#miesto planavimas

[city24lt]

Urbanistai: Pilaitė buvo suplanuota sklandžiau nei Perkūnkiemis ar naujieji Pašilaičiai

Urbanistų vertinimu, Pilaitės raida yra sklandi ir gerai suplanuota, kitaip nei naujosios šiaurinės Pašilaičių ir Fabijoniškių dalys Perkūnkiemio ir Salomėjos Nėries gatvėse, kur viskas buvo skubiai apstatyta, liko klaidžių pravažiavimų, trūksta aiškių praėjimų tarp daugiabučių.

„Pilaitėje viskas vyksta pagal numatytą ir neblogai parengtą detalųjį miesto planą. Todėl susiformavo geras gatvių tinklas, infrastruktūra, viešosios erdvės. Iš Pilaitės lengvai pasiekiamas miesto centras tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu. Taip pat Pilaitė yra tankiai apgyvendinta, o tai miestui yra labai sveika, čia gera namų architektūra, palanki gamtinė aplinka – ežerai, miškai“, – pasakoja Justina Muliuolytė, komandos „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovė.

Tiesa, specialistė įžvelgia ir keletą trūkumų, kuriuos pakoregavus, Pilaitė ateityje gali tapti dar patrauklesniu rajonu. „Dažniausiai užsienyje pradedama formuoti rajoną ar kvartalą nuo viešosios erdvės, rajono centro, o Pilaitei to trūksta. Lyg ir yra centras, kur išsidėstę prekybos centrai, tačiau centrui reikia ne tik komercinės, bet ir viešosios funkcijos, kur žmonės galėtų susitikti, pabendrauti. Detaliajame plane tam numatyti plotai, bet šiuo metu jie yra tušti. Rajono potencialas dar nėra išnaudotas“, – sako J. Muliuolytė.

Informuojama, kad naujausiais nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, Pilaitėje siūloma įsigyti 493 butus. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nupirkti 258 butai.

„Pasiūla Pilaitėje kasmet auga, vien tik šiemet planuojama pastatyti beveik 500 butų. Paklausa taip pat nemažėja, nes Pilaitė traukia jaunas, savo ir vaikų ateitį planuojančias, šeimas. Dauguma butų yra ekonominės klasės ir yra vieni geriausių pasirinkimų sostinėje, įvertinant kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į gamtinę aplinką, rajono išplanavimą, susisiekimą su centru“, – sako Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius.

Pasak Albino Šniro, Pilaitės seniūno, mikrorajone gyvenančių žmonių amžiaus vidurkis yra 35-40 m., auga apie 1500 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Be to, vienas iš rajonų, kuriame daugiausiai vaikų iki 14 metų.

„Pilaitė sparčiai auga, o infrastruktūros plėtra šiek tiek vėluoja palyginti su gyventojų skaičiaus didėjimu. Artimiausiuose planuose – naujo darželio ir mokyklos statybos, nes tam yra poreikis. Aktyvėja ir prekyba Pilaitėje, kasmet išduodama apie 150 leidimų. Vasarą daugiausia prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, pavasarį – gėlėmis, žiemą – eglutėmis“, – pasakoja A. Šniras.

Urbanistai sako, kad pagal detalųjį miesto planą turi sparčiai augti šiaurinė Pilaitės dalis. „Minėtoje teritorijoje yra galimybė plėtoti ne tik daugiabučius, bet ir kotedžus, kitokios tipologijos gyvenamuosius pastatus. Pastatų įvairovė turi teigiamą įtaką miesto ar rajono formavimuisi“, – pasakoja J. Muliuolytė.

Pranešama, kad Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą. O pagrindiniu kriterijumi išlieka statybos darbų kokybė.

[panevezysanalize]

Miesto planavimas be diskusijos

https://www.wired.com/story/saudi-prince-plans-a-city-of-the-future-dont-bet-on-it/

[city24lt]

Liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas.

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.

[city24lt]

Būsimo komplekso Konstitucijos pr. statytojai nori jo dar aukštesnio

Tai atskleidė vienas žymiausių pasaulio architektų Danielis Libeskindas, antradienį pristatęs daugiau multifunkcinio centro „k18B“, išdygsiančio dešiniajame Vilniaus Neries krante, detalių.

„Svarbiausia idėja, kad tai tai būtų didelė publikos erdvė, ne tuščia. Viena naujausių idėjų – didelis atriumas, kuris būtų atviras visuomenei, visuomeninei veiklai, kuriame galėtų vykti operos pasirodymai, tai galėtų būti susitikimo erdvė. Tai unikalus dalykas, nes viešbučiai ir verslo centrai paprastai uždaro savo erdves, o čia būtų prieinama visiems miestiečiams – kaip buto salionas, kur žmonės gali ateiti ir vakare, ir dieną, kur galėtų praleisti savo laisvalaikį“, – sakė D. Libeskindas.

Multifunkciniame centre Konstitucijos pr. 18B planuojama įrengti apie tūkstančio darbo vietų verslo centrą bei vieną pirmųjų pasaulyje naujai gyvenimo būdo viešbučių koncepcijai atstovaujantį „Radisson RED“.

Pats kompleksas užimtų apie 500 kv. m teritoriją, būtų prieinamas miestiečiams ir miesto svečiams visą parą. Taip pat planuojama, kad pastatas bus aukštesnis, nei buvo skelbta anksčiau, pagal dabartinį priešprojektinį siūlymą jo aukštis siektų apie 94,75 m, tačiau nėra aišku, ar tokiam siūlymui bus pritarta, kadangi detalės turi būti derinamos su savivaldybe.

Architektas atskleidė, kad pokyčių gali būti ir daugiau, kadangi pastato projekto planavimas – organiškas procesas, kuris tobulinamas nuolat palaikant dialogą tiek su projekto vystytojais, tiek su miestiečiais. Vis dėlto nusistovėjusių taisyklių jis laužyti nežada ir teigia atsižvelgiantis į Vilniaus miesto kraštovaizdžio specifiką.

„Noriu pasakyti, kad pastatas nėra kažkokia lazda, įsmeigta lauko vidury, be jokios minties. Pats pastatas yra skulptūrinės formos, jis pieštas atsižvelgus į Vilniaus architektūrą, kaip šviesa krenta į fasadą, kokiu kampu. Aš niekada nelaužau jokių taisyklių, projektas – daugiau kaip pokalbis, kas geriau miestui, pastatui. Svarbu, kokią atmosferą jis kurs, kokios bus fasado spalvos, kaip pastatas derės su aplinka, gamtos sąlygomis. Yra labai daug klausimų, kurie yra daug platesni, nei galima pagalvoti“, – sakė architektas.

Projekto vystytojai tikisi, kad čia galėtų būti rengiamos meno parodos, statomi spektakliai, rengiami madų pasirodymai. Taip pat jie atskleidė, kad jau bendravo su kai kuriais menininkais, režisieriais, kurie galėtų kurti pasirodymus pastato viešose erdvėse. Ši idėja, anot jų, itin nudžiugino operos režisierę Dalią Ibelhauptaitę.

D. Libeskindas ir jo studijos „Studio Libeskind” architektai teisę projektuoti multifunkcinį verslo ir viešbučio centrą laimėjo praėjusiais metais įvykusiame tarptautiniame konkurse, kurį rengė Vilniaus miesto Savivaldybė, Lietuvos architektų sąjunga bei „Lords LB Asset Management”.

Šiuo metu galiojantys miesto planavimo dokumentai įpareigoja, kad toje vietoje esantis statinys turi atitikti papildomus reikalavimus. Aukštesni nei 35 metrų pastatai, anot miesto bendrojo plano, numatytame sklype leistini tik tuomet, kai jie atitinka deklaruojamą viešąjį interesą, esant ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui. Jiems taip pat būtinas savivaldybės tarybos pritarimas.

D. Libeskindas yra vienas garsiausių pasaulio architektų, galintis didžiuotis tokiais darbais kaip – Žydų muziejus Berlyne, Metropoliteno universiteto Doktorantūros centras Londone, M. Volio centras Barlano universitete Tel Avive. 2003 m. D. Libeskindas tapo ir vyriausiuoju Niujorko Pasaulio Prekybos Centro atstatymo architektu.