#Jausme

[nie-ko]

blea seni karoce tau buna jausmelis kai pamatai tokia gera darbine mazule ir tau uzverda kraujas ir tu tipo awoooga sexooooo. woah mamma, do a trick on my dick. niekad neistraukciau, nei su pyragu neisprasysi nei su botagu neisvysi

[audacioussoundwaves]

"Neverk" by Giriu Dvasios, Jausme https://ift.tt/2RUwLiy

[balticpsalteries]

Jausme - Bring Me The Spring #balticpsalteries #balticpsaltery #gusli #kantele #kokle #kannel #kanklės #psaltery #zither #lyre #harp #guzheng #koto #kanun #dulcimer #autoharp #guitar #relax #relaxing #music #relaxmusic #musicalinstruments #strings #musician https://www.instagram.com/p/BzcQsufAoJy/?igshid=agyz4314p7en

[pipirometos]

Mėgstamiausia daina visam gyvenimui

Girdžiu savo minties balsą sudrebant, kai ji kalba panašius dalykus į visą gyvenimą klausysiu šitos dainos!!

Padedu jai nebesijausti nepatogiai ir iškart pasiūlau būdą atgailavimui: „Geriau sakyk - man atrodo, kad galėčiau klausyti šitos dainos visą gyvenimą.“

Kas gėdingo apie laiko suvokimą pametusią emociją? (Tik žmogui būna gėda dėl jo žmogiškumo)

Šiandien visą gyvenimą klausysiu [dainos pavadinimas]! Rytoj visą gyvenimą klausysiu [kt. dainos pavadinimas]! Poryt visą gyvenimą klausysiu [kt. kt. dainos pavadinimas]!

Nėra čia loginės neteisybės. Mėgstamiausia daina nėra titulas įsegtas į audinį ties širdimi. Mėgstamiausia daina yra jausmas. Logine prasme jausmai nėra vertinami.

Jausmui ištirpdinus praeities, dabarties ir ateities riboženklius, jų teritorija tampa vienas ir tas pats Begalinio Momento miestas. Jokios gėdos pamesti laiką savo jausme - tik tokiu atveju galima pasakyti, kad jauti.

[lesterplatt]

The Chair Maker: Lawrence Neal from Falcon Productions on Vimeo.

From the ash woodlands and rush-filled rivers of rural Warwickshire to the Art Workers’ Guild meeting hall in the heart of bustling Camden, The Chair Maker tells the story of Lawrence Neal and the ladderback, rush-seated chair tradition. Chair making is part of our ‘intangible cultural heritage’, a highly skilled process for which comprehensive instructions have never been recorded, instead passed on between generations of masters and apprentices. Today the accumulated knowledge of over a hundred years of chair making resides with one man: Lawrence Neal. Lawrence left school at 15 to be apprenticed to his father, the beginning of 50 years of chair making.

The Chair Maker also explores Lawrence’s desire to continue the tradition. In 2017 he received funding to take on two apprentices. But in order for the sixth generation in this long line of makers not to be the last, there must be conscious decisions to recognize the value and heritage of traditional crafts, and to support makers as they continue to produce these beautiful and historically-resonant objects.

Shot on RED Scarlet-W w/ Sigma Arts lenses.

Produced & Directed by Alex Rae & Duncan Parker

Executive Producer Hugo Burge

Cinematography Duncan Parker

Editor Jack Roberts

Head of Production Mo Ahmed

Original Score Jausme Stonkute & Isaac Ellis

(Earwitness - Kankles & Double Bass)

Ashton Fox (Piano / Electronic)

Sound Design Claudio Ahlers

Colourist Jon Howard

Motion Graphic Design Robin Littlewood

Additional Cinematography Sam Finney

Ben Pryor

Ryan Atkinson

Runner Tess Benjamin

Special Thanks Lawrence Neal Robin Wood David Linley Matthew Rice Paul A. Shutler Dillon Bryden Annette Carruthers Caz Hulbert Jane Kirby Bedales School

A film by: falconproductions.co.uk

Created by: Marchmont Farms Limited marchmontventures.com

In association with: The Heritage Crafts Association heritagecrafts.org.uk

marchmonthouse.com lawrencenealchairs.co.uk

[termsandconditions-stuff-blog]

Ir kartoji tas senas klaidas, nes nesigauna kitko norėti, net jei tai būtų paprasčiau ir prasmingiau. Ir jau žinai, kas skaudina, bet vis tiek leki ten pat, nes nepasimokai. Na, kąžką išmoksti - tai nebebūna netikėta, visiškai nauja, išmoksti save pristabdyti, paklausti savęs "ar verta?", bet tik tiek. Ir vis suartėjusi su žmogumi, pradedu dėl jo versti kalnus. Pastatau į pirmą vietą, stengiuosi džiuginti, iki išnaktų skirti laiką, dainuoti lopšines, dovanoti patinkančius daiktus, rašyti laiškus, vaišinti kava su kondensuotu pienu, įrašinėti markeriais aprašinėtus CD diskus, planuoti keliones, rengti staigmenas, sirgdama šaltą vakarą važiuoti troleibusu ligi jų durų, skinti gėles, antrą kartą žiūrėti ilgiausias kino juostas…. na daug mažų dalykų, kurie seka vienas kitą, kuriais norisi parodyti "kaip gera, kad esi" ir kartu džiaugtis, dalintis. Gal (pa)sąmoningai geidžiant, kad kažkas suprastų, kiek man daug reikštų, jei tai darytų dėl manęs. Mėtant užuominas netyčia, vėliau suprantant, kad darai tai, ką nori, kad darytų tau. Bet pasitaiko, kad iki išsekimo vargsti, sugalvojusi kažką smagaus, o tam, dėl kurio stengiesi, visai nusispjaut. Nebūtinai į tave, bet į tai, ką darai. Jie to neprašė, tad ir nevertina ir neploja delnais, kai gauna iš Tavęs kažką tokio. Ir Tau skauda, kad viskas nuėjo šuniui ant uodegos, nes daug savęs sudėjai į tai. Bet jie to nereikalavo, neprašė, tad jautiesi lyg neturėdama teisės pykti. Ir kaupi tą pyktį savyje, nežinodama, kur jį dėti, nes nėra, kur jį ištalpinti, išskyrus nukreipiant į save. O ir gal tiesiog noriu parodyti, kaip myliu, nes žinau, koks jausmas jaustis nemylimam ir vienišam ir bandau užsiimti savotiška prevencija, kad mano mylimieji niekada to nepatirtų. Bent jau dalinai, kiek galiu tai kontroliuoti. Man to labai trūksta, aš labai to stokoju, tad tarsi rodau pavyzdį ir kenčiu, kai neįvertina to, nes nežino, kaip tai man svarbu. Nes jaučiuosi atmesta pati, o ne tik mano kažkokios pastangos. Man tada atrodo, kad tai aš nesvarbi. Tai aš nepavykusi. Tai aš visai nerūpiu. Tai aš... Ir mes mylim skirtingom kalbom ir todėl taip sunku. Nes demonstruojam, kad kitas mums brangus, labai skirtingais būdais. Niekas nemyli manęs man suprantamais būdais, todėl aš netikiu jų meile, man ji atrodo netikra. O jie maniškės aidus atmeta, nes jiems tai neatrodo taip svarbu ar reikšminga, susiję su giliais jausmais. Galbūt darau tai net veikiau dėl savęs nei dėl jų. Norėdama įsitikinti, patikrinti, ar myli, ar svarbu, ar rūpi. Nes bijau labai, kad nesu svarbi. O gal noriu parodyti, kad turiu, ką duoti, nes savaime neatrodau sau verta jų dėmesio? Nežinau. Kiekviename mūsų veiksme ir jausme slypi labai daug užukulsinių priežaščių, niuansų ir paslapčių, kurios nebylios ir nematomos. Galų gale, skauda ir tiek. Ir skauda ne pirmą kartą. Ir ne pirmą kartą dėl to paties. Kaip visa tai kvaila. Ir aš jaučiuosi kvaila.

[nie-ko]

Jausmelis

Varai i kacialka, kad galetum vaikus moshpite isstumdyt nx

[nie-ko]

Tas jausmelis

Kai mamos abdowanojimuose pamatai savo dailytės mokytoja, kuri su kokiu dvidesimtu pacanu

[nie-ko]

Tas jausmelis, kai kaime pjauni zole ir matai, kaip isvaro kaimyno tevai. Spekit ar siandien bus plotas :------)