo mūsų jaunystės laikais labai populiaraus Keistuolių Teatro daina „Amerika“ (Katharine Lee Batessukurtos dainos “America the Beautiful” lietuviškas variantas) – net šiurpuliukai nubėgo per kūną, klausant nuostabios odės, skirtos žemės, kurioje mes, vieni anksčiau, kiti vėliau emigravę iš tėvynės Lietuvos, dabar gyvenam, grožiui: jos miškams ir kloniams, upėms, ežerams ir kalnams…

Na, o toliau sekė įvairiausių žanrų dainos: ištraukos iš populiarių 1970-1980-jų metų Amerikietiškų miuziklų ir lyriškos to meto Lietuvių populiariosios estradinės muzikos dainos, netrūko ir šmaikščių popuri, sukėlusių šiltas ovacijas žiūrovų tarpe…

Nomeda ir Eglė visus sužavėjo savo atlikimu “Galėčiau šokt pernakt” iš miuziklo “ Mano Puikioji Ledi” (“My Fair Lady”), kompozitorius Frederick Loewe.

Asta ir Dainius Vaičekoniai buvo ne mažiau žavingi, atlikdami garsiąją Andrew Loyd Weber dainą “Amigos para Sempre” (“Draugai per amžius”), parašytą 1992-jų metų Olimpinių Vasaros žaidynių Barselonoje (Ispanija) proga.

Nomeda Lukoševičienė sugraudino ne vieną jautrią širdį, nuostabiai atlikusi Lindos Thopson dainą “Tell Him” (“Meilės Netylėk”), o Eglė Wangsness buvo nepakartojama, sudainavusi Vytauto Kernagio dainą “Kai Sirpsta Vyšnios Suvalkijoj” (M.Martinaičio žodžiai)

Po nedidelės pertraukos visus užbūrė Astos ir Dainiaus Vaičekonių atliekamas Georges Bizet fortepijono kūrinys keturioms rankoms – “La Bal” (“Kamuolys”). Bravo nuostabiems atlikėjams!..

Na, o koncerto kulminacija aišku tapo linksmos, valiūkiškos Lietuviškos estrados dainos: Miko Vaitkevičiaus “Eina Mergaitė per Žemę”; “Kregždutės” iš G.Kuprevičiaus miuziklo “Ugnies Medžioklė su Varovais” – atlikėja Nomeda Lukoševičienė; “Saugok Sveikatą” ir “ Niekų Dainelė” (iš Vytauto Kernagio “Kabareto tarp Girnų” repertuaro); “Jeigu tik pavyks” (iš miuziklo “Mano Puikioji Ledi”) – atlikėjai Dainius Vaičekonis ir Saulius Matijošaitis; “Kilkit balti balandžiai” (“Una Paloma Blanca”), kompozitorius George Baker…

Sužavėti žiurovai net nepajuto, kada tapo atlikėjais: niūniavo populiarias, visiems gerai žinomas iš jaunystės laikų melodijas drauge su “Vakarų Kabareto” dalyviais…Ne vienas braukė ašarą, išgirdęs populiariausios visų laikų grupės “ABBA” dainą “Thank You for the Music”, Keistuolių Teatro perfrazuota į vakaro atsisveikinimo dainą “Ačiū, kad žiūrėjot”…

Vakaro pabaigoje sustojome į platų ratą ir drauge su mūsų mielais draugais iš Sietlo užtraukėme garsiąją dainą “Giminės” (Tomo Leiburo muzika, Jono Strielkūno žodžiai). Manau nesuklysiu, kad tą vakarą svetinguose Giedrės ir Vilmano namuose tikrai visi pasijutome tarsi giminės, visada pasiruošę ištiesti kitam ranką nelaimėje, paguosti ir užjausti sunkią valandą, pasidžiaugti drauge, jei kažką aplankė sėkmė, susiburti draugėn švenčių proga…

Ačiū jums iš visos širdies, melieji “Vakarų Kabareto” dalyviai, kad paaukojot savo brangų laiką, nepabūgot pandemijos barjerų ir tradicinių transporto kamščių tarp Sietl’o ir Portland’o ir padovanojot mums tokią gražią šventę!..Mylim jus už tai labai!..Asta ir Dainiau, Nomeda ir Arvydai, Egle, Sauliau, jūs - beprotiškai fantastiški ir nepakartojami!..

Esam be galo dėkingi Portland’o Lietuvių Bendruomenės Valdybos Pirmininkei Giedrei Babarskienei už tokio nuostabaus renginio organizavimą ir šiltą priėmimą, o “Vakarų Kabaretui” iš Sietlo – už mūsų širdyse pažadiną pavasarį, už viltį ir tikėjimą Meile…

Tuo pačiu norėčiau padėkoti mūsų šeimininkėms, taip gražiai ir šventiškai papuošusioms gardų vaišių stalą – jūs nuostabios, kaip visada!..

Na, o paragavę mūsų šeimininkių triūso vaisių, dar ilgai nenorėjom skirstytis: pasikalbėję apie šį bei tą, užtraukėm bendrą dainą, po kurios sekė dar ir dar viena...kas besuskaičiuos, kiek jų drauge sudainuota...Nes koks gi tu Dzūkas (ir Žemaitis, ir Aukštaitis, ir Suvalkas) be dainos?..Tikiu, kad mūsų bendros dainos dar ilgai ilgai skambės...

Gražina Kazilienė,

Portland‘o Lietuvių Bendruomenės Atstovė Spaudai ir Ryšiams su Visuomene

[portlandlac]

Branginkime neįkainojamą dovaną – Nepriklausomybę

Nejaugi tai ne sapnas? Ne svajonė, Viliojusi… dar vakar be vilties?! Nejau vergijoj slėgusi dejonė Dabar tik sapnas? Šmėkla praeities?..

Likimą aukštą, Viešpatie, mums skyrei : Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais! Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai, Laisvais išvedę šalį vieškeliais!

Šeštadienio popietę Portland’o Lietuvių Bendruomenė turėjo progą vėl susiburti kartu ir dar kartą paminėti gražią šventę – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines. Šiemet ši šventė ypatinga dar ir tuo, kad ji sutampa su Lietuvos, kaip Nepriklausomos valstybės, pripažinimo pasauliniu mąstu 100-siomis metinėmis.

Prieš 32 metus pasirašytas Nepriklausomybės aktas mus išvadavo iš okupanto rankų ir atvėrė kelią į laisvą Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Demokratišką šalį, kurią kiekvienas galime kurti savo darbais ir idėjomis.

Kovo 11- oji, Lietuvoje jau tapusi laisvės ir atgimimo simboliu, šiemet kitokia. Ji dar pilnesnė laisvės, vienybės, susitelkimo ir ryžto. Ji pilna vertybių, dėl kurių šiandien į kovą su agresoriumi stoja Nepriklausoma Ukraina. Beprecedentė agresija, sudrebinusi visą demokratišką pasaulį, primena, kad negalime pasitikėti diktatorių režimais ir jų valdomais gamtos ištekliais.

Bendruomenės Valdybos Pirmininkė Giedrė Babarskienė pasveikino visus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, trumpai pristatė šventinę programą. Vakaras prasidėjo Brett Bolstad giedamu Jungtinių Amerikos Valstijų himnu bei visų sugiedota Tautiška Giesme, po kurios sekė Portland’o Lietuvių Bendruomenės Garbės konsulo Randy Miller sveikinimo kalba, kurioje netrūko šiltų žodžių Lietuvai, galinčiai save drąsiai vadinti pirmuoju Laisvės šaukliu, arba pirmąja laisva kregžde, ištrūkusia iš nuožmių Sovietų Sąjungos gniaužtų…Garbės konsulas ne veltui myli ir gerbia laisvą Lietuvą,- jo paties genealogijos šaknys siekia mūsų gimtinę, nes Randy Miller senelė yra gimusi Vilniuje…

Vakaro svečius ir dalyvius pasveikino Estijos Bendruomenės Pirmininkas Kalev Sepp ir Latvijos Bendruomenės atstovas Pauls Toutonghi. Abu pranešėjai pasidžiaugė visų trijų Baltijos tautų iškovota laisve ir išreiškė savo solidarumą Ukrainai, kuriai iškilo grėsmė dar kartą tapti okupuotai Rusijos agresoriaus.

Leonidas Donskis yra sakęs, kad laisvė - tai egzaminas ir jos turi nusipelnyti. Šiandien šis egzaminas labai sunkus, tačiau mes jį išlaikysime. Išlaikys ir mūsų broliai bei sesės ukrainiečiai. Darbais ir pagalba ginkime mūsų ir ukrainiečių laisvę.

Lietuvos kelias į laisvę nebuvo lengvas: daugelį kartų ji ėjo iš vieno agresyvaus užpuoliko, arba galingesnio kaimyno, rankų į kitas rankas, negailestingi karai per visą Lietuvos istoriją nusinešė šimtus tūkstančių kovotojų už Lietuvos laisvę ir nekaltų civilių žmonių gyvybių…Amžina šlovė jiems!..

Apie tai labai išsamiai ir vaizdžiai papasakojo buvęs ilgametis Portland‘o Lietuvių Bendruomenės Pirmininkas Vilius Žalpys. Jo sukurto video filmo dėka labai aiškiai išvydome, kaip keitėsi Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, teritorijos ribos pastarųjų keleto šimtmečių laikotarpiu. Išgirdome įdomių faktų, kad pirmosios valstybės, pripažinusios Lietuvą De Facto ir De Jure, buvo: Vokietija, Švedija, Japonija, Norvegija, Anglija, Suomija, Latvija, Prancūzija, Sovietų Rusija, Estija, Argentina, Meksika. Beje, Amerika šiam žingsniui ryžosi tik bene 20-ji...

Na, o po rimtosios vakaro dalies, kai tylos minute pagerbėme neseniai iškeliavusius Anapilin mūsų bendruomenės narius bei žuvusius už Ukrainos laisvę, sekė linksmesnė, poezijos ir muzikos prisodrinta dalis...Ir vėl visų širdis džiugino Portland‘o Lietuvių Bendruomenės Lituanistinės Mokyklėlės „Atžalynas“ vaikučių paruošta programėlė: liejosi gerai visiems pažįstamų poetų, Laisvės šauklių: Maironio, B.Brazdžionio, J.Marcinkevičiaus, A.Venclovos ir kitų eilės, skambėjo nuostabios šiuolaikinių kompozitorių ir autentiškos liaudies dainos apie Laisvę, Tėvynę Lietuvą, kareivėlius, besiruošiančius į didį karą jos ginti...

Nuoširdžiai dėkojame Lituanistinės mokyklėlės mokytojoms Laimutei Kazlauskaitei-Meurer, Kristinai Kupčiūnienei ir direktorei Ernestai Ingelevičiūtei-Bolstad bei vaikučių tėveliams už jų triūsą, ruošiant vaikučius šventinei programai. Jūs – tiesiog nuostabūs: juk kiek daug reikia meilės ir pasišventimo, kad per tokį trumpą laiką padėtumėt jiems išmokti ilgiausius eileraščių bei dainelių tekstus!..

O vakaro pabaigoje visų laukė gardžiausiais kvapais viliojantis vaišių stalas: paragavę tradicinių lietuviškų patiekalų – kugelio, silkutės, keptos naminės duonelės, mėsos suktinukų, maltinukų, šaltienos, įvairiausių mišrainių, dar turėjom progą pasmaguriauti lietuvišku šakočiu, medaus tortu, varškės pyragu ir kitais gardumynais…

Ir aš ten buvau, alų-midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau…

Gražina Kazilienė, Portland‘o Lietuvių Bendruomenės atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene

https://www.youtube.com/watch?v=OHR3qCc0HIA

https://www.youtube.com/watch?v=VSxKT0x7KSQ&t=58s

[portlandlac]

Pasaulio lietuvių metų pradžia Šiaurės Vakaruose „Jeigu, Tėvyne, Tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane… tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei Tavęs neatsiminčiau, jeigu Tu man nebūtum brangesnė už visus džiaugsmus“, – kun. Tomas Karanauskas tokiais Šv. Rašto Psalmių 137-ojo skyriaus žodžiais sveikino Grotto koplyčioje Portlande susirinkusius į pamaldas, skirtas paminėti 101-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms. Godos Pavilanskaitės ir „Atžalyno“ lituanistinės mokyklos vadovės Ingos Sadaunikaitės-Kozhevnikov padedamos Gabrielė, Greta ir Dominyka renginyje atliko E. Masytės „Laisvę“. Tuo metu visi supratome, kad netiesa, jog už jūrų marių gimusiems net ir mišrių šeimų vaikams nebebus svarbi lietuvybė, nors garbingiausias 101-ųjų Lietuvos laisvės metinių minėjimo svečias Portlande žurnalistas Rimvydas Valatka ir nelinkęs avansu palikti jiems mūsų brangiausios šalelės tarp Nemuno ir Neries pilietybės. Vis dėlto, padedami Agnės Gurevičienės ir kitų Lietuvos patriotų diplomatų, vis daugiau Amerikoje gimusių mūsų tautiečių atstato savo Konstitucijoje apibrėžtą teisę įsirašyti į LR piliečių gretas. Na, o jei visi išeivijoje apsigyvenę lietuviai taptų tokie, kaip šauni mūsų bendruomenė „Rožių mieste“, net ir pats 1990-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, esu įsitikinęs, nebebalsuotų prieš visos lietuvių išeivijos Lietuvos pilietybes išsaugojimą. Pasaulio lietuvių metams ir Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti skirti renginiai tęsėsi ir kitą vasario mėn. savaitgalį Nevados valstijos Tahou kurorte „Heavenly“ slidinėjimo bazėje vietinės Reno, NV lietuvių bendruomenės suorganizuotame, ko gero, populiariausios Šiaurės Vakaruose žiemos sporto šakos sąskrydyje. Po puikios dienos kerinčioje gamtoje trijų kilometrų aukštyje vakarais rinkomės aptarti svarbiausių vos prieš penkerius metus pradėjusios kurtis JAV LB Nevados apylinkės reikalų, padėti 2018 m. rudenį išrinktai pirmininkei Laimai Etchegoyhen kuo greičiau susigaudyti šios pačios didžiausios Šiaurės Amerikos lietuvių visuomeninės organizacijos veikloje. Lietuvos nepriklausomybės proga į Kolorado valstijos kalnų Didįjį ežerą jau antrus metus paeiliui rinkosi lietuviai ir mūsiškiams prijaučiantys į poledinę žvejybą saulėtą sekmadienio rytmetį. Visų jauniausias tarp 20 dalyvių tapo vos trejų Rokas Sabonis, pramokęs svarbiausių žiemos žūklės paslapčių iš užkietėjusių kalniečių žvejų. Nuo šio amžiaus pradžios viename garsiųjų Kolorado kurortinių miestelių Freizeryje lietuviai sudarė vos ne trečdalį vietos gyventojų, o vienintelė valdiška biblioteka užsakinėjo spaudą iš Lietuvos. Nors Rytų pakrantė gali pasigirti didžiausiu lietuvių imigrantų skaičiumi istorijoje visos Amerikos mastu, turbūt visos šalies teritorijoje nėra jokio kito miesto, kur vienu metu būtų apsigyvenę tiek daug trečiabangių. O kodėl ne, jei darbo slidinėjimo kurortuose pilna ne vien tik žiemos sezonu, gamta kaip ne iš šio pasaulio, bet tarsi Eldorado – ne veltui Virgis Stakėnas Koloradui paskyrė vieną gražiausių savo dainų. Prieš ketvirtį amžiaus įsitikinau, kad iš Kauno neįmanoma išvažiuoti, liekam kauniečiais, nesvarbu, kur būtume, o prieš penketą metų apsigyvenęs Portlande pajutau, kad šį miestą be galo sunku palikti. Tačiau šįkart supratau, kad jei nebūtų buvę Portlando, Oregono, be menkiausios abejonės, rinkčiausi Koloradą!.. Kartais atrodo, kad tikrai esu po laiminga žvaigžde gimęs, nes kaip tai kitaip paaiškinti: penktadienį pakeliui iš Denverio į Freizerio kalnų kurortus bei Žiemos parką snigo kaip iš gausybės rago, o žvejybos dieną ant Didžiojo ežero ledo išaušo puikiausias šeštadienis – lyg vidurvasarį švietė saulutė ir jokio vėjo! Net įdegti suspėjau, nors viduržiemis. Pasimėgavę gamtos malonumais netgi su sniegaeigiu praskriejome, o į namus pas Daivą su buvusiu ilgamečiu Lietuvių bendruomenės pirmininku Romu Zablecku sugrįžtant vėl jokių sniegų… Kamščiai keliuose buvo į kitą pusę – iš Denverio į kalnus, o ne atgal. Ir ką sau galvojate?! Išskridus mudviem su Roku Saboniu į Portlandą, rytojaus rytą Koloradą vėl sukaustė sniego pūgos, dėl kurių žmonėms tapo beveik neįmanoma keliauti ir vykti į darbus. Taigi laimingai sugrįžome į Oregoną ir pasitikome pavasarį! Amerikai pagal kalendorių pasitikus pavasario sezoną (šioje šalyje oficiali pavasario pradžia kovo 21 d. – red. past.) pats metas… bendrai Baltijos tautų vakaronei. Praėjusį šeštadienį Portlando apylinkėse apsigyvenę lietuviai, latviai ir estai rinkosi į, tikėsimės, kasmetine tradicija nuo šiol tapsiantį renginuką. Tautiniai šokiai, dainos, žaidimai – buvo ką veikti ir mažiems, ir dideliems, o dalyvių amžius svyravo nuo 3 iki 93 metų. Ar ir prabėgus 30 metų prisimename legendinį Baltijos kelią, suvienijusį visų trijų Baltijos seserų Laisvės siekį, kuriam buvo lemta išsipildyti jau kitąmet? Portlando ir pietvakarių Vašingtono estai, lietuviai ir latviai į šį klausimą vieningai atsakė „taip“, kaip ir prieš tris dešimtmečius pakeliui į Nepriklausomybę, kuri, tikėsimės, lydės visas tris Baltijos seses per amžius. Laurynas R. Misevičius iš Portlando kovo 25, 2019