#NT plėtra

[city24lt]

Išgraibstė nuosavus kiemus: Vilniuje statys daugiau angliškų būstų

Bemaž 2 hektarų dydžio gyvenvietė, kurią sudaro horizontaliai išdėstyti dviaukščiai butai, iki kito rudens išaugs ir pasipildys dar 68 dviaukščiais būstais. Visi britiškos architektūros butai bus 56 kv. metrų ploto ir to paties išplanavimo: pirmajame aukšte numatyta svetainė ir virtuvės zona, prieškambaris bei sanitarinis mazgas, antrajame aukšte bus įrengti du miegamieji ir vonios kambarys. Kiekvienas butas turės atskirą įėjimą, nuosavą kiemą su terasa bei po vietą automobiliui parkuoti.

Balkonų era baigiasi?

Pasak projekto vadovės Ilmos Stasiulytės, saikingos kvadratūros ir didesnio privatumo būstai sostinės NT sektoriuje šiuo metu paklausiausi: „Taikome į Vilniuje besiformuojančią europietišką viduriniąją klasę – žmones, kurie nori autonomijos, tačiau nelinkę kraustytis į užmiestį ar aukoti gyvenimo santaupų nuosavo namo statyboms. 50-60 kvadratų, trys kambariai – šiandien tai yra universaliausi sostinės būsto parametrai.“ Vis dėlto pripažįstama, jog būtent nuosavi kiemai, priskirti kiekvienam šeimininkui, padėjo parduoti visus gyvenvietės pirmojo etapo butus du kartus greičiau nei planuota.

Investuoja milijonus

Angliškos gyvenvietės antrojo statybų etapo darbus planuojama baigti 2018 m. rudenį. Projekto vystytojai į „Naujosios Anglijos“ į gyvenvietės plėtrą papildomai investuos daugiau nei 3,3 mln. eurų. Gyvenvietės būstų vidutinė kaina už kvadratinį metrą, lyginant su pirmojo etapo būstais, išliks panaši ir sieks apie 1420 eurų. Remiantis „Rewo“ nekilnojamojo turto rinkos tyrimo duomenimis, tai yra apie 300 eurų mažiau nei vidutinė naujo buto kvadratinio metro kaina sostinėje rugpjūčio mėnesį.

„Naujosios Anglijos“ projekto valdymą atliekanti NT vystymo grupė „Rewo“ sostinėje įgyvendino „Neries apartamentų“, „Turniškių dominijos“, „Subačiaus 19”, „SoHo Lofts” ir kitus nekilnojamojo turto projektus.

[city24lt]

Urbanistai: Pilaitė buvo suplanuota sklandžiau nei Perkūnkiemis ar naujieji Pašilaičiai

Urbanistų vertinimu, Pilaitės raida yra sklandi ir gerai suplanuota, kitaip nei naujosios šiaurinės Pašilaičių ir Fabijoniškių dalys Perkūnkiemio ir Salomėjos Nėries gatvėse, kur viskas buvo skubiai apstatyta, liko klaidžių pravažiavimų, trūksta aiškių praėjimų tarp daugiabučių.

„Pilaitėje viskas vyksta pagal numatytą ir neblogai parengtą detalųjį miesto planą. Todėl susiformavo geras gatvių tinklas, infrastruktūra, viešosios erdvės. Iš Pilaitės lengvai pasiekiamas miesto centras tiek viešuoju transportu, tiek automobiliu. Taip pat Pilaitė yra tankiai apgyvendinta, o tai miestui yra labai sveika, čia gera namų architektūra, palanki gamtinė aplinka – ežerai, miškai“, – pasakoja Justina Muliuolytė, komandos „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovė.

Tiesa, specialistė įžvelgia ir keletą trūkumų, kuriuos pakoregavus, Pilaitė ateityje gali tapti dar patrauklesniu rajonu. „Dažniausiai užsienyje pradedama formuoti rajoną ar kvartalą nuo viešosios erdvės, rajono centro, o Pilaitei to trūksta. Lyg ir yra centras, kur išsidėstę prekybos centrai, tačiau centrui reikia ne tik komercinės, bet ir viešosios funkcijos, kur žmonės galėtų susitikti, pabendrauti. Detaliajame plane tam numatyti plotai, bet šiuo metu jie yra tušti. Rajono potencialas dar nėra išnaudotas“, – sako J. Muliuolytė.

Informuojama, kad naujausiais nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, Pilaitėje siūloma įsigyti 493 butus. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nupirkti 258 butai.

„Pasiūla Pilaitėje kasmet auga, vien tik šiemet planuojama pastatyti beveik 500 butų. Paklausa taip pat nemažėja, nes Pilaitė traukia jaunas, savo ir vaikų ateitį planuojančias, šeimas. Dauguma butų yra ekonominės klasės ir yra vieni geriausių pasirinkimų sostinėje, įvertinant kainos ir kokybės santykį, atsižvelgiant į gamtinę aplinką, rajono išplanavimą, susisiekimą su centru“, – sako Martynas Žibūda, „Eika“ plėtros direktorius.

Pasak Albino Šniro, Pilaitės seniūno, mikrorajone gyvenančių žmonių amžiaus vidurkis yra 35-40 m., auga apie 1500 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Statistikos departamento portalo duomenimis, Pilaitė vienas iš sostinės rajonų, kuriame mažiausiai gyvena vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Be to, vienas iš rajonų, kuriame daugiausiai vaikų iki 14 metų.

„Pilaitė sparčiai auga, o infrastruktūros plėtra šiek tiek vėluoja palyginti su gyventojų skaičiaus didėjimu. Artimiausiuose planuose – naujo darželio ir mokyklos statybos, nes tam yra poreikis. Aktyvėja ir prekyba Pilaitėje, kasmet išduodama apie 150 leidimų. Vasarą daugiausia prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, pavasarį – gėlėmis, žiemą – eglutėmis“, – pasakoja A. Šniras.

Urbanistai sako, kad pagal detalųjį miesto planą turi sparčiai augti šiaurinė Pilaitės dalis. „Minėtoje teritorijoje yra galimybė plėtoti ne tik daugiabučius, bet ir kotedžus, kitokios tipologijos gyvenamuosius pastatus. Pastatų įvairovė turi teigiamą įtaką miesto ar rajono formavimuisi“, – pasakoja J. Muliuolytė.

Pranešama, kad Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atlikta pirkėjų apklausa rodo, kad ieškant būsto, vis svarbesniu kriterijumi tampa vieta mieste. Naujausiais duomenimis, šis kriterijus buvo antras pagal svarbą renkantis būstą, jis tapo svarbesniu net už būsto kainą. O pagrindiniu kriterijumi išlieka statybos darbų kokybė.

[city24lt]

NT ekspertai: kauniečių poreikiai kinta, patrauklumą atgavo miesto centras

Būsto rinka Kaune išlieka aktyvi

Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad Kauno būsto rinka išlieka aktyvi, paklausa nemažėja. „Pastaruosius kelerius metus Kaune vidutiniškai parduodama apie 350 senos ir naujos statybos butų per mėnesį, panašūs pardavimo tempai išlieka ir šiemet“, – pastebi „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.

Anot jo, naujos statybos butų pardavimo apimtys nuosekliai auga. 2017 metų pirmąjį pusmetį Kaune per mėnesį vidutiniškai buvo parduota ir rezervuota apie 60 naujos statybos butų arba 25 % daugiau nei jų buvo realizuojama per mėnesį 2016 metais.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė antrina, jog lyginat su pirmuoju 2016 metų pusmečiu, vien „Swedbank“ su kauniečiais pasirašė apie 8 % daugiau nekilnojamojo turto paskolų sutarčių.

Tiesa, nors išlaiko stabilų ir nuoseklų augimą, sostinės nekilnojamojo turto aktyvumo Kaunas dar nepasiekė.

Antrąjį būstą įsigyjantys kauniečiai vertina centrą ir senamiestį

„Kaune veikiame per 50 metų, gerai pažįstame šį miestą ir jo gyventojų poreikius. Čia visą laiką galiojo auksinė nekilnojamojo turto taisyklė – vieta buvo ir tebėra svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi. Kauno miesto struktūra leido miestiečiams kurtis nuosavuose namuose užmiesčio rajonuose – toks formatas ilgą laiką buvo populiariausias. Tik pastaraisiais metais stebime, jog atsiranda kitokį poreikį turinčių pirkėjų grupė. Vyresnė kauniečių karta jau patyrė, jog užmiesčio vietos išliekamoji vertė yra kur kas mažesnė ir, nusprendus parduoti užmiestyje esantį būstą, grąža gali būti mažesnė nei padaryta investicija. Tad dabar nebe pirmą būstą įsigyjantys kauniečiai grįžta į miesto centrą, kur, įsikūrus kokybiškai, galima turėti daugiau privalumų – gerą susisiekimą, patogią infrastruktūr��, arti esančias pramogas“, – pasakoja darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Panašias tendencijas stebi ir S. Umbrasas. Jo teigimu, pastaruoju metu žmonės labiau ieško išskirtinių vietų, su gražiu vaizdu pro langą, todėl išaugo poreikis pirkti būstą centrinėje miesto dalyje. Dar prieš kelerius metus kauniečiai į tai žiūrėjo atsargiai, o dabar drąsiai renkasi būstą centre. „Centrinėje miesto dalyje paklausus ne tik centras, bet ir vienas seniausių miesto rajonų – Žaliakalnis“, – tęsia S. Umbrasas.

Tiesa, ryškėja ir šiuos poreikius turinčio pirkėjo portretas – vyresnės kartos, grįžtantys iš namo užmiestyje į centrą arba perkantys būstą savo vaikams, finansiškai pajėgūs ir įsigyjantys būstą savo lėšomis. Todėl, K. Vanago teigimu, centre būstą besirenkantiems gyventojams yra itin svarbus statybas vykdančios bendrovės patikimumas.

Nauji NT projektai atgaivino miesto centrą

Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, jog miestiečių grįžimas į centrą susijęs ir su didesne aukštos kokybės projektų pasiūla.

Kaune, priešingai nei Vilniuje, ilgą laiką trūko išskirtinių, kokybiškų nekilnojamojo turto projektų, atgaivinančių erdves, kurios tam tikra prasme iš miestiečių buvo atimtos dėl to, kad buvo neprieinamos – plačios gamyklų užimtos teritorijos, pakrantės. Tad miesto situacija buvo netradicinė – viena vertus, ypatingo grožio Nemuno ir Neries krantinių panoramos, kita vertus – jokios saugios prieigos ir galimybės gyventi prie jų.

„YIT Kausta“ vystomas, architekto Tomo Kriaučiūno suprojektuotas, Piliamiesčio kvartalas – vienas pirmųjų, išlaisvinusių Kauno pakrantes ir sudariusių galimybes gyventojams gyventi prie Neries kokybiškame būste su išvystyta infrastruktūra.

„Tikimės, kad Piliamiestis virs traukos centru ne tik čia apsigyvenusiems, bet ir visiems kauniečiams – sutvarkius krantinę, nutiesus dviračių ir pėsčiųjų takus, iš dalies terasinio apsauginio pylimo suformavus amfiteatrą, pavyks šią miesto dalį paversti modernaus miestiečio gyvenimo būdą atitinkančia vieta,“– pasakoja K. Vanagas.

Daliai Piliamiesčio gyventojų atsiveria ne tik upės, bet ir Kauno pilies panorama. Šiuo metu naujakuriai keliasi į du pirmuosius daugiabučius, į pabaigą eina dar dviejų gyvenamųjų daugiabučių įrengimas. Šiame kvartale iš viso bus pasiūlyti 172 nauji butai, o per šešerius metus bus pastatyti 11 statinių – tiek gyvenamųjų namų, tiek biurų ir prekybinės patalpos.

Išlieka migracija į užmiesčius

Vertinant jaunesnės, trisdešimtį peržengusios, kauniečių kartos poreikius, jie išlieka nepakitę – dauguma jų dirba miesto centre ir renkasi naujos statybos ekonomiškesnį būstą užmiestyje. Ieškodami mažesnės kainos būsto variantų dalis kauniečių netgi migruoja į rajonus. Dažniausiai tai šeimos, įsigyjančios pirmąjį bendrą būstą arba nusprendusios keltis į namą ar kotedžą.

„Iš Kauno rajonų didžiausią paklausą šiuo metu turi Domeikava, Giraitė, Romainiai ir Garliavos kryptimi išsidėstę rajonai. Būtent šiuose rajonuose vystomi nekilnojamojo turto projektai, tad ten koncentruojasi ir paklausa. Kalbant apie miegamuosius Kauno rajonus, aktyviausiai kauniečiai dairosi būsto Dainavoje ir Šilainiuose, kur taip pat plėtojami nauji projektai“, – teigia S. Umbrasas.

Net ir rinkdamiesi ekonominį variantą, kauniečiai pageidauja, kad jame būtų bent du miegamieji. Tad ieškodami buto ar kotedžo miegamuosiuose rajonuose ar užmiestyje, kauniečiai dairosi varianto tiek su keliais miegamaisiais, tiek su pakankamai erdvės kitoms patalpoms. Tai galioja būstams nuo 60 iki 80 m² ploto.

Pasak S. Umbraso, nors ir retai, pasitaiko miestiečių, užmiestyje ieškančių 200–250 m² namo. Paieška nebūna paprasta, nes tokio dydžio nuosavi namai statomi rečiau dėl gerokai didesnių statybos kaštų.

[city24lt]

Vakarinis aplinkelis atvėrė fantastiškas vietas naujiems būstams

Atidarius Vilniaus vakarinį aplinkkelį miestiečiai skaičiuoja, kaip pagerėjo susisiekimas su miesto centru, tuo metu NT ekspertai pastebi aplink vakarinį aplinkkelį gausėjantį statybų skaičių – sostinės kelių infrastruktūros plėtra padrąsino plėtotojus imtis naujų projektų statybų ir kiek toliau nuo miesto centro esančiose vietovėse. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016–2017 metais vakarinio aplinkkelio apylinkėse pradėtos 11 būsto projektų ir 4 komercinės paskirties pastatų statybos.

Plėtotojai išnaudoja iki šiol buvusias mažiau urbanizuotas vakarinio aplinkkelio vietoves, kurios dažnai išsiskiria vaizdingu kraštovaizdžiu, miškais ir žaluma, vandens telkiniais. Dauguma šių vietovių yra užmirštos ir nepritaikytos miestiečių reikmėms, neišnaudotas šių erdvių potencialas. Tad vykdant statybas šiose teritorijose, siekiama išsaugoti esamą kraštovaizdį, prie jo derinamas ir būsimo projekto užstatymo planas, tvarkoma aplinka ir gerbūvis. „Geras pavyzdys yra šalia Vilniaus vakarinio aplinkkelio beveik 2 ha teritorijoje statomas mažaaukštis kvartalas „Town House“, čia sklypas padalintas į dvi maždaug lygias dalis – viena užstatoma A energinės klasės dviaukščiais butais su erdviais iki 1,8 aro kiemeliais, kitoje, šalia upelio, bus sutvarkytas ir įrengtas tik šio kvartalo gyventojams priklausantis privatus parkas“, – pasakoja Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas. Ir pastebi, kad Vilniuje projektai su privačiu parku ir vandens telkiniais apskritai iki šiol buvo retenybė.

Plėtotojai už konkurencingą kainą vakarinio aplinkkelio apylinkėse gali įsigyti didesnio ploto sklypą nei miegamuosiuose rajonuose ir kurti pridėtinę vertę, pasiūlant pirkėjui papildomas erdves. Tad nuosavas kiemelis ar terasos tampa svariu pranašumu, kurį gali pasiūlyti plėtotojai, renkantis būstą toliau nuo miesto centro. „Plėtotojai tendencingai stato ir pirkėjams siūlo įperkamą, mažesnės kvadratūros būstą. Pastebime, kad mažos kvadratūros būstas yra itin paklausus, tačiau tuo pačiu pirkėjai vis dažniau ieško būsto su privačia lauko erdve, kuri tarytum kompensuoja mažesnį gyvenamąjį plotą ir taip praplečia turimą namų erdvę. Pastebime ir dar vieną tendenciją, kad užmiestyje gyvenantys žmonės kraustosi atgal į miestą ir taip pat ieško kotedžų ar butų būtent su kiemeliais“, – teigia A. Šapoka.

„Žemės sklypų kaina vakarinio aplinkkelio prieigose yra gerokai mažesnė nei esanti arčiau centrinės miesto dalies, o kartu ir lokali konkurencija yra mažesnė, todėl plėtotojai, esant iš tiesų aktyviai paklausai, čia gali sėkmingai realizuoti savo verslo planus. Manau, kad artimiausiu metu čia tikrai stebėsime nedidelių ar vidutinės apimties būsto projektų plėtrą“, – teigia A. Šapoka.

Kad vystoma kelių infrastruktūra mieste, dėl tuo metu dar tik būsimo vakarinio aplinkkelio, buvo vienu iš argumentų padrąsinusių plėtotojus pradėti vystyti projektus nuo centro nutolusiuose rajonuose, o pirkėjus – rinktis ten būstą, iliustruoja ir sėkminga bei aktyvi vakarinės ir šiaurinės Vilniaus dalies plėtra. Dar prieš dešimtmetį Vakarinėje miesto dalyje esantis Pilaitės mikrorajonas buvo laikomas vienu nuo miesto labiausiai nutolusiu rajonu, tačiau Pilaitės ribos plečiasi jau gerą dešimtmetį – vykdant aktyvias statybas ir daugiabučiais užstačius buvusius tuščius sklypus, skyrusius Pilaitę ir miestą, dabar Pilaitė jau ribojasi su kitais miesto gyvenamaisiais rajonais.

„Ober-Haus“ atstovas pasakoja, kad gerėjantis susisiekimas mieste žmonėms padeda priimti sprendimą kraustytis į mažiau urbanizuotas teritorijas, taip išpildomas jų noras būti arčiau gamtos, kai pagrindiniai miesto objektai lieka lengvai pasiekiami. „5 minutėmis ilgesnė kelionė į ar iš darbo problemų nesukelia, tačiau gyvenimas gamtoje iš esmės keičia gyvenimo komfortą“, – teigia A. Šapoka.

Šaltinis: Lrytas.lt

[city24lt]

Vilniaus jaunimas tuoj pritrūks oro toliau pūsti būsto kainas

Kaip pastebi Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis, Vilniuje demografija šiuo metu itin palanki dideliam būsto rinkos aktyvumui.

Jis pabrėžė, kad vertinant jaunimo įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, reikia atsižvelgti į tai, jog 25–34 amžiaus gyventojų dalis sostinėje yra didesnė, nei rodo oficiali statistika. Realūs skaičiai paaiškėja įtraukus ne tik gyvenamąją vietą deklaravusius, bet ir pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) įstaigose užsiregistravusius asmenis.

Pasirodo, Vilniuje gyvena 116,1 tūkst. jaunuolių arba maždaug 31 proc. daugiau, nei yra deklaravę gyvenamąją vietą. Būtent jie yra būsto nuomos variklis.

Iš jaunuolių gaunamos pajamos pastaraisiais metais kai kuriuos gyventojus ragino butus pirkti nuomai. 2016 metų gruodžio duomenys rodo, kad antrinių butų dalis Vilniuje sudarė 13 proc. ir buvo 1,1 proc. punktu didesnė nei 2015 metais.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2017 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2016 metų pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos sostinėje padidėjo 7,1 proc., visoje Lietuvoje – 10,2 proc.

Tačiau demografinės prognozės rodo, kad šioje rinkoje artėja reikšmingi pokyčiai.

Demografinė duobė

Remiantis bazine Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ prognoze, nuo 2020 iki 2030 metų 25–34 metų amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės 157 tūkst. arba maždaug 43 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebima vidinė migracija iš regionų į didžiuosius miestus ir ypač Vilnių, tačiau jei jaunimo bus mažiau visoje šalyje tai ir šis šaltinis nekompensuos su emigracija į užsienį ir mažu gimstamumu susijusių praradimų.

A. Škarnulis komentavo, kad žvelgiant į vidutinį laikotarpį, būsto rinka gali susidurti su nemenkais pokyčiais.

„Jaunimo daliai menkstant, o visuomenei senėjant, gyventojų poreikiai keisis, reikės ir kitokio būsto.

Šiuo laikotarpiu galimas reikšmingas būsto rinkos dalių populiarumo persiskirstymas, nes vienose paklausa sumažės (pavyzdžiui, ekonomiškai neefektyvaus ir mažo ploto būsto), tačiau kitose (visų pirma didelių išlaidų nereikalaujančių, taupių būstų) – gali pastebimai išaugti“, – sakė jis.

Pasak Lietuvos banko atstovo, ilguoju laikotarpiu rinka – būsto pirkėjai ir statytojai – turėtų prisitaikyti prie demografinių pokyčių, tačiau reikšmingi pokyčiai, atrodo, neišvengiami.

„Jeigu ilgesniu laikotarpiu šalyje gyventojų skaičius iš tikrųjų reikšmingai susitrauks, dalis būstų apskritai liks tušti, o ypač – regionuose.

Būsto rinką veiks ir tai, kiek turtinga senatve šalies gyventojai galės pasigirti – jeigu pensijoje pajamos bus nedidelės ir užtikrins tik pačius būtiniausius poreikius, tai prisidės prie atskirų visuomenės grupių migracijos iš vieno būsto segmento į kitą“, – komentavo A. Škarnulis.

A. Avulis statys mažiau

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis DELFI sakė, kad rinką seka ir pokyčiams rengiasi.

„Jei gyventojų skaičius mažės, tai tiesiog statysime mažiau namų tuomet. Arba statysime tokius butus, kurie galbūt reikalingi truputį vyresniems“, – komentavo jis.

Vis dėlto, A. Avulis prognozavo, kad Vilniuje jaunų gyventojų mažės ne taip sparčiai, kaip likusioje Lietuvoje.

„Nebus taip, kad Lietuvoje neliks gyventojų, nors ir yra tokių anekdotų, jog paskutinis nepamirškite išvažiuodamas išjungti šviesą. Patinka man tie pajuokavimai, bet aš tuo nelabai tikiu, nes migracija vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Vieni išvažiuoja, kiti atvažiuoja. Tai kažkokio labai didelio dramatizmo turbūt dėl to nereikia daryti. Praktiškai visos Europos (ir ne tik) sostinės auga. Taip, Rygoje gyventojų mažėja, bet sostinės turi ypatingą trauką, į jas žmonės atvažiuoja iš mažų miestelių. Gali būti, kad ir Lietuvoje bus toks scenarijus“, – sakė A. Avulis.

Pašnekovas sakė, kad kainų klausimas, t.y. kur susikirs NT pasiūlos ir paklausos kreivės, nuspėjamas sunkiausiai.

„Kai atlyginimai didėja, natūraliai kyla visų paslaugų kainos, įskaitant ir statybos darbus. Kažin ar tada turėtų pigti būsto kainos“, – svarstė A. Avulis.

„Hanner“ vadovas pastebėjo, kad jei lietuviai nori tokių pat atlyginimų, kokie yra kitose ES šalyse, tai turėtų būti nusiteikę ir atitinkamoms NT kainoms.

„Kad kainos mažėtų, turi kažkas įvykti, bet niekas nežino, ar tai įvyks“, – pridūrė jis.

Investuotojai kursto nelygybę

A. Škarnulis taip pat pastebėjo, kad nepamatuotai aktyvi investuotojų veikla būsto rinkoje gali būti siejama ir su socialiniais bei pajamų nelygybės klausimais.

„Visų pirma, dėl itin aktyvaus investuotojų veikimo būsto rinkoje padidėja būsto paklausa, ir tai sukelia spartesnį būsto kainų kilimą. Sparčiau kylančios kainos apriboja potencialių pirmojo būsto pirkėjų galimybes įsigyti nuosavą būstą, todėl šiems tenka nuomotis būstą ilgiau.

Taip nuomojamo būsto paklausa irgi didėja ir gali sukelti klaidingus tiek investuotojų, tiek būstą gyventi siekiančių įsigyti asmenų lūkesčius dėl kainų ir pačios būsto paklausos augimo tvarumo. Dėl perteklinio investuotojų aktyvumo gali susidaryti paklausos ir pasiūlos disbalansas“, – sakė jis.

Lietuvos banko atstovas pasakojo, kad kitų šalių patirtis yra parodžiusi, jog būsto pirkimo nuomai rinkoje aktyviai gali veikti tik labai nedidelė turtingesnių gyventojų dalis.

„Taip reikšminga būsto fondo dalis tampa sukaupta palyginti nedidelės vietos visuomenės dalies ir užsienio investuotojų rankose, ir jų turtas bei pajamos dar labiau išauga, o mažesnes pajamas uždirbantys asmenys dėl būsto pabrangimo turi ilgiau gyventi nuomojamame būste.

Paminėtina, kad minėto nekilnojamojo turto rinkos „koncentravimosi“ ir iš to išplaukianti nelygybės problema kitose šalyse sprendžiama, pavyzdžiui, pasitelkiant visuotinius NT mokesčius ir panašiai“, – dėstė A. Škarnulis.

Be to, jis pabrėžė, kad didesnių rizikų, susijusių su būsto pirkimu investicijai, gali kilti tuomet, kai būstą investicijai perkantieji yra nepamatuotai aktyvūs, dėl to formuojasi disbalansai, ir, be kita ko, kai investuojant į būstą didele apimtimi yra naudojamos skolintos lėšos.

Šaltinis: Delfi.lt

[city24lt]

Atskleista, kaip stoties rajonas atrodys po 10 metų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto studentė Evelina Giedrytė, rengdama mokslinį darbą „Vietovės įvaizdžio formavimo modeliai. Vilniaus stoties rajono įvaizdžio atvejis“ (vadovė – doc. dr. Jekaterina Lavrinec), klausė šių grupių atstovų, kokį stoties rajoną matysime po 5–10 metų. Atsakymai stebina.

Prilygs Europos didmiesčių stotims

Nekilnojamo turto vystytojo, „Oslo namai“, „Comfort Hotel LT“ bei kitų projektų direktoriaus Egidijaus Damulio nuomone, Vilniaus stotis prilygs Europos didmiesčių stotims. „Stotis yra miesto ašis ir aš pats būdamas kituose miestuose dažnai renkuosi viešbučius aplink ją. Dėl patogaus pasiekiamumo ir infrastruktūros čia kuriasi verslo centrai, restoranai ir pramogų įstaigos, čia vyksta populiariausi renginiai, čia nori būti turistai, nes jiems patogu atvykti ir išvykti. Neabejoju, kad po keleto metų Vilniaus stotis taps moderni ir bus panaši į pagrindinių Europos didmiesčių stočių teritorijas“, – sako jis.

Tačiau, anot E. Damulio, kol kas apie stotį, kaip miesto širdį, Vilniuje kalbėti anksti. Nors rajonas išgyvena ryškius teigiamus pokyčius, aplinką pakeisti yra daug lengviau ir greičiau nei įsišaknijusius stereotipus: „Dėl šios priežasties kalbėdami tiek apie mūsų bendrovės išvystytą viešbutį, tiek apie „Oslo namus“ vengėme žodžio „stotis“. Labiau akcentavome privalumus – vykstančius pokyčius, stiprėjančią bendruomenę, atstumą iki Senamiesčio ir svarbiausių miesto transporto mazgų. Ypač vyresni ir mažiau pasaulio matę žmonės vis dar turi neigiamą nuomonę apie stoties teritoriją“, – tvirtina E. Damulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad apie stoties rajoną egzistuojantys stereotipai yra mažai pagrįsti. „Pasakymas, kad šis rajonas yra nesaugus, mano nuomone, yra visiška nesąmonė. Senamiesčio ir stoties teritorijoje nuolat lankosi didžiulis srautas žmonių, tad natūralu kad ir aktyviose teritorijose yra ir žymiai daugiau nutikimų bei įvykių nei užmiestyje ar gyvenamuose rajonuose. Prieš darant išvadas reikėtų detaliau panagrinėti kriminalinių įvykių statistiką“, – pastebi E. Damulis.

Rajoną atgaivins menininkai

Stoties bendruomenės įkūrėja ir festivalių „Stoho Vilnius“ bei „Vilnius Open – kita stotelė stotis“ pagrindinė organizatorė Violeta Masteikienė, šiame rajone gyvenanti daugiau nei 10 metų, sako taip pat pastebinti pokyčius.

„Mūsų rajonas yra unikalus tuo, kad šalia bibliotekos ilgą laiką negalėjai pamatyti šviesių veidų, o tik tuos, kurie ateina čia iš nakvynės namų prastumti laiko. Bet situacija keičiasi. Pavyzdžiui, aš gyvenu tokioje vietoje, kur ėjo vagių pamėgtas kelias – kai jie pavogdavo ką nors iš stoties rajono, nukirsdami kampą bėgdavo pro mūsų kiemą. Pastaruosius 5 metus aš jau neberandu čia tuščių rankinukų ar dokumentų, kuriuos ankščiau tekdavo nešti į policiją“, – pasakoja stoties rajono gyventoja.

Jos nuomone, šiame rajone vyksta panašūs pokyčiai, kuriuos pergyveno dabar prestižiniu laikomas Užupio rajonas: „Menininkai yra varomoji rajono vystymosi jėga, jie dabar čia keliasi iš Užupio, dirba, kad rajonas atgytų, atsinaujintų. Kaip ir Užupio atveju, kai jie baigs savo „misiją“ čia, parduos patalpas ir kelsis į kitą rajoną, kur vėl iš naujo bandys padaryti kažką gero“.

Stotis – naujasis Užupis

Bendradarbystės vietos „Coffice“ įkūrėja Eglė Šlipaitytė išskiria kūrybinių verslų ir idėjų iniciatorius kaip tuos, kurie prisideda prie stoties rajono aplinkos gerinimo, nes savo veiklai pasirenka apleistas, niekam nenaudojamas patalpas. „Šis rajonas itin pasižymi kūrybiniais sprendimais, kurių pagalba senas kioskas virsta maitinimo įstaiga arba apleistose patalpose, padarius kosmetinį remontą, per daug neišpuoselėjant interjero, įsikuria populiarūs barai bei kitos pasilinksminimo vietos. Jos išsiskiria „trashy“ interjerais, primenančiais fabrikus ar gamybines patalpas. Ir tai atitinka rajoną, kuris pats toks yra – truputėlį purvinas, truputėlį pavojingas“, – sako E. Šlipaitytė.

„Coffice“ įkūrėja taip pat prognozuoja stoties rajonui Užupio likimą: „Stoties rajono pokyčiai man primena Užupio pavyzdį. Jis taip pat buvo apleistas, nelabai saugus rajonas. Dėl palankių nuomos, nekilnojamo turto kainų ir geros vietos mieste jame ėmė kurtis menininkai vėliau pritraukę ir nekilnojamo turto investuotojus. Laikui bėgant jis tapo prestižiniu rajonu“.

[city24lt]

Didmiesčiuose statybų – vis daugiau, bet regionai stagnuoja

Daugiausiai jų – sostinėje, kur dirba rekordinis skaičius žmonių – apie 300 tūkstančių. Dėl to šiuose regionuose auga ir būsto paklausa. Pasak analitikų, statybos pernai buvo aktyvesnės nei prieš krizę, tačiau jeigu tuo metu gyventojai butus pirko norėdami perparduoti, šiuo metu žmonės būstą perka sau, todėl auga kotedžų ir nuosavų namų paklausa.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šios tendencijos parodo netolygumą tarp didmiesčių ir regionų, kur statybos stagnuoja, o gyventojų skaičius mažėja. Taip pat aiškiai matoma didelė pajamų nelygybė, kuri apriboja gyventojų galimybes įsigyti būstą.

Šaltinis: LRT.lt

[city24lt]

Nuosavo namo statyba – didis džiaugsmas ar vargas?

Neseniai į nuosavą namą pagaliau įsikraustęs Laimonas P. pasakojo, jog, Pavilnyje pirkdamas namų valdos sklypą be komunikacijų, neįsivaizdavo, kiek laiko, kantrybės ir pinigų jam kainuos komunalinių patogumų įsirengimas.

Komunaliniams tinklams – dešimtadalis turto kainos

„Nemanėme, kad tai bus taip sudėtinga. Ir dėl dujų, ir dėl elektros reikėjo kreiptis į atitinkamas institucijas. Su dujininkais derinimas užtruko beveik metus. Jie žino, kad yra monopolininkai, niekur neskuba ir mažai stengiasi“, – sakė pašnekovas. Įsirengti vandentiekį ir nuotekas šeimai pasirodė per brangu, todėl nusprendė pasidaryti nuosavą gręžinį, įsirengti nuotekų valymo įrengimus. Kelią irgi teko nusitiesti patiems. Komunaliniams tinklams ir kitai infrastruktūrai šeima išleido daugiau nei dešimtadalį savo naujo nekilnojamojo turto kainos.

Atsiranda civilizuotas požiūris į plėtrą

Architektų kompanijos „Archimodulis“ vadovas, architektas Vytas Lužys pataria į architektus kreiptis ne tada, kai reikia namo projekto, bet dar prieš perkant sklypą. Pasak jo, kompleksiškai statybai paruoštų sklypų, kad iki jų būtų atvesti visi reikalingi komunaliniai tinklai ir dar sutvarkyti bendri keliai, gatvės, Vilniuje kol kas gali ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Jie tik dabar ima rastis. Pačių žmonių jėgomis ir kaštais miesto patogumai buvo įrengti didžiojoje dalyje Balsių, Riešės, Tarandės ir kitų individualių namų rajonų. „Sklypų kaina dėl to nebuvo nei mažesnė, nei didesnė, nes ir žmonės dar nebuvo įvertinę, kaip daug kainuoja komunalinių tinklų atvedimas. Tik dabar atsiranda supratimas iš pirkėjų pusės ir civilizuotas požiūris į parduodamą turtą iš pardavėjų – plėtotojų ir investuotojų. Namų valdos sklypas pats savaime nėra vertybė, jei jis neturi komunikacijų, aplinkui nėra jokios infrastruktūros – kelių, gatvių, apšvietimo, susisiekimo su miestu“, – pastebėjo architektas.

Sklypus ruošia su komunikacijomis

Šiuo metu pietrytinėje miesto dalyje, kairėje Minsko plento pusėje, plėtojamas „Sklypų Kalnėnuose“ projektas kaip tik išsiskiria tuo, kad čia namų valdos sklypai pardavimui ruošiami taip, kad jį nusipirkusiam žmogui teliks tik pasistatyti namą. Prie kiekvieno sklypo atvedami tinklai – dujos, vandentiekis, nuotėkos, elektra, projektuojamos gatvės, apšvietimas. Numatoma mažaaukštė, iki 2 aukštų statyba, mažas užstatymo intensyvumas. 22 ha dydžio teritorijoje suplanuotas tvarkingas sklypų kvartalas, ju plotas – nuo 5 iki 12 arų. Kad būtų išsaugotas kraštovaizdis, netoliese esanti antžeminė elektros laidų linija bus išmontuota ir iš naujo nutiesta po žeme. Pasak specialistų, tai ne tik pagerins estetinį vaizdą, bet bus ir nepalyginamai saugiau. Į „Sklypai Kalnėnuose“ inžinerinių tinklų atvedimą, kelių įrengimą ketinama investuoti apie 3,5 mln. eurų. Infrastruktūros objektų statybą planuojama užbaigti kitais metais. „Kiekvienas patyręs nekilnojamojo turto investuotojas, kuris savo parduodamo turto portfelyje turi ne tik sklypus, bet ir butus, namus, puikiai žino, kaip nepaprasta pasirūpinti komunikacijomis, juo labiau vienam žmogui ar mažai susijusių asmenų grupei. Tokios dažniausiai ir susiformuoja iš pirkėjų, įsigijusių sklypus iki galo neišplėtotose teritorijose, kur detaliuoju planu tik pakeista paskirtis, o tolesni etapai paliekami likimo arba naujųjų savininkų valiai, nors jie neturi nei patirties, nei žinių, nei kompetencijų užbaigti iki galo tai, kas mūsų supratimu yra investuotojo pareiga“, – motyvus iki galo paruošti sklypus statyboms dėstė „Sklypų Kalnėnuose“ pardavimų vadovė Kotryna Kunigėlė.

Variklis – pinigai ir verslo kultūra

Pasak Vilniaus plėtros departamento rytinės teritorijos poskyrio vedėjo Vytauto Kondrato, Kalnėnuose, pagal miesto planus numatyta vienbučių ir dvibučių, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Teritorija apima apie 800 ha buvusių žemės ūkio paskirties plotų. Iki šiol ji plėtojama palaipsniui. Tokių plėtotojų, kaip „Sklypų Kalnėnuose“, yra vos vienas kitas ne tik šioje vietovėje, bet ir visame mieste. „Pagrindinis tvarkingos, darnios plėtros variklis yra pinigai ir verslo kultūra. Kai ateina moderniai mąstantys verslininkai, kurie gali ir nori investuoti, sutvarko didesnius sklypų masyvus, architekto akimis pasižiūri į būsimas gyvenvietes, galime tikėtis, kad vietovės veidas gražės, o žmonėms ten bus patogu gyventi. Bet jei parduoda pavieniai, žemes paveldėję ar susigrąžinę savininkai, naujieji šeimininkai pasmerkti klampoti per laukus ir eiti kryžiaus kelius dėl komunikacijų. Aš tikiuosi, kad iš šio projekto pasimokys ir miestas, atras receptą, kaip tvarkingai plėtoti naujas teritorijas, skirtas nedidelių individualių namų ar kotedžų statybai“, – sakė V.Kondratas.

[city24lt]

Kodėl gyvenimas mieste darosi nebeįkandamas?

Daugelyje pasaulio miestų būsto kaina jau yra pasiekusi tokias aukštumas, kad vidutines pajamas gaunantiems žmonėms jis darosi praktiškai nebeįperkamas. Nekilnojamojo turto kainoms miestuose nuolat kylant, daliai gyventojų gali kilti noras išsikelti gyventi kitur. Žinoma, jei žmogus jau turi nuosavą būstą ir gali jį parduoti, nekilnojamojo turto kainų kilimas jam gali atnešti nemažos finansinės naudos. Tačiau jei būsto jis neturi, išvykti iš miesto jam gali tekti visiškai tuščiomis.

Padariniai – ne tik ekonominiai. Miestą gali tekti palikti žmonėms, kurie čia gimę ir užaugę. Jiems išvykimas reikštų viso gyvenimo ryšių nutraukimą, o tai gali traumuoti. Jei dėl būsto kainų padidėjimo iš miestų tektų išvykti ne pavieniams grynakraujams miestiečiams, o daugybei jų, visai tikėtina, kad miestams grėstų netekti ir savo tapatybės, ir net kultūros.

Išvykstant nuolatiniams miestų gyventojams, brangūs miestai palaipsniui tampa dideles pajamas generuojančių namų ūkių anklavais ir „prisijaukina“ naujas vertybes. Pagal gaunamų pajamų dydį gyventojams pasiskirsčius geografiškai, šalyje gali dar labiau padidėti pajamų nelygybė ir išaugti socialinės poliarizacijos – ir net rimto konflikto – rizika.

Kada atsiranda spaudimas išsikelti iš miesto? Portale demographia.com skelbiamo šių metų tarptautinio būsto prieinamumo tyrimo duomenimis, jau dabar daugelyje svarbių pasaulio miestų esama didžiulės nelygybės (vertinant pagal vidurinės būsto kainos (ne vidurkio, o medianos) ir vidurinio namų ūkio pajamų dydžio (taip pat ne vidurkio, o medianos) santykį – didelis šių rodiklių santykis koreliuoja su dideliu spaudimu žmonėms išvykti).

Atliekant tyrimą analizuota padėtis devynių šalių 92 miestuose. 2016 m. pabaigos duomenimis, sunkiausiai įperkamas būstas – Honkonge (Kinijoje); čia būsto kainos ir pajamų medianų santykis – 18,1. Vadinasi, norėdamas išmokėti 30-iai metų suteiktą paskolą už vidurinio kainos lygio būstą, vidurinio dydžio pajamas gaunantis pirkėjas turėtų atiduoti daugiau kaip pusę uždirbtų pajamų – ir tai dar be palūkanų. Būsto paskolų palūkanos Honkonge nedidelės, tačiau ne nulinės, ir tai veikiausiai reiškia, kad vidurinio dydžio pajamas gaunančiam žmogui įsigyti būstą neturint papildomo pajamų šaltinio – turtingų tėvų arba, jei pirkėjas užsienietis, iš užsienio – yra praktiškai neįmanoma.

Po Honkongo sąraše rikiuojasi Sidnėjus (Australija, 12,2), Vankuveris (Kanada, 11,8), Oklandas (Naujoji Zelandija, 10), San Chozė (JAV, 9,6), Melburnas (Australija, 9,5) ir Los Andželas (JAV, 9,3). Toliau eina Londonas (Jungtinė Karalystė, 8,5) ir Torontas (Kanada, 7,7) – šiuose miestuose būsto kainos aukštos, tačiau ir pajamos didelės.

Pažymėtina, rašo R. J. Shilleris, kad būsto kainos kai kuriuose populiariuose miestuose, atsižvelgiant į juose gaunamas pajamas, yra visai įkandamos. Antai Niujorke (JAV) būsto kainos medianos ir namų ūkio gaunamų pajamų medianos santykis – 5,7. Monrealyje (Kanada) ir Singapūre – 4,8, Tokijuje ir Jokohamoje (Japonija) – 4,7, Čikagoje (JAV) – 3,8.

Suprantama, rašo autorius, skaičiai gali būti ne visai tikslūs. Juos apskaičiuoti nėra paprasta, be to, gali pasitaikyti įvairiausių neatitikimų miestų, šalių ir žemynų atžvilgiu. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais gali nevisiškai sutapti geografinės ribos, taikytos apskaičiuojant pardavimo ir nuomos kainų medianas. Be to, vienuose miestuose brangesni būstai gali būti nuperkami greičiau negu kituose. O kai kuriuose miestuose galbūt gyvena didesnės šeimos, kas, savo ruožtu, reiškia, kad tuose miestuose daugiau didelių būstų negu kituose.

Tačiau, net ir atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, nepanašu, kad statistinės klaidos būtų tokios reikšmingos, kad pakeistų pagrindinių išvadų esmę: būsto įperkamumas įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi. Kyla natūralus klausimas – kodėl būsto kainos kai kuriuose pasaulio miestuose yra tokios didelės – tiesiog nesuvokiamai aukštos?

Daugeliu atveju, kaip paaiškėjo, atsakymas yra susijęs su gyvenamųjų namų statybos apribojimais. Išanalizavęs palydovų duomenis, ekonomistas Albertas Saizas įsitikino, kad stabilūs fiziniai suvaržymai, pavyzdžiui, vietovę supantys vandens telkiniai ar tam tikri sausumos dariniai, ribojantys užstatymo plėtros galimybes, dažnai koreliuoja su aukštomis būsto kainomis.

Esama ir politinių interesų

Statybų plėtra gali būti ribojama ir politiniais sumetimais, toliau dėsto autorius. Pradėjus intensyviai statyti į vidutines pajamas uždirbančius gyventojus orientuotus gyvenamuosius būstus, iš esmės pakistų būsto įperkamumo rodikliai. Brangesnio būsto savininkams tai, ko gero, nepatiktų, nes sumažėtų jų būsto vertė. Taigi jie tokių statybų šalininkais kažin ar būtų. Jų priešinimasis naujoms statyboms gali tapti tokia pat tvirta kliūtimi kaip ežero kraštas. Kokie padariniai? Vietos valdžia tikriausiai vengs plėsti pasiūlą ir išduoti naujus statybos leidimus.

Nesant pakankamų galimybių vystyti naujų gyvenamųjų būstų statybas, būsto kainos ir pajamų santykis veikiausiai didės, teigia R. J. Shilleris. Jis atkreipia dėmesį, kad būsto kainos ilgą laiką nenustotų kilti net ir tuo atveju, jei mieste neatsirastų nei naujos pramonės, nei traukos objektų, nei naujų kultūros reiškinių. Kai mieste nebelieka vietos statybų plėtrai, tolesnis jo augimas įmanomas tik pastūmėjant mažiau uždirbančius žmones išsikelti.

Būsto kainų augimas pajamų dydžio atžvilgiu neturėtų būti staigus, mano ekonomistas, – jau vien dėl to, kad perpardavėjai, laukdami pokyčių, kainas gali užkelti iš anksto. Būstas gali būti sąmoningai pervertinamas, siekiant bent kuriam laikui padidinti būsto kainos ir pajamų santykį. Taip išpučiamas burbulas, dėl kurio gyventojai priversti jausti įtampą.

Vis dėlto šią tendenciją galima sušvelninti, tačiau pilietinei visuomenei turi rūpėti, kad ir mažiau uždirbantys miestų gyventojai galėtų turėti būstą mieste. Gyventojai turi suvokti, kad raginimai priešintis naujoms statyboms gali būti pagrįsti kažkieno interesais. Tai, pavyzdžiui, gali būti subjektai, siekiantys išpūsti jiems priklausančių būstų pardavimo kainas. Šį reiškinį naujausioje savo knygoje „Naujoji miestų krizė“ (angl. The New Urban Crisis) aptaria amerikiečių urbanistikos teoretikas Richardas Florida. Būsto statybų plėtros priešininkus jis lygina su XIX amžiaus pradžioje mechanines audimo stakles Anglijoje niokojusiais vadinamaisiais luditais – esą tai staklės kaltos, kad jie nebeturi darbo.

Jei miestas sėkmingai vystosi ir turi puikias galimybes siekti „šaunaus miesto“ vardo, ko gero, derėtų nevaržyti rinkos ir leisti jai nuo kelio nustumti tuos, kurie negali visavertiškai prisidėti prie šio „šaunumo“ kūrimo, taip sudarant sąlygas į šį procesą įsitraukti tiems, kurie tai gali, svarsto straipsnio autorius R. J. Shilleris. Tačiau, pasak jo, dažniau bus taip, kad „šaunusis miestas“, pasižymintis dideliu būsto kainų ir pajamų santykio rodikliu ir visiškai suvaržytas pasiūlos, bus miestas be empatijos, be žmogiškojo pulso ir, labai dažnai, be įvairovės. O štai pavojingas susipriešinimas tokiame mieste tikrai šauniai tarps.

Šaltinis: LRT.lt

[city24lt]

„Hollister Incorporated“ prietaisų gamyklą statys „YIT Kausta“

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje suprojektuota gamykla užims 24 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Pradėtas statybas užbaigti planuojama 2019 m. Per kelerius artimiausius metus „Hollister Incorporated“ planuoja Lietuvoje investuoti per 50 mln. Eur ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų.

Pasak Jameso W. Humphries, vyriausiojo „Hollister Incorporated“ viceprezidento, atsakingo už tyrimus, plėtrą bei tarptautines operacijas, sprendimą įsikurti Lietuvoje nulėmė kelios priežastys: patogi šalies geografinė padėtis, palanki investicinė aplinka ir itin kvalifikuotų darbuotojų gausa.

Tęsiama mūsų plėtra Europoje, lemianti didžiąją pardavimų dalį, paskatino didinti ir gamybinius pajėgumus. Dėl gerai išvystytos infrastruktūros ir talentingų specialistų Lietuva ir ypač Kauno regionas atitiko mūsų poreikius“, – sakė kompanijos atstovas.

„Naujos investicijos Kauno regione – puiki žinia visam miestui ir medicinos bei inžinerijos sričių specialistams, bei šias žinias įgyjantiems studentams. Vertiname reiklaus ir tik aukščiausios kokybės besitikinčio užsakovo pasitikėjimą. Džiaugiamės, kad būtent Kauno rajone statysime pastatą, kuriame darbuotojai dirbs saugiai, o darbo sąlygos išties bus komfortiškos“, – teigia statybas vykdančios „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Tai ne pirmos gamybinės patalpos, kurias stato „YIT Kausta“. Bendrovė yra atlikusi „Finnfoam“ gamyklos, metalo gaminių štampavimo laboratorijos, VICI gamybinių pastatų Plungėje, „Scania“ gamybinių bazių ir kt. statybas. Šiuo metu vykdo pramonės ir sandėliavimo pastato statybas Kauno LEZ bei „Philip Morris Lietuva“ sandėliavimo patalpų statybos darbus Klaipėdoje.

[city24lt]

Liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas.

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.

[city24lt]

Tarsi nupūtė Kalnėnus slėpusią dūmų uždangą

Tūkstančiai gyvenimui mieste, kaip sodyboje tinkamų arų kažkodėl praslydo pro naujakurių bei verslininkų akis ir liko neapgyventi, nors sąlygos čia tokios, apie kokias, kaip rodo tyrimai, svajoja vos ne kiekvienas. Miesto bendrajame plane numatyta mažaaukštė statyba – iki 3 aukštų, užstatymo intensyvumas mažas.

Aštunti metai Kalnėnuose gyvenantis žinomas krepšinio komentatorius Linas Kunigėlis, nors ir nėra verslininkas, irgi nesupranta, kaip tokia vieta iki šiol liko nepaliesta: „Man tai visiška mistika, kaip čia, kur iš senamiesčio gali atvažiuoti per 5 min., iki šiol plytėjo tušti laukai. Tiesa, kai važiavau pirmą kartą, psichologiškai ir man atrodė toli, nors iš tiesų vos keli kilometrai nuo Aušros vartų. Gal žmonės vengė oro uosto kaimynystės, jo tariamai keliamo triukšmo? Prisipažinsiu, mes irgi baiminomės, kad teks išmokti lėktuvų tvarkaraščius. Nieko panašaus nėra. Didžioji dalis atskrenda iš kitos pusės, triukšmo aš negirdžiu, nebent per pilotų pratybas, kai suka ratus virš oro uosto. Bet tai būna labai retai”.

Išmušė Kalnėnų valanda

Užtat tiems, kurie šiuo metu dairosi sklypo nuosavam namui, pasisekė gal net labiau, nei aklai vištai, radusiai grūdą. Plėtotojai ant nekilnojamojo turto rinkos stalo pažėrė gerą saują Kalnėnų perliukų. Šiuo metu yra baigiamas rengti „Kalnėnų sklypų”, 22 ha dydžio teritorijos infrastruktūros projektas. Formuojamas tvarkingas 168 sklypų kvartalas, ju plotas – nuo 5 iki 12 arų. Būsimų gatvių vieta punktyru jau pažymėta sostinės žemėlapyje – Bulgarų, Rumunų, Slovėnų.... Iki vidurvasario planuojama pradėti ir per metus užbaigti infrastruktūros objektų statybą. Bus tiesiamos gatvės, šaligatviai, įrengiamos komunikacijos – vandentiekis, nuotėkos, dujos. Kad negadintų kraštovaizdžio, virš teritorijos einanti elektros linija bus perkelta ir nutiesta po žeme. Į „Kalnėnų sklypų” inžinerinių tinklų atvedimą, kelių įrengimą ketinama investuoti apie 3,5 mln. eurų.

„Žemės sklypą gyvenamajai statybai toli gražu nepakanka paruošti tik juridiškai, nors tokia praktika Lietuvoje buvo ir tebėra paplitusi, – sakė investicijų ir nekilnojamo turto plėtros bendrovės „RE World” direktorius Karolis Matulevičius. – Jei žmogus perka sklypą namo statybai, jis ir turi būti tam realiai pritaikytas. Toks yra normalus, civilizuotas NT plėtros verslas, kai parduoti ne pusiau skustą, pusiau luptą pusfabrikatį, bet gerą, vartojimui paruoštą produktą. Įsigijus sklypą, o ypač mieste, nebeturėtų rūpėti, kaip pasikloti kelią, šaligatvį, kaip juos apšviesti, iš kur prisijungti vandenį, nuotėkas, dujas ir kitas komunikacijas. Jau nekalbu apie kaštus, kurie statybose, jei darbai vykdomi nesilaikant protingo eiliškumo, gali išaugti keleriopai. Darni miesto plėtra ir prasideda nuo to, kad parduodame ne pavienius sklypus, kurie kažkaip bus tvarkomi, bet sukuriame kvartalus, kur aiškus gatvių ir kelių tinklas, susietas su jau esamu, apgalvotas landšaftas, bendri želdiniai ir visa, kas sudaro vidinę, juntamą gyvenvietės atmosferą”.

„Kalnėnų sklypų” aro kaina su prie sklypo privesta infrsatruktūra – nuo 5900 eurų. Statybų specialistai yra apskaičiavę, kad savarankiškai įsirengti komunikacijas kainuoja mažiausiai po 1000 eurų arui. Vien tik vandens gręžiniui ir nuotėkoms vidutiniškai tektų skirti apie 10 tūkst. eurų. Namo su daline apdaila statybos kaina svyruoja apie 600 eurų/ kv.m. Už vidutinio, nedidelio buto kainą senamiestyje bus galima turėti nuosavą namą gamtoje, kelios minutės nuo istorinio sostinės centro.

Kuriasi aktyvi bendruomenė

„Aš nesu tas, kuriam maniakiškai reikia senamiesčio, nors taip sutapo, kad toli nuo jo nenutolstu. Atsikėliau čia iš Šv.Stepono g. Ko man reikia? To ką turiu dabar: ramybę, žalumą ir gerą susisiekimą, – toliau kalbėjomės su L.Kunigėliu. – Per patį piką ties Liepkalnio sankryža ilgiausiai esu stovėjęs 10 min. Bet kuris miesto rajonas šalia esančiais aplinkkeliais pasiekiamas lengvai ir greitai. O kai pastatė prekybos slėnį „Nordica”, nei maisto, nei kitų pirkinių į miestą net nebereikia važiuoti”.

Garsiausias Kalnėnų kaimynas – Liepkalnis, su savo kalnų slidinėjimo trasomis žiemą. Vasarą veikia netoliese neseniai atsidaręs vandenlenčių centras „Wake Way”. Pasak L.Kunigėlio, rajonas kažkaip natūraliai traukia jaunus, aktyvius žmones, kurie noriai bendrauja tarpusavyje. Vien per vaikus vyksta labai daug įvairiausių veiklų, bendruomenės švenčių, susitikimų, žaidimų...

Arčiau nei atrodo

Vilniaus miesto bendrąjį planą rengusios SĮ „Vilniaus planas” architektė Sima Balčiūtė pasakojo, jog plėtra Kalnėnuose seniai buvo numatyta kaip prioritetinė. Tokia ir išliks naujajame plane, kuris dabar ruošiamas. „Atlikę miesto plėtros monitoringą patys nustebome, kad Kalnėnai liko nepaliesti. Tik sodų bendrijos virto individualiais gyvenamaisiais namais. Matyt investuotojai ir pavieniai žmonės individualių namų kvartalus statėsi arčiau jau atvestų komunikacijų, kurios driekėsi Ukmergės, Sudervės, Nemenčinės, Molėtų link”, – svarstė S.Balčiūtė.

Miesto plane yra numatyta viso Kalnėnų mikrorajono, kurio bendras plotas – 133 ha, plėtra. Be naujų kelių ir infrastruktūros objektų numatomos žaliosios zonos. Viena jų – 3 ha parkas atsiras visai šalia „Kalnėnų sklypų”. Miestas, bendradarbiaudamas su investuotojais, greta planuoja vaikų ugdymo įstaigas. Šiuo metu svartoma idėja įkurdinti teniso akademiją. Susisiekimas su su bet kuria miesto dalimi taps dar patogesnis, kadangi kitais metais planuojama pradėti svarbiausio transporto mazgo – Liepkalnio sankryžos rekonstrukciją į dviejų lygių kelių sankryžą.

Vilniuje nėra kito tokio rajono individualiems namams, kuris būtų taip arti. „Kalnėnų sklypai” yra dvigubai arčiau Vilniaus Rotušės, nei Balsiai. Atstumas iki jų trečdaliu mažesnis nei iki Tarandės ir keliais kilometrais – nei iki Riešės. Jei lygintume su senaisiais miesto rajonais, tai Kalnėnai yra maždaug taip pat nutolę nuo Rotušės, kaip Žirmūnų galas. Tačiau įvertinus transporto srautus, kurie šioje dalyje yra daug mažesni, kvartalas pasiekiamas vos ne ranka.

Daugiau informacijos apie projektą: Sklypai Kalnėnuose

[city24lt]

Biurai kuriasi Vilniaus pakraštyje

Į tai vis labiau atsižvelgia biurų statytojai – nauji projektai sėkmingai įsitvirtina ir nuo centro nutolusiuose, tačiau arčiau gyventojų esančiuose rajonuose.

Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Mindaugo Kulboko teigimu, per artimiausius kelerius metus bus intensyviai vystomi nauji biurų projektai netoli parodų centro „Litexpo“ ir Pilaitės rajone ties Vakariniu aplinkkeliu.

Pasak M. Kulboko, šiuo metu Vilniuje yra trys dideli biurų koncentracijos (biurų klasterių) židiniai: Konstitucijos prospektas (100 000 kv. m.), J. Balčikonio gatvė (75 000 kv. m. ploto biurų) ir J. Jasinskio g. esantis „Verslo trikampis“ (50 000 kv. m.).

NT ekspertas tvirtina, kad biurą miesto centre besirenkančios įmonės labai vertina matomumo aspektą – tai itin aktualu advokatų kontoroms, bankams.

Tačiau, pasak M. Kulboko, matomumo sąvoka kinta – pavyzdžiui, artimiausiu metu dėl intensyvėjančio automobilių srauto bus pastebimos ir netoli Vakarinio aplinkkelio verslo centruose besikuriančios įmonės.

Biurai keliasi arčiau darbuotojo

Pasak eksperto, verslas, rinkdamasis biurų patalpas, vis labiau paiso darbuotojų interesų – kad jiems būtų patogu atvykti iki darbo vietos, kad biuras turėtų kitų privalumų, pavyzdžiui, būtų įsikūręs gamtos pašonėje, kaip verslo klasteris Balčikonio g., apsuptas Ozo parko tvenkinių.

„Jei miesto infrastruktūra nevystoma, biurų klasteris gali susidurti su transporto spūsčių problema – tai yra neišvengiama. Šiandien svarbiausia užduotis yra kurti klasterį ten, kur ši problema nekiltų.

Prie Vakarinio aplinkkelio gyvena apie 147 tūkst. gyventojų, kurie kasdien migruoja į centrinę miesto dalį. Juk ne visoms įmonėms būtina ir aktualu biurą įsirengti centre. Biurai gali būti šalia gyventojų ir kamščiai mieste taptų mažesni“, – pastebi M. Kulbokas.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto M. Pakalnio teigimu, biurų ir gyvenamųjų namų plėtra Vilniaus mieste nėra tolygi. Aiškiai matosi klasterizacijos procesai.

Apie toliau nuo miesto centro besikuriančius biurus yra daug gyvenamųjų namų – vilniečiai čia pat gali patogiai gyventi, ir dirbti. Tačiau centrinėje miesto dalyje, pavyzdžiui, aplink Konstitucijos prospektą, dėl didelių žemės kainų gyvenamųjų namų projektų vystoma gerokai mažiau ir būstas daugumai biurų darbuotojų yra neįperkamas.

Turi daugiau privalumų

Pašnekovo teigimu, atsitiktinis biurų išsibarstymas visame mieste kartais gali kelti didesnį iššūkį, nei koncentravimas vienoje ar keliose vietose. Pavyzdys – viešojo transporto organizavimas: miestui yra lengviau pasiūlyti daugiau greitųjų autobusų, vyksiančių vieno ar kelių biurų klasterių link, nei keleivius privežti prie visų nekoncentruotai išsidėsčiusių verslo centrų.

„Įvairių verslų buvimas kartu suteikia pridėtinę vertę, sutelkia daugiau kūrybinės energijos vienoje vietoje. Seniai žinoma, kad jei šalia vienas kito įsikūrę draudimo brokeris ir logistikos kompanijos vadybininkas, yra šansų, kad jie kartu sukurs visai įdomų produktą, atras papildomą verslo galimybę. Biurų telkimasis taip pat skatina papildomos infrastruktūros, pavyzdžiui, laisvalaikio ar maitinimo infrastruktūros plėtrą. Jei klasteris formuojasi netikėtoje, neplanuotoje miesto vietoje, iššūkiu gali tapti būtinybė vystyti infrastruktūrą, pavyzdžiui, transporto. Vilniuje šios problemos beveik nėra, nes biurų statytojai galvoja apie klientus, kurie yra pakankamai racionalūs“, – tvirtina M. Pakalnis.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad Konstitucijos pr. eismo apkrova netrukus gali pasiekti ribą, todėl netrukus reikės tobulinti infrastruktūrą – vystant viešąjį transportą, kuriant „park and ride“ sistemą (miesto planavimo principas, leidžiantis automobilį palikti atokiau ir miestą pasiekti viešuoju transportu), plečiant gatves.

„Newsec“ atstovas M. Kulbokas pastebi, kad biurų klasterizacijos situacija Baltijos šalyse skiriasi: Vilniuje nėra vieno ryškaus biurų klasterio, Taline yra ryški biurų koncentracija pačiame miesto centre, o Rygoje nepastebima jokios verslo centrų koncentracijos.

„Newsec“ yra tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė, veikianti Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse bei teikianti plataus spektro paslaugas.

[city24lt]

2016 metų Lietuvos komercinio NT rinkos apžvalga: kainos augo visoje Lietuvoje, tačiau aktyvi plėtra vyko tik dviejuose miestuose

2016 metai Vilniaus modernių biurų rinkai buvo vieni gausiausių per visą jos istoriją, kuomet buvo įgyvendinti 6 nauji projektai, kurie rinkai papildomai pasiūlė 80.800 m² naudingo biurų ploto: „Quadrum“, „City“, „135“, „Delta“ ir „Highway“ ir naujai įrengtos biuro patalpos „Vilniaus vartuose“ Gynėjų g. Didesnis modernių biurų pasiūlos šuolis istorijoje buvo fiksuojamas tik 2008 metais, kuomet buvo įgyvendinta 12 projektų ar jų etapų ir rinkai pasiūlyta 89.500 m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2016 metus bendra modernių biurų pasiūla Vilniuje ūgtelėjo beveik 15% ir metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 627.400 m².

Gausi naujų biuro patalpų pasiūla didino jų pasirinkimo galimybes bei gerino įsisavinimo rodiklius. 2016 metais Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 75.900 m² biuro patalpų arba 44% daugiau nei per 2015 metus. Tuo tarpu bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniaus verslo centruose augo antrus metus iš eilės – per metus išaugo nuo 4,1% iki 6,4%. Metų pabaigoje laisvų biuro patalpų kiekis sudarė 40.100 m². A klasės biurų neužimtumas sudarė 3,4%, o B klasės – 8,1%.

„Nors modernių biuro patalpų paklausa išlieka pakankamai stipri ir plėtotojai pernai galėjo būti patenkinti nuomos tempais, tačiau augančio laisvų patalpų lygio buvo galima tikėtis. Dalis įmonių, besinuomodamos patalpas naujausiuose projektuose, atlaisvina patalpas anksčiau statytuose pastatuose. Tačiau 2016 metų projektuose dominavo besiplečiančios įmonės, kurios steigė naujus padalinius arba apjungė skirtingose vietose esančius biurus. Todėl besiplečiančios ir naujai besikuriančios įmonės kompensuoja kitų atlaisvinamą biurų plotą kituose projektuose ir šalies sostinėje pernai buvo galima matyti pakankamai nuosaikų laisvų biuro patalpų lygio augimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. 2017 metai taip pat žada būti gausūs tiek pasiūlos, tiek paklausos prasme. Per metus plėtotojai planuoja įgyvendinti net 15 įvairaus dydžio projektus ar jų etapus ir sostinės rinkai pasiūlyti dar beveik 83.000 m² modernaus biuro ploto. Todėl net ir išlikus tokiai pačiai aukštai patalpų paklausai kaip 2016 metais, laisvų patalpų lygio augimas 2017 metais yra beveik neišvengiamas.

Didesnis modernių biuro patalpų pasirinkimas prislopino jų nuomos kainų augimą. 2016 metais A klasės biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios (13,5–16,5 Eur/m²), o B klasės patalpų segmente užfiksuotas 2% kainų didėjimas (8,5–13,0 Eur/m²). Pasak S. Vagonio, tikėtina, kad 2017 metais planuojama gausi biurų pasiūla išlaikys derybinį pranašumą nuomininkų pusėje ir teigiami nuomos kainų pokyčiai iš esmės yra labai mažai tikėtini.

Kauno modernių biurų kiekis augo 8 proc., Klaipėdos – 5 proc.

Naujų biurų segmento plėtra pagaliau vyksta ir Kaune. Ilgai vykusios kalbos apie biurų trūkumą Kaune pagaliau pradeda virsti į realius darbus. 2016 metais Kauno miesto modernių biuro patalpų rinka pasipildė 5 nedideliais administracinės paskirties projektais. „Ober-Haus“ skaičiavimais, dėl šių projektų Kauno modernių biuro patalpų rinka per metus ūgtelėjo 8% (7.550 m² naudingo biurų ploto) ir bendra pasiūla 2016 metų pabaigoje sudarė 97.100 m². Taip pat 2016 metais Kaune buvo pradėtos jau gerokai didesnių verslo centrų statybos, kurios, jei bus baigtos, gan stipriai prisidės prie šio sektoriaus bei verslo pritraukimo galimybių augimo 2017–2018 metais. Teoriškai 2017 metais galėtų būti baigtos net 8 biurų projektų statybos, kurių naudingas biurų plotas sudarytų net 40.000 m².

„Nauja pasiūla turėtų sulaukti susidomėjimo tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių kompanijų, kurioms kurtis arba plėstis Kaune iki šiol trukdė didesnio ploto trūkumas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis. Nepaisant to, kad 2016 metais Kaune buvo įgyvendinti 5 nedideli nauji projektai, laisvų biuro patalpų lygis per metus išliko stabilus ir metų pabaigoje sudarė 2,5% (beveik 2.500 m²). S. Vagonio nuomone, dabartinis laisvas biuro patalpų plotas nėra tinkamas įmonėms, kurios ieško didesnio ploto patalpų vienoje vietoje, todėl didesnis nuomininkų judesys tikėtinas 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų pradžioje, kuomet bus baigti įgyvendinti pirmieji didesni projektai ir pasimatys reali tokių objektų paklausa Kaune. Per 2016 metus biurų nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo beveik 6%: A klasės biurų nuoma siekė 10,5–13,5 Eur/m², B klasės – 6,0–10,0 Eur/m².

Tradiciškai lėčiausiai modernių biuro patalpų plėtra 2016 metais vyko Klaipėdoje. Per metus šiame mieste buvo pastatyti du nedideli biurų pastatai, kurių bendras naudingas biurų plotas sudaro 3.100 m². Todėl per metus Klaipėdos modernių biuro patalpų rinka ūgtelėjo tik 5% ir bendra pasiūla metų pabaigoje sudarė 66.200 m². Nors didesnių projektų įgyvendinimas Klaipėdoje artimiausiu metu yra sunkiai tikėtinas, tačiau vietiniai investuotojai bando išjudinti pakankamai sustingusią šio miesto komercinių patalpų rinką. 2016 metų viduryje „Viremidos investicijos“ paskelbė apie planuojamą apleistos pramoninės teritorijos konversiją Liepų g. I etapu planuojama rekonstruoti katilinę ir šalia pastatyti prekybos, sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatą „Kamino biurai“, kuriame būtų pasiūlyta įvairios paskirties patalpų (apie 2.000 m² planuojama skirti biurams).

Esminių pokyčių Klaipėdos biuro patalpų užimtumo rodikliuose 2016 metais nebuvo fiksuojama, tačiau bent jau per metus laisvų biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 18,8% iki 16,9%. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016 metus modernių biuro patalpų nuomos kainos Klaipėdoje vidutiniškai ūgtelėjo beveik 3%, tačiau išlieka beveik 20–30% mažesnės, palyginti su Kaunu ir Vilniumi. 2016 metų pabaigoje A klasės biurų nuoma sudarė 9,0–12,5 Eur/m², B klasės – 6,0–9,0 Eur/m².

2016 metais prekybos plotai tradiciniuose prekybos centruose augo tik esamų plėtros dėka

2016 metais Lietuvos prekybos patalpų sektorius pasižymėjo keliais aspektais – naujų mažmeninės prekybos tinklų atėjimas į Lietuvos rinką ir jau esamų tradicinių prekybos centrų plėtra. 2016 metų birželį buvo atidaryti pirmieji Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ prekybos centrai įvairiuose Lietuvos miestuose. Lietuvoje veiklą pradėjo ir Klaipėdoje pirmąjį prekybos centrą atidarė Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklas „Depo“. Tinklas planuoja 2017–2018 metais atidaryti dar 4 prekybos centrus, bendras šių 5 prekybos centrų plotas turėtų sudaryti apie 100.000 m².

„Tuo tarpu tradicinių ir didesnių prekybos centrų sektoriuje 2016 metais iš esmės vyko ne naujų objektų statybos, o jau veikiančių prekybos centrų atnaujinimas ir išplėtimas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis. Per metus Vilniuje savo plotą išplėtė ir atnaujino trys prekybos centrai: išplėstas prekybos centras „DomusPro, atidarytas antrasis prekybos centro „Nordika“ etapas bei atnaujintas ir išplėstas prekybos centras „OUTLET PARK“. Vilniaus rinkai per metus buvo pasiūlyta 25.100 m² naujo prekybinio ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje Vilniuje iš viso veikė 26 tradiciniai prekybos centrai (naudingas plotas yra ne mažesnis nei 5.000 m² ir turintys ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų), kurių bendras naudingas plotas siekė 460.500 m² (847 m² ploto tūkstančiui vilniečių).

Kaunas taip pat sulaukė didesnio prekybinio patalpų šuolio prekybos centruose. 2016 metų pabaigoje duris atvėrė atnaujintas ir išplėstas prekybos centras „Mega“. Šis prekybos centras pirkėjams papildomai pasiūlė apie 25.000 m² prekybinio ploto ir daugiau kaip 70 naujų parduotuvių, kavinių bei įvairių paslaugų operatorių. 2016 metų pabaigoje Kaune iš viso veikė 11 tradicinių prekybos centrų, kurių bendras naudingas plotas siekė 248.300 m² (834 m² ploto tūkstančiui kauniečių).

Kituose šalies didmiesčiuose naujų projektų nebuvo įgyvendinta ir pasiūla per metus nepasikeitė – Klaipėdoje bendras naudingas prekybinis plotas sudarė 163.500 m² (1.059 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Šiauliuose – 109.700 m² (1.065 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų) ir Panevėžyje – 55.600 m² (594 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų). „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje visoje Lietuvoje 1,000-iui gyventojų teko beveik 386 m² prekybinio ploto tradiciniuose ir didesniuose prekybos centruose.

„Spartesnis mažmeninės prekybos apimčių augimas 2016 metais ir toliau išlaikė teigiamas nuotaikas prekybinių patalpų sektoriuje. Sėkmingai veikiantys prekybos centrai, augant nuomininkų apyvartoms, galėjo ir toliau nuosaikiai didinti nuomos kainas. Didžioji dalis nuomos sutarčių susietos su nuomininkų apyvartos arba šalies, arba Europos Sąjungos infliacijos rodikliais, todėl esami prekybos centrų nuomininkai turėjo taikytis su mažiausiai 1–2% išaugusia nuomos kaina nei prieš metus. Tuo tarpu naujiems nuomininkams nuomos kainos buvo iki 3–7% didesnės nei prieš metus“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas. Taip pat ir visose šalies didmiesčių prekybinėse gatvėse 2016 metais buvo fiksuojamas patalpų nuomos kainų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, didžiausias augimas užfiksuotas Vilniaus pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.), jose nuomos kainos per metus ūgtelėjo dar 7%. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio pagrindinėse prekybinėse gatvėse nuomos kainos per metus vidutiniškai augo 4–6%. Vidutinio dydžio (apie 100–300 m²) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse 2016 metų pabaigoje sudarė 18,0–43,0 Eur/m², Kaune – 10,0–20,0 Eur/m², Klaipėdoje – 8,0–15,0 Eur/m², Šiauliuose ir Panevėžyje – 5,0–12,0 Eur/m².

Per metus šalyje pastatyti 7 sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, didžiausias jų – Klaipėdoje

2016 metais vėl buvo fiksuojamas pajamų augimas tarp įmonių, kurios užsiima sandėliavimo ir saugojimo paslaugomis. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per 2016 metus sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos išaugo 7,5%, palyginti su 2015 metais. „Sandėliavimo patalpų plėtra pagrindiniuose šalies regionuose ir toliau vyksta atsargiai įvertinus rinkos poreikius. Kaip ir ankstesniais metais, didesnė dalis sandėliavimo ir logistikos projektų plėtojami savo reikmėms“, – teigia S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 7 nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kurių bendras sandėlių plotas sudaro 35.800 m². Daugiausiai skirtingų, bet mažos apimties projektų buvo įgyvendinta Vilniaus regione ir metų pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 481.400 m². 2016 metų viduryje alaus gamintojas „Volfas Engelman“ Kaune atidarė savo produkcijos sandėlį ir bendras sandėliavimo patalpų plotas šiame mieste metų pabaigoje sudarė 279.700 m². Didžiausias sandėliavimo paskirties projektas šiais metais buvo įgyvendintas Klaipėdos rajone – beveik 17.500 m² ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis įgyvendino „VPA Logistics“ ir bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos regione išaugo iki 193.600 m². Iš visų šių projektų net 4 projektai buvo pastatyti ir skirti išskirtinai juos plėtojusių įmonių reikmėms. 2017 metais Vilniaus ir Klaipėdos regionuose planuojama įgyvendinti mažiausiai 6 sandėliavimo paskirties projektus, kurių bendras sandėliavimo plotas sudarys 56.000 m².

Kaip ir buvo prognozuota, 2016 metais fiksuojamas nedidelis sandėliavimo patalpų nuomos kainų augimas, kuris iš dalies ir lemia nuosaikią šio sektoriaus plėtrą Lietuvoje, ypatingai objektų skirtų ne savo, o rinkos poreikiams. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos vidutiniškai augo 1–3%. Metų pabaigoje Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas buvo siūloma nuomotis už 3,7–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,0 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,5–5,2 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,4–4,8 Eur/m², seni – 1,4–3,0 Eur/m².

[city24lt]

NT ekspertas: „Biurų rinka stipriai kaista“

Skirtingai nei gyvenamosios statybos, biurų rinkoje matomas stiprus rinkos „įkaitimas“. Pastarųjų metų užsienio kompanijų paslaugų centrų perkėlimas į Lietuvą suteikė smarkų akstiną investuotojams imtis biurų projektų. Pernai vien Vilniuje įgyvendinti 6-7 nauji projektai, kurie papildė biurų rinką maždaug 90 tūkstančių kvadratinių metrų. Šiemet bus įgyvendinta dar 11 biurų projektų, kurie užims dar 90 tūkstančių kvadratinių metrų. Tai lemia, kad artėjama prie Vakarų Europai įprasto lygio, kai 10 – 15 procentų biurų pastatų bus neužimti.

Jau dabar pastebima, kad nauji projektai dėl klientų stipriai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su anksčiau pastatytais: nors nauji biurai patrauklesni, patogesni, į juos daugiau investuota, vartotojai vis tiek dar turi vietos deryboms. Biurų rinkos segmentas šiuo metu neabejotinai yra „karščiausias“.

R. Dargis atkreipė dėmesį į Kauną, kuriame jaučiamas biurų poreikis, plėtojami du rimti projektai, kuriuos vysto SBA koncernas ir „Vičiūnų“ grupė. Klaipėdoje didesnės biurų paklausos nėra, todėl čia didesnių pokyčių šiais metais nebus.

Sandėliavimo patalpų rinkoje „perkaitimo“ ženklų nematyti, nes jie buvo statomi pagal užsakovų pageidavimus – t.y. tiems, kam jų reikia. Logistikos, transportavimo kompanijos pagal jų pačių poreikius stato sandėlius, logistikos centrus, o nekilnojamojo turto vystytojai tikrai neskuba veržtis į sandėlių rinką.

NT eksperto teigimu, prekybos plotų rinkoje pastebimos įdomios tendencijos. Per metus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse nebuvo pastatytas nė vienas reikšmingas, keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių kvadratinių metrų prekybos centras. Daugiausiai vyko gana nedidelės apimties (3–5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto), vietinės reikšmės prekybos centrų statyba, kurią labiausiai lėmė „Lidl“ plėtra.

Tuo tarpu prekybininkai teigia jaučiantys didesnio ploto poreikį, nes mato vidaus vartojimo rinkos potencialą – šiame rinkos segmente ateityje gali vykti įdomių pokyčių.

Šaltinis: SEB bankas

[city24lt]

Rekordiniai 2016 metai Vilniaus biurų rinkoje: sudaryta dvigubai daugiau nuomos sutarčių

„Metai buvo išskirtiniai – kaip ir buvo prognozuota, intensyviai augo pasiūla, tačiau maloniai nustebino ir paklausa. Apžvelgiant istorines, pastarųjų 10 metų biuro patalpų sandorių apimtis, Vilniaus rinkos biurų nuomos vidurkis siekė apie 35 000 kv. m per metus, o 2016 m. sudarytų sandorių skaičius šoktelėjo dvigubai. Du trečdaliai pernai su tarpininkų pagalba atliktų sandorių rinkoje įvyko tarpininkaujant „Newsec“, – sako tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.

2016 m. biurų rinkoje buvo ypatingi ir tuo, kad realiai pradėjo formuotis išankstinių sandorių praktika ir pernai buvo sudarytas vienas didžiausių sandorių Lietuvos biurų rinkos istorijoje – „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras išsinuomojo 11 600 kv. m biuro pastatą. Jį šalia centrinės banko būstinės, Saltoniškių g. 7, stato bendrovė „M.M.M. projektai“.

Stebimas pasiūlos ir paklausos balansas

2016 m. biurų pasiūlą iki 526 700 kv. m išaugino penki nauji verslo centrai „Quadrum“, „City“, „Highway“, „135“, „Delta“. Bendras jų plotas sudaro 84 400 kv. m.

„Vidutinis pernai atidarytų verslo centrų užimtumo rodiklis atidarymo metu buvo labai aukštas ir siekė apie 70 proc. O metų pabaigoje vidutinis visų modernių biurų neišnuomoto ploto lygis siekė 4,8 proc. Palyginimui, brandžiose Europos rinkose sveiku rodikliu laikoma iki 7-8 proc. vakansija. Taigi, biurų rinkos pasiūlos ir paklausos santykis Lietuvoje šiuo metu yra subalansuotas. Analizuojant visą bendrą rinkos paveikslą ir jau vykdomą plėtrą matome, kad atsiranda laisvo ploto tiek, kiek reikia užtikrinti nuomininkų manevro laisvę ir todėl nuomos kainos lieka pakankamai stabilios“, – pastebi M. Kulbokas.

Modernių biurų Vilniaus centre kainos išliko 14–16 Eur / kv. m / mėn. ribose, retais atvejais kainos siekė ir 17 Eur. Toliau nuo Vilniaus centro esančiose miesto dalyse biurų kainos svyruoja tarp 11–14 Eur, o miesto pakraščiuose ir senesnių B klasės biurų – 8–11 Eur.

2017 m. numatoma plėtra ir stabilumas

Biurų rinka intensyviai plėsis ir 2017 – 2018 metais. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pradėtus ar dar tik suplanuotus projektus, Vilniuje padaugės dar apie 140 000 kv. m ploto modernių biurų. Šiuo metu statomi 12 iš 17 biurų, planuojamų atidaryti 2017 – 2018 m.

„Rinka ir kainos joje išsilaikys pakankamai stabilios, nes žvelgiant į perspektyvinius planus iš nuomininkų pusės, išsilaikys stabili paklausa geriems biurams. Tikėtina, kad įmonės toliau kelsis iš senų neefektyvių biuro patalpų į naujus biurus ir taip didins efektyvumą bei savo kaip darbdavio patrauklumą potencialiems darbuotojams. Norintys pritraukti į rinką ateinančias naujas kompanijas Vilniaus biurų pastatai susidurs su nauju iššūkiu ir turės konkuruoti su Kaunu, kuriame 2017 – 2018 m. bus įgyvendinami mažiausiai keturi reikšmingi biurų projektai. Tikėtina, kad potencialių klientų portfelis padidės, jei valstybinės įstaigos nuspręs keltis iš neefektyvių pastatų į modernius biurus“, – teigia „Newsec“ atstovas Mindaugas Kulbokas.

Pastebima, jog daugumą komercinio NT praėjusiais metais išsinuomojo Paslaugų ir Informacinių technologijų (IT) centrai, kurie šiuo metu užima beveik ketvirtadalį biurų rinkos. Prognozuojama, kad šis rodiklis augs ir toliau. 2016 metų išryškėjo tendencija, kad nuomininkai apie naujus biurus pradeda galvoti prieš 12–24 mėnesių iki įsikraustymo, o biuro patalpų nuomos sutartys pasirašomos likus 6–18 mėn. iki įsikraustymo.

Šaltinis: NEWSEC.lt