#naujoji anglija

[city24lt]

Išgraibstė nuosavus kiemus: Vilniuje statys daugiau angliškų būstų

Bemaž 2 hektarų dydžio gyvenvietė, kurią sudaro horizontaliai išdėstyti dviaukščiai butai, iki kito rudens išaugs ir pasipildys dar 68 dviaukščiais būstais. Visi britiškos architektūros butai bus 56 kv. metrų ploto ir to paties išplanavimo: pirmajame aukšte numatyta svetainė ir virtuvės zona, prieškambaris bei sanitarinis mazgas, antrajame aukšte bus įrengti du miegamieji ir vonios kambarys. Kiekvienas butas turės atskirą įėjimą, nuosavą kiemą su terasa bei po vietą automobiliui parkuoti.

Balkonų era baigiasi?

Pasak projekto vadovės Ilmos Stasiulytės, saikingos kvadratūros ir didesnio privatumo būstai sostinės NT sektoriuje šiuo metu paklausiausi: „Taikome į Vilniuje besiformuojančią europietišką viduriniąją klasę – žmones, kurie nori autonomijos, tačiau nelinkę kraustytis į užmiestį ar aukoti gyvenimo santaupų nuosavo namo statyboms. 50-60 kvadratų, trys kambariai – šiandien tai yra universaliausi sostinės būsto parametrai.“ Vis dėlto pripažįstama, jog būtent nuosavi kiemai, priskirti kiekvienam šeimininkui, padėjo parduoti visus gyvenvietės pirmojo etapo butus du kartus greičiau nei planuota.

Investuoja milijonus

Angliškos gyvenvietės antrojo statybų etapo darbus planuojama baigti 2018 m. rudenį. Projekto vystytojai į „Naujosios Anglijos“ į gyvenvietės plėtrą papildomai investuos daugiau nei 3,3 mln. eurų. Gyvenvietės būstų vidutinė kaina už kvadratinį metrą, lyginant su pirmojo etapo būstais, išliks panaši ir sieks apie 1420 eurų. Remiantis „Rewo“ nekilnojamojo turto rinkos tyrimo duomenimis, tai yra apie 300 eurų mažiau nei vidutinė naujo buto kvadratinio metro kaina sostinėje rugpjūčio mėnesį.

„Naujosios Anglijos“ projekto valdymą atliekanti NT vystymo grupė „Rewo“ sostinėje įgyvendino „Neries apartamentų“, „Turniškių dominijos“, „Subačiaus 19”, „SoHo Lofts” ir kitus nekilnojamojo turto projektus.

[city24lt]

NT rinkos transformacija: mažiau kvadratų, bet su nuosavu kiemu

- Nekilnojamojo turto sektoriuje dirbate daug metų. Jūsų akimis, kuo ypatinga šiandieninė rinkos situacija sostinėje?

Svarbiausias pokytis yra mažėjantis būsto plotas. Dar prieš kelerius metus trijų-keturių asmenų šeima, apžiūrinėdama 70 kv. metrų būstą, galėdavo užklausti: kaip jame reikės įsitekti? O šiandien 50-60 kv. m trijų kambarių šeimyninis butas yra tapęs standartu ir labiausiai geidžiama preke rinkoje.

Manau, jog ploto mažinimas yra natūralus statytojų atsakas į pirkėjų spaudimą gauti geresnę galutinę būsto kainą. Vietoje nepanaudotų papildomų kvadratų rinkoje pradėta vertinti kitus namų bruožus, pavyzdžiui, nuosavus kiemus. Įsitvirtina nuostata: „geriau mažesnis, bet kuriantis vertę“, ir Vakarų šalių praktika rodo, kad tai nėra vienadienė mada. Lietuvos NT vystytojai, kurie šio pokyčio neįvertino, jau šiandien turi bėdų realizuodami savo projektus.

– Kaip vertinate išaugusį kotedžų ir butų su terasomis populiarumą? Ką patartumėte žmonėms, kurie dairosi namų ir neapsisprendžia, ar pirkti butą mieste, ar didesnį kotedžą už miesto ribų?

Nesvarbu, kaip vadinsime būstą, kotedžu ar butu, visiems lietuviams yra įgimtas noras turėti bent kažkokią nuosavą lauko zoną. Tai jau seniai tapo galingu NT rinkodaros veiksniu, dėl kurio šiandien net paprastus balkonus kai kuriuose skelbimuose pradėta vadinti terasomis. Todėl kai pirmieji Vilniuje pasiūlėme ne tik pilnavertes terasas, bet ir nuosavus kiemus kiekvienam „Naujosios Anglijos“ butui, mes iš karto žinojome, kad projektas sulauks didelių simpatijų, ir neapsirikome.

Grįžtant prie dilemos, ką pirkti – butą, kotedžą ar apskritai nuosavą namą, - mano praktika rodo, kad yra kelios skirtingos auditorijos su skirtingais prioritetais. Kas nori ir kas gali sau tai leisti, renkasi nuosavą namą prestižiniame mikrorajone. Kas nori to paties, bet negali, ieško kažko panašaus tik pigiau. Šis segmentas, kad gautų didesnį būsto plotą, sutinka keltis į kotedžą toliau nuo miesto, kur kainos mažesnės. Ir yra trečia pirkėjų kategorija: tai žmonės, kurie dažnu atveju galėtų sau leisti ir namą, bet tai nėra jų tikslas. Tokie žmonės perka ne būsto plotą ir nenori „tarnauti“ dideliems kvadratams. Pagrindinis tokių pirkėjų tikslas yra turėti namus mieste, geroje vietoje, komfortiškoje aplinkoje, su papildomais patogumais.

Kaip ir visada, pasirinkimą lemia skirtingi prioritetai. Svarbiausia – neužsižaisti su namų porūšiais ir pavadinimais, o žiūrėti, kokias realias vertes ir už kokią sumą gauni konkrečioje situacijoje. Jeigu projekto pristatyme matome žodį „terasa”, neskubėkime trinti rankomis. Visų pirma patikrinkime, koks realus erdvės sprendimas yra siūlomas.

– Kaip gimė idėja Lietuvoje statyti angliško tipo būstus? Kokie yra objektyvūs English townhouse būstų skirtumai nuo įprastinių butų? O gal skambus pavadinimas tėra reklamos priemonė?

Kaip jau minėjau, už konceptą reikia dėkoti ne projektą vystančiam „Novalex“, o rinkai ir patiems vilniečiams. Jau kurį laiką jautėme stiprėjančią paklausos tendenciją: „mažiau kvadratų, daugiau privatumo“. Vienintelis būdas didinti privatumo jausmą butuose yra projektuoti juos ne vertikaliai, statant daugiaaukštį, bet horizontaliai – kuriant gyvenvietę, kurioje kiekvienas butas turi savo terasą, savo kiemą, savo priskirtą vietą automobiliui. Užstatymo intensyvumas tokioje gyvenvietėje yra nepalyginamai mažesnis, su pamiške ir ežeru besiribojanti aplinka – žymiai ramesnė. Tai užtikrina privatumo ir kaimynystės balansą bei formuoja iš esmės kitokį gyvenimo stilių.

Tačiau taip pat sutinku, kad angliškosios koncepcijos perkėlimas į Lietuvą, vientisa gyvenvietės stilistika ir netgi projekto pavadinimas padėjo atkreipti žmonių dėmesį. Vilniuje šiuo metu įgyvendinama daugiau kaip šimtas skirtingų naujų butų projektų. Žmonės tikrai turi iš ko pasirinkti. Šiame kontekste turėti išskirtinį, nuosekliai apgalvotą produktą yra didžiulis pranašumas.

– Ką patartumėte vilniečiams, ieškantiems būsto sau arba investicijai ir norintiems išvengti klaidų?

Rimtas gyvenimo sprendimas turi sunokti. Mano praktika rodo, kad jaunas žmogus, ieškantis būsto, savąjį sprendimą brandina apie pusę metų, per kuriuos aiškiai išsigrynina, ko jis nori ir nenori, ką jis gali ir kur yra jo galimybių ribos. Jei kalbame apie ilgąjį laikotarpį, 20 metų perspektyvą, prašauti sunku, nes viso naujo nekilnojamojo turto vertė, žvelgiant į Vilniaus demografines tendencijas, turi augti. Tačiau tiesa ir tai, kad vieni būsto pirkėjai laimi labiau už kitus. Geras barometras patikrinti, ar statytojo prašoma suma už būstą atitinka rinkos slėgį, yra pasižiūrėti, kaip greitai mąžta laisvų būstų skaičius projekte. Stringantis ir vangiai vykstantis projekto būstų pardavimas paprastai yra ženklas, kad rinka prašo kainos korekcijos.

[city24lt]

2017-ieji NT sektoriuje: standartiniams butams metamas iššūkis

Naujausia sandorių statistika leidžia spręsti, kad 2017-aisiais sostinės NT sektoriuje toliau vyraus optimizmas: vien per sausio mėnesį parduota dešimtadaliu daugiau butų nei per tą patį mėnesį pernai.

Tačiau nuoseklus rinkos augimas NT pirkėjams bei statytojams sukelia ir naujų iššūkių.

Vertė augs nevienodai

Ne paslaptis, jog pastaruoju metu labiausiai auga vidutinės ir ekonominės klasės butų Vilniaus mieste pardavimas. Galimybė greičiau uždirbti realizuojant standartinius daugiabučius į sostinės NT rinką priviliojo ir naujų statytojų, kurių bendras skaičius Vilniuje šiandien viršija devynias dešimtis. Prognozuojama, jog vien per 2017 metus bus pastatyta net apie 4000 naujų butų.

„Visuotinio pakilimo rinkoje sąlygomis žmogiška tikėtis, kad bet kuris pradėtas projektas bus sėkmingai užbaigtas ir bet kurio įsigyto buto vertė negali nekilti. Palankios Vilniaus miesto demografinės ir ekonominės tendencijos tokius lūkesčius tik sustiprina. Tačiau reikėtų pripažinti, kad sparčiai didėjantis pagal tą patį šabloną kuriamų daugiabučių skaičius butų vertės augimo tempus šiek tiek riboja“, – teigia nekilnojamojo turto konsultantė Ilma Stasiulytė.

Pasak pašnekovės, Vilniaus NT sektorius pasiekė tokią stadiją, kuomet statybų kokybė ir strateginė būsto vieta mieste yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos norint išsiskirti ir atkreipti pirkėjų dėmesį. Esant didelei pasiūlai, pirkėjai sprendžia galvosūkį, kurio konkretaus buto pasirinkimas yra geresnė ilgalaikė investicija, o tarpusavyje konkuruojantys NT vystytojai priversti aiškiau diferencijuoti savo pasiūlymus nuo gausių rinkos analogų.

Pasiūlė nuosavus kiemus

Pastaruosius kelerius metus reikšmingu buto išskirtinumu pirkėjams pritraukti buvo laikoma terasa. Tiesa, ilgainiui terasiniai butai tapo „norma“, o aktyvi jų privalumų komunikacija viešojoje erdvėje devalvavo pirminę terasos sampratą. Šiandien kartais net paprasti butai su balkonais rinkodaros sumetimais pavadinami terasiniais, o tai didina spaudimą NT vystytojams ieškoti naujų būsto išskirtinumų. Vienas iš ryškesnių sprendimų šiuo metu įgyvendinamas Pilaitės mikrorajone: čia statomos dviaukščių butų gyvenvietės „Naujoji Anglija“ naujakuriai turės ne tik terasas, bet ir po nuosavą uždarą kiemelį.

Projektą įgyvendinančios grupės „Novalex“ atstovai pripažįsta, jog, įgyvendindami šią idėją, jie nebandė išradinėti dviračio, o perkėlė į Lietuvą Vakaruose seniai pasiteisinusį English Townhouse tipo modelį. Pagal jį miestiečių vidurinei klasei pritaikyti saikingos kvadratūros butai įgyja pagrindinius nuosavo namo privalumus – ne tik kiemelį, bet ir atskirą įėjimą, autonominį šildymą, vietą automobiliui, du sanitarinius mazgus ir kt.

Seno tipo butai – paklausūs, bet ar ilgam?

2016 m. sostinėje augo ir senesnės statybos butų kainos. Vidutinė buto sename daugiabutyje kaina per metus padidėjo 8 procentais, taip viršijant metinį naujos statybos butų kainų prieaugį. Tačiau ekspertai sutaria, jog ilguoju laikotarpiu tokių būstų perspektyvos brangti yra ribotos. Priimant sprendimą dėl būsto senos statybos name įsigijimo, siūloma įsivertinti ir žymiai didesnius jo išlaikymo kaštus. Pasak NT konsultantės, iki šiol fiksuojama santykinai aukšta senesnės statybos butų vertė rinkoje atveria galimybių langą geromis sąlygomis iškeisti senąjį būstą ir į naują“, – teigia I. Stasiulytė.

Ieškantiems būsto ilgalaikei investicijai reikėtų atsižvelgti į dar vieną – privatumo – kriterijų. „Nei senesnės, nei naujos statybos butas savo privatumu niekada neprilygs namui ar kotedžui. Tačiau kai į langus iš visų pusių atsimuša greta esančių kaimynų langai, didėja diskomfortas. Daugeliui lietuvių privatumas yra vertybė, ir gyvenimas „stebėjimo“ režimu jiems nėra patrauklus, kad ir kaip gerai būtų įrengtas pats butas“, – pažymi I. Stasiulytė.

Nenuostabu, jog sostinės gyventojai šiandien neslepia nepasitenkinimo, kuomet tiesiai priešais pat jų buto langus po kelerių metų netikėtai iškyla nauji daugiaaukščiai pastatai. Siekiantiems išvengti panašių „staigmenų“, NT konsultantė siūlo įdėmiai įvertinti ne tik buto, bet ir viso kvartalo, kuriame statomas namas, projektą.

Priimant sprendimą dėl sandorio, taip pat būtina neužmiršti pasidomėti NT vystytojo reputacija bei anksčiau įgyvendintais gyvenamųjų būstų projektais: pagal tai galima spręsti, kaip rimtai vystytojas vertina savo pažadus ir būsto pirkėjų lūkesčius. Bet kuriuo atveju rinkos spaudimas statytojams ieškoti alternatyvų standartiniams daugiabučiams sostinėje toliau augs.

Šaltinis: Delfi.lt

[city24lt]

Angliški būstai Vilniuje: kokie privalumai ir trūkumai?

Ką naujo siūlo anglai?

„English Townhouse“ terminas istoriškai nėra naujas. Dar 18 amžiuje aktyviausiu metų laikotarpiu stambūs žemvaldžiai palikdavo savo rezidencijas regionuose ir kartu su palyda persikeldavo gyventi į mažesnės erdvės „miestietiškus namus“, kad būtų arčiau pramogų ir socialinio gyvenimo. Ilgainiui vienoje eilėje išsidėstę ir išorinėmis sienomis besidalinantys dviejų arba trijų aukštų namukai tapo viduriniosios miestiečių klasės numylėtiniais. O galutinė tokių namų vertė labai svyruoja priklausomai nuo būsto ploto, aukštų skaičiaus, nuosavo kiemo dydžio, tačiau visų pirma – nuo miesto rajono, kuriame įkurta gyvenvietė, reputacijos.

Šiandien „townhouse“ kategorijos būstuose įsikūrę daugiau kaip 15 proc. visų Jungtinės Karalystės namų ūkių. Jų populiarumo priežastis paprasta: vidurinioji klasė nori gyventi šalia miesto centro, tačiau išsaugoti didesnį privatumą, lyginant su gyvenimu tipiniame miesto daugiabutyje. Tokių gyvenviečių užstatymas santykinai mažesnis, kita vertus, kaimynystė yra greta bei užtikrina saugumą ir aktyvų socialinį gyvenimą. Dėl šių priežasčių, „townhouse“ nepraranda populiarumo ir Naująja Anglija vadinamame JAV šiaurės rytų regione, taip pat – Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone ir San Franciske.

Simbolinis „Naujosios Anglijos“ vardas suteiktas ir pirmajai Lietuvoje „English Townhouse“ gyvenvietei Pilaitėje. Projektą vystanti bendrovė „Novalex“ pripažįsta, jog netoli Vakarų aplinkkelio, šalia ežerėlio esančioje pamiškėje statoma gyvenvietė atitinka britų miestietiško būsto modelį: „Iš esmės skiriamės tik tuo, kad Anglijos miestų gyvenvietės negali džiaugtis tokia gamta, kokią randame Vilniuje“.

Butas su namo bruožais

Pasak Pilaitėje vystomo projekto autorių, „Naujosios Anglijos“ būstas tipinius miestietiškus butus pranoksta privalumais, kuriais džiaugiasi nuosavų namų gyventojai: „Mūsų kuriamas būstas nėra didelis, tačiau apgalvotai išplanuotas. Jį sudaro trys kambariai ir du sanitariniai mazgai, neskaičiuojant palėpės. Papildomai kiekvienas namų ūkis turės nedidelį nuosavą kiemelį. Taigi, iš esmės tai yra visiškai naujo pobūdžio butas, skirtas tiek vienam asmeniui, tiek 2-4 asmenų šeimai, kuriai imponuoja svarbiausi namo pranašumai: uždaras kiemelis su terasa, atskiras įėjimas, autonominis šildymas, vieta automobiliui, pagaliau – garantija, kad niekas priešais tavo langus naujo daugiabučio neiškels“.

Pašnekov�� teigimu, „Naujoji Anglija“ labiausiai patraukia tų asmenų dėmesį, kurie renkasi tarp buto ir kotedžo, kartais pamąsto ir apie namą, o galiausiai pamato, kad už buto kainą galima susikurti modernesnę gyvenamąją aplinką ir pilnavertį privatumą. Vakarietiško „townhouse“ būsto perspektyvas Lietuvoje atskleidžia faktas, jog per pirmuosius du mėnesius nuo projekto pristatymo parduota bemaž 40 proc. visų pirmojo „Naujosios Anglijos“ etapo būstų.

Jungia vakarietiškas mąstymas

Didžioji dauguma naujakurių, pasirinkusių angliškąjį būstą, yra jauni, išsilavinę, dirbantys, vidutines arba aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys sostinės gyventojai. Tačiau vis dažniau susidomėjimą būstu parodo ir senjorai, apsisprendę iškeisti neekonomišką, vertę prarandantį sovietinį butą į galimybę įsikurti naujuose kur kas patogesnės eksploatacijos namuose.

Vis dėlto, kaip pabrėžia projekto vystytojai, pagrindinis jungiamasis Naujosios Anglijos šeimininkų bruožas yra pasaulėžiūra: „Stebime besiformuojančią kitokią kaimynystės praktiką. Iki šiol ypač senesnės statybos daugiabučių gyventojams būdavo įprasta šalintis aktyvesnio bendravimo su kaimynais, bendrų reikalų sprendimo. O „Naujojoje Anglijoje“ formuojasi veiklesnė, mąstanti bendruomenė. Namų šeimininkai nebijo išsakyti savo poreikių, įsitraukti į sprendimų priėmimą ir aktyviai prisidėti prie geros bendrųjų erdvių atmosferos“.

Tuo patvirtinamas faktas, jog „English Townhouse“ tipo būstų galutinę vertę ir pasisekimą lemia ne tik mikrorajonas, svarbūs techniniai gyvenvietės parametrai bei statybų kokybė, bet ir susiklostančios kaimynystės tradicijos. „Naujosios Anglijos“ autoriai neslepia lūkesčio, jog pirmosios angliškos gyvenvietės naujakuriai taps neformaliais projekto ambasadoriais, savo gerais atsiliepimais toliau didinsiančiais naujosios būstų kategorijos paklausą.

Šaltinis: Manonamai.lt