#puodelis arbatos

[awesomeeworld]

Nuobodžiai daužo.

Guess the location.

[hannibalswetsheets]

Listen I’m all for Hannibal calling Will Lithuanian nicknames for “sweetheart” like “mylimasis,” but have you considered???

“mano arbatos puodelis”- “my cup of tea”

[a-human-washed-ashore]

Daug. Maloniai daug. Nėra taip, kad nepatinka. Mano puodelis arbatos jeigu paklaustum. Su tuom viskas gerai. Malonė tokioje būsenoje būti. Sigh. Juokinga, net. Pasiilgau tikrovės. Taip stipriai. Kad ir chemiškai išprovokuotos. Man tiesiog nerūpės greitai. Tačiau ir tai gerai. Viskas gerai. Kartosiu tai kiek reiks iki kol pats patikėsiu. Šie žodžiai turi tiek daug svorio. Emociško, bet jau man. Ne kiekvienam matau. Viskas gerai.

Your scars will bring me to tears, for nothing will ever be the same again.

See through me while I am crystal clear, im floating up, just floating out of reach

Yeah. Tikrovė daug sunkesnė negu man visada atrodė. Daug paims. Kiek užuot duos? Nežinočiau. Ar man net rūpėtų žinoti? Man regis nebe. Yeah aš turiu baisių baimių. Tokių kurios man ėda. Ėda beperstojo. Nėra jos kasdieninės, jos kaip tik yra nekasdieninės. Nes tu nekasdieninė. Ak, ak. Kad kažkas paprasčiausiai suvoktu kas per mėsmalė dirba mano pasąmonėje. I guess aš daug prašau. Būti suprantamam/suprantamai yra daug darbo, dvipusio ir dažniau vienpusio negu kito.

Ak. Kaip aš troškau šitos kasdienybės grįžio.

Turiu įtarimą, kad viskas yra tiesiog pasyvus savęs naikinimas. Jeigu taip mano pasąmonė daug protingesnė negu aš maniau. Ji nori pabaigos, saldžios arba nesveikai karčios, ne kitos. Ak tu, mano protinguole, kas kito manęs laukia? Laukai per laukus per laukus, gražiausių gėlių, kurios neplanuoja manęs pasigailėti, pjaudamos iš manęs tiek kiek manys, kad pelnau.

Šitie beribiai laukai palaiko mane gyvą tiek, kad gyvenčiau po viso šito prarasto kraujo.

[netaipirblogai]

čiobrelių arbata

vakaro vėsoj

puodelis arbatos

pokalbis paprastas

bet kvepia čiobreliais

taip lengva ir gera

kalbėt apie nieką

net ošdami pritarė

marios ir vėjas

pasaulio krašte

jauku lyg namuos

ir šilas pušų

alsuoja tik mums

nauja pradžia

prabėgęs laikas

sutikom viena kitą

lyg niekur nieko

siela be triukšmo

nors laukia kelias

bet neskubu niekur

kol vėsta čiobreliai

@atsijunk <3

[laiminga-karve]

Mintyse vis dar skamba bendri, liūdesio ir nuostabos kupini atodūsiai, kas septynias minutes žvilgčiojant į laikrodį, nes nuo kada rodyklės naktimis taip nežmoniškai greitai sukasi!? Ir, žinoma, jau pabaiga. Jautrūs kūnai, jaukiai (ar nevisai) įvilkti į senus chalatus ir švelnias antklodes, skendi dūmuose, nudažytuose kylančios saulės pirmųjų spindulių spalvomis. Voras dar nesugalvotu vardu snaudė virš dviejų susiglaudusių galvų. Skambantis juokas, garsėjantis šnabždesys ir susižavėję žvilgsniai, keliaujantys per medžių viršūnes ir miesto gatves. O paskui - dviem savaitėm paliktas ramunėlių arbatos puodelis tarp senovinio spirito butelio ir tuščio vynuogių sulčių pakelio. Jau tris kartus ištarei ,,Jie nežino, ką reiškia meilė". Ar tu žinai?

[mamagrizknamo]

Kalėdiniai meduoliai (du tešlos - įprastos ir su degintu cukrumi - variantai)

 Pats metas, jau, tiesa? Nes kai aplink viskas šviečia ir žybsi, klega ir šneka, negali likti nuošaly. Ir visai nebesvarbu, kad gal nemėgsti to šurmulio - tiesiog, kaip ir kasmet, įsėsi į jį ir leisiesi nešamas varpeliais skambančios srovės į prisiminimais, didingais planais ar tyliais pamąstymais padabintą vakarą.

Ir pats metas kepti ir puošti meduolius - darbas ilgas, kruopštus ir labai atsakingas, nes kvapniuosius sausainius, linkėdamas laimės, gražių švenčių ir svaiginančios metų kelionės Gyvenimu, dovanosi ir išdalinsi žmonėms, kurie tau brangūs ir reikšmingi.

 Galiu kai ką praleisti ar kai ko atsisakyti ir, numojusi ranka į dalykus, tradicijomis vadinamus, nužingsniuoti gal ne pačiu geriausiu, bet savo keliu. Nuo meduolių, kurių gal ne tiek kepimas, kiek puošimas, atima begales vakarų, niekur nebėgu - užsidarau virtuvėje ir, okupavusi visus įmanomus paviršius, ant kurių dėlioju miltus, glajų, formeles ir jau iškeptus sausainius, pradedu žaidimą, Kalėdomis vadinamą. 

Meduolių receptų - begalės. Kai kurie bandyti, kai kurie dar tik laukia savo šlovės valandos. Pagal šitą receptą kepu jau ne vienerius metus ir dar niekada juo nenusivyliau. Tiesa, kol atradau sau tinkančias proporcijas, teko ir šiokių tokių nesėkmių patirti, bet ne apie jas dabar. 

Tikri meduoliai kepami naudojant medų, bet patirtis sako, kad dalyko, kuris kepdamas praranda visas savo vertingąsias savybes, nėra ko į ugnį kišti. Jei kažkas paprieštarautų dėl aromato, nuraminsiu, nes prieskonių gausoje jo praktiškai nesijaučia, todėl tikrą ir gerą medų palieku tiems atvejams, kai nosis ima varvėti - nieko tada geresnio, nei puodelis šiltos arbatžolių arbatos su ant šaukšto pakabinto medaus saldumu, nėra ir būti negali. Na, apie vaistus, kurie, nors ir nėra skanūs, bet gydo, kaip ir apie nesėkmes, šiandien nekalbėsime - šventės juk artėja. Taigi, vietoj vertingo medaus, ypač, kai kepu daug sausainių, dažniausiai naudoju dirbtinį medų. 

Prieskonių sudėtį ir proporcijas galima keisti įvairiais santykiais - čia kaip jau kam skaniau ir kvapniau. Kartais, dėl macnumo, dedu maltų juodųjų pipirų, kartais gvazdikėlius sumalu kiek stambiau, kad kramtant gardėsius jaustųsi mažos kruopelytės, o kartkartėmis tešlą paskaninu dar ir maltu anyžiumi ar  kardamonu. 

Šiame recepte pateikiu 2 tos pačios tešlos variantus - viena bus paprasta, prieskoniais gardinta, į antrąją dėsiu dar ir deginto cukraus - pasikeis tešlos aromatas, be to, ji bus tamsesnė - papuošimams kartais reikia ar norisi tamsesnio fono, nes ant jo kur kas gražiau žiūrisi šviesaus glajaus linijos ar dėmės. 

Meduolių tešlai nr. 1 reikės:

- 200 g medaus skonio gaminio;

- 100 g sviesto;

- 100 g cukraus;

- 1 kiaušinio;

- 400-450 g miltų;

- 1 a. š. kepimo miltelių;

- 1 a. š. malto cinamono;

- 1 a. š. malto imbiero;

- 1 a. š. kvapniųjų pipirų;

- po 0,5 a. š. muskato riešuto ir maltų gvazdikėlių;

- žiupsnio druskos;

Meduolių tešlai nr. 2 reikės produktų, nurodytų aukščiau + 6 v. š. cukraus ir 100 ml karšto ar verdančio vandens.

Glajui reikės:

- 200 g cukraus pudros;

- 1 kiaušinio baltymo;

- citrinos rūgšties grūdelių arba citrinos sulčių;

- maistinių dažų;

- pabarstukų.

Gaminimas (1 var.):

Medų, cukrų, sviestą ir druską dėti į puodą ir kaitinti. Kai mišinys užvirs, suberti visus prieskonius ir vis pamaišyti. Masei pradėjus burbuliuoti, nukelti nuo ugnies - cukrus turėtų būti ištirpęs, o pati masė - tąsi, lipni ir tiršta.

Į miltus sudėti kepimo miltelius ir išmaišyti. 

Medaus-cukraus-sviesto masę pravėsinti, įmušti kiaušinį, palengva, dalimis, suberti miltus. Kai šaukštu maišyti bus sunku, beriant miltus, maišyti ranka. Užminkyti tešlą, ją 15-ai minučių ar pusvalandžiui dėti į šaldytuvą. Dauguma šaltinių teigia, kad meduolių tešlą geriausia šaldytuve palikti pernakt, bet jei bandėte, pastebėjote, kad po to ji būna itin sunkiai kočiojama (lūžinėja, skilinėja). Jei nuspręsite tešlą atšaldyti kaip reikiant, kitą dieną teks ją iš šaldytuvo ištraukti gerokai anksčiau, nei nuspręsite kepti - esu laikiusi vos ne pusdienį laukdama, kol ji teiksis tapti paklusnia ir geranoriška. Tiesa, prieš pradedant darbą, šaltą tešlą dar galima perminkyti - tai suteiks jai elastingumo.

Tešlą ant šiek tiek miltuoto stalviršio iškočioti pakankamai plonai (2-3 mm) ir išspausti įvairias figūrėles (naudokite sausainiams skirtas formeles, o jei tokių neturite, čiupkite stiklines - apskritimo formos sausainiai tikrai nėra prastesni už eglutę vaizduojantį kepinį). 

Kepkite 180* karštumo orkaitėje 10-12 minučių. Iškepusius meduolius palikite atvėsti skardoje, nes kitu atveju (ypač, jei bus sudėti vienas ant kito) jie gali deformuotis. 

Gaminimas (2 variantas):

Receptas, kaip ir minėjau, tas pats, skirtumas toks, kad į šitą tešlą dedamas dar ir degintas cukrus:

6 šaukštus cukraus supilti į keptuvę ir kaitinti nemaišant - jis po truputį pradės tirpti, lydytis ir ruduoti. Kai visiškai ištirps ir pasieks jums patinkantį rudumą (nelaukite labai ilgai - cukrus neturi sudegti ir pajuoduoti), įpilti apie 100 ml. verdančio vandens (nepilkite šalto vandens, nes karamelė ims spragsėti), masę išmaišyti ir palikti atvėsti. Kai pilsite vandenį, būkite ypač atsargūs - keptuvės turinys ims smarkiai burbuliuoti ir gali nudeginti rankas. Jei neturite patirties, darbą patikėkite ne keptuvei, o storadugniam ir, pageidautina, pakankamai aukštam puodui. Šaukštą rinkitės ilgu kotu. 

Kai cukrus atvės, kartokite procedūrą, aprašytą anksčiau - virkite medaus-cukraus-sviesto-prieskonių masę, leiskite jai kiek atvėsti, dėkite kiaušinį, degintą cukrų, miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir užminkykite tešlą. 

Sausainių dekoravimui skirtą kiaušinio baltymą paplakite šakute, dėkite cukraus pudros, citrinų rūgšties (arba citrinos sulčių) ir labai gerai išmaišykite. Jei norisi spalvotų meduoliukų, į glajų įlašinkite pageidaujamos spalvos (ar spalvų) maistinių dažų.

Glajų dėti į vienkartinius dekoravimui skirtus maišelius. Galima juos pasidaryti iš celofaninio dovanų vyniojimui skirto popieriaus - susuki, lipnia juostele sutvirtini siūles, dedi glajaus, viršų užsuki, o smailiosios dalies galiuką nukerpi. 

Puošybai skirto glajaus tirštumas reguliuojamas sulčių ir cukraus pudros miltelių pagalba. O kokio jo reikia, niekas jums nepasakys - reikia imti ir bandyti. Sausainių paviršiui užlieti naudoju skystesnį, kuris palengva pasklinda į šonus ir sausainio paviršiuje nesukuria faktūros, o piešiu tirštesnio glajaus pagalba - linija turi išlaikyti savo kontūrus.  Piešiama ant jau sustingusio glajaus sluoksnio.

Galima dekoruoti nelaukiant pirmojo sluoksnio nudžiūvimo - tuomet piešinys bus švelnesnis.

Ant dar nesustingusio glajaus galima pažerti arba padėlioti tortų pabarstukų. 

Meduolius laikykite sandarioje dėžutėje - taip laikomi jie suminkštės.

Pasidžiaukite sukurtais skanėstais ir...išdovanokite - tegul jūsų rankų šiluma sušildo kitų Gyvenimus. 

[gallerypaveikslailt]

New painting! #art #original #originalart #unique #uniqueart #artforyou #artforthehome #artforhome #artforyourhome #nobarewalls #wallart #wallcoverings #interior #interiordesign #homeiswheretheartis #buyoriginalart #buyart #makeartwork #handmade #handcrafted #artforinstagram #artistsofinstagram #instaart Arbatos puodelis - 1 095,00 € https://www.paveikslai.lt/lt/tapyba-su-zmonemis/30265-natalia-yanekina-parduodamas-paveikslas-arbatos-puodelis.html

[okasman]

0II-0III

keliais žodžiais tariant, sausio mėnuo yr kažkaip ypatingai stulbinantis laikas. O tuo, jog jame susipina žiema su pavasariu, bręstanti sieloje artėjančios vasaros siesta ir rudeninė depresija. Įsikibęs į knygos viršelį bandau neprisiryti vaistų nuo gripo ir noro baigti savo „misiją” šičia.  Arbatos puodelis po puodelio, kartais čia įsiterpia šis bei tas ypatingesnio, kad ir ta pati kava, ji juk irgi kažkuo savita, kaip ir gyvsidabrio lašai, riedantys per grindinį virtuvės - “oj, ir vėl”. Mama, patikėk, tai ne paskutinis kartas. Bet puodelis sveikas, o gėralas jo viduje yra šiltas, kaip ir aš, mat gripas atsparus vaistams, tai bent naujiena.  Elektrėnų atrakcionų parkas prieš dešimtmetį kvepėjo sovietmetine Lietuva, o dabar tiesiog dvelkia nostalgija tos dienos, kuomet jį lankiau su tėvu. Ta vieta kažkuo ypatinga - mano viduje tokios sovietmetinės architektūros vietos yra lyg piktybiškas nuotaikos šuolis į visišką melancholijos guolį, kuriame vartausi iki kol atsijungiu nuo paties savęs. Ir kartais galvoju, jog esu kokio žmogaus atgimimas, nes nors ir gimiau nepriklausomoje šalyje, tačiau jaučiu didžiausią ilgesnį tiems laikams, kuomet nuotraukos buvo blyškios, kuomet mados nerūpėjo, akiniai buvo didžiausi ir baisiausi, o vasarą išvykus visiems į kaimus jutau stipriausią vienatvę. Bet visada visiems sakau - “ei, kiekvieni laikai turėjo savo pliusų ir minusų, mano akį traukia tik architektūra sovietmetinė, ne už komunizmą aš, ramiau”.  tą prasme ar kas nors kada matė Savanorių prospekto nuotrauką, darytą dar aštuoniasdešimtaisiais? ar Lazdynų statymą? Palaima mano, regėjimą prarandančioms, akims.  pradėjom nuo vaistų ir baigėm jais. Esu priklausomas, tačiau pirmą nakties norėčiau arbatos puodelio su medumi, ačiū. 

[nyctophilic---soul]

Vienas lietingas rupjūčio vakaras

Lenkijoje, Gdynios starbucks’e…

Biske backstory:

<…> Vilniaus autobusų stotis…susitikimas su tik iš kelių žinučių pažįstama bendrakeleive ir ilga kelionė per nakt į kaimyninę Lenkiją prieš akis…Susipažinimo pokalbiai autike…bandymas miegot ir momentas,kada dėl nutirpusio kaklo ar kojos reik pakeist poziciją ir tada prasimerkia akys ir sutinka kylančios saulės vaizdus…o štai ir Gdanskas… 7am..apsimiegojęs ėjimas požemine perėja kaip per sapną, kurį dar sustiprina per silpni akiniai…tada dantų valymasis ir linzių dėjimasis tūlike ir tada jau galima žmogumi pasijaust..nu dar pavalgyt gal reiktų..o tai veda į macdonaldsą…kur seka nustebimo žvilgsnis man paprašius karšto vandens vietoj arbatos ir bananas iš “Lietuvos”<…>

<…> Nu bet tai kaip faina vaikštinėt miesto gatvėm dar kai nėr beveik žmonių, kai dar gatvės tusčios ir pripildytos tos ryto ramumos, kai atrodo, kad visas pasaulis dar miega…na bet tik ne mes ir ne  žmogelis grįžtantis iš naktinio darbo ( ir ne, jis ne iš budėjimo ligoninėj grįžinėjo..), kuris išgirdęs svetimą kalbą nusprendė užkalbint…tai tada ir sužinojom apie “Three city” reikaliuką;

Three city: Gdanske dirba žmonės, Gdynioj miega, o Sopote partina.

Nu ar kažkaip ten panašiai…

( Nes vien jau apie 3 city supratom is 3 karto, nes dėl žmogelio tarimo girdėjos “tree” city ir jau leido vaizduotei kurt vaizdus apie kažkokį medžių miestą.. )

Ir vaikštant tom apytuštėm ryto gatvėm kas dar yra amazing, tai po to stebėt miestą pamažu bundant, kai atsidarinėja kavinukės, gatvės prisipildo žmonių ir šurmulio.<…>

<…> po daugel valandų vaikščiojimo ir naujo miesto tyrinėjimo ateina laikas grižti į stotį ir patraukti į Gdynią ( miego miestą, pasak 3 city teorijos )…nors galima suprasti kodėl, mat iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nuobodus miestas, su pilkais pastatais ir baisiai nuobodžiom gatvėm….BET gi nereikia teist knygos iš viršelio ane?…nu šiaip jo..bet as pirmas žvilgsnis lyjant lietui nebuvo susižavėjimo kupinas…<…>

Kodėl starbucks’as? Nes reikėjo wifijaus ( dabar pastebėjau, kad jei kirtis būtų pirmam skiemenį, tai čiut ne kaip vardas skambėtų )…ja ja, tai vat sad excuse kodėl ten…nu bet ne dėl to, kad be interneto nebūtų galima išgyvent, ane? Nu ir dar dėl to, kad lietui pliaupiant nesinorėjo niekur kitur trenktis..

hehe, bet visgi wifijau negavom, nes kaip (ne)tyčia pastrigo jų internetas…o jo ir neprireikė..

Dabar mąstau, kodėl pradėjau nuo lietingo vakaro dalies, ir prisiminiau, kad todėl, kad kažkaip labai gerai buvo…Nors ir po bemiegės nakties, ir lietui bandant ir taip pilką miestelį padaryt pilkesniu, nu ir be interneto ( čia tik tam, kad ilgesnis sąrašas būt “nusiskundimų” hahha ), bet tas staliukas prie lango, didelis puodelis arbatos ir pyrago gabaliukas, bei pokalbis buvo nuostabus nuostabios dienos užbaigimas…

po paruliais, gerai buvo…

( o į Gdynią sakiau, kad pavalgyt grįšiu, nes tas pilkas miestukas slepia tikrų lobynų pavalgyt,o ir porcijos…kibai galai )

*edit:                                                                                                                       ir grįžau ir dar grįšiu

[a-human-washed-ashore]

 Jau pradeda ryti nervus, juos grynai galabyti prieš mano akis. Užsičiaupkit. Prašau. Aš tuoj pamesiu savo žmogiškumą su jumis.

---

Bet viskas gerai, negi ne? Nusišypsok. Geriau dabar, nes niekas neplanuoja pasibaigti. Viskas akyse risis tik žemyn. Aš jau turiu blogą įtarimą. Labai blogą nuojautą. Kad viskas baigsis katastrofa daug greičiau negu aš tikėjausi. Nežinau kiek dar laikysiu. Tikiuosi ilgiau negu manau. Ta ramybė. Ji traukia. Sėda mano galvoje ir ėda jau pastarąjį mėnesį, be jokio ženklo baigties ar pasitenkinimo. Bijau, kad tai nėra pašalinis efektas, o tiesiog mano nuoširdus troškimas. Nieko...ir aš kartoju nieko nėra išskyrus...tokio vieno gražaus sutvėrimo žemėje, kuris man kaip puodelis arbatos tikrai leidžia paleisti viską porai valandų. Kas tai? Nežinau. Pasakyk man.

Bet, kad ir kas tokį magišką efektą turėtu. Ko nebūtų be savo dervos, kurią, net ne pats žmogus atneša, o aš pats. Ak, mano prakeiktoji galvele...kiek tu dar tempsi mane naikinti iki kol pati suplyši? Tikiuosi mažiau negu aš tikiuosi. Tikiuosi, tikiuosi. Tikiuosi laiko ir noro kvėpuoti netruks. Antraip aš turėsiu visus sukrėsti tikrove. Liūdna, letargiška, išsekusia tikrove.

Nusišneku, bet kas nedraudžia. Kiek maskuoto atvirumo niekam nepakenkė. Ne tik tai, bet aš žinau, kad žmonės nemato tekstu kaip aš. Nebandau save išskirt, ištikrūjų, galiu tik pasvajoti neišsiskirti. Galiu tik pasvajoti save pažinoti. Galiu tik panorėti sau surasti noro pasistumėti. Tačiau tik galėčiau. Šitam taške gyvenime, nebežinau ar norėčiau.

Šita spiralė jau tesėsi per ilgai, žmonės gavę pažvelgti jos gilumon susivokia, įdomu ar...kh....pasibaigs kaip kitiems. Gavę tik pora, neliko nė storo. Ironiška. Tai nėra hiperbolizacija, aš nuoširdžiai nebežinau kas toliau laukia.

Verpetai. Degančios mintis. Jų generacija greitesnė negu aš galiu sekti kada groja JI. Toji, prakeikta tūnoti kanalizacijoje ir kurti kažką kas man suteikia būdą išsilieti. ... ... ... Noriu jausti ką ankščiau. Pasiilgau...to vargano apgailėtinumo. Išvedimo už rankos iš proto. Sproginėjančių ląstelių mano galvoje.

Tik, kad jos greičiau ištižtu.

O su tuom...ateina pabaiga, dar ne man, tik šiam vakarui. Gavau savo ramybės, kad ir šitų poros minučių rašymo. Pasijaučiau procentu ar dviem gyvesnis, lyg išsėjąs pasivaikščioti. Kliedi. Tokias nesąmones.

...jeigu aš tave paleisčiau daužytis tikrovėje...tu mane išlaisvintum. Minutei, dviem, gal valandai. Aš nenoriu pasėkmiu. Aš turiu kentėti. Nesugebėsiu, ko tada aš ištikrūjų vertėsiu? Centų? Gal poros? Litų? Tuščia būtybė neturinti stuburo? Ką tada tu turėtum? O geriau gal...ką tu turi be to? Suskaičiuok širdimis. Ah. Nulis, tuščia vieta, imituojama, nebenaudojama.

...

Ar tai išties ką aš noriu pasakyti? Skambu kaip Delija. Buitinė. Tuščia. Gal man ir reikėjo sekti jos keliu. Vienatvės, izoliacijos. Neskamba taip blogai. Aš nebenoriu kalbėti. Aš darau gėda sau prasižiodamas. Kiekvienas žodis iš manęs išėjęs turi šlykštumos, dervos, bjaurumos. Kodėl aš turiu stumtis tolyn kada viskas kas man padeda tai troškimas sulūžti kuo greičiau? Gal..o gal.

Gal...kas žino. Kas jeigu? Bet gal. Tai įmanoma...bet tada aš pamirštu kas aš. Aš aš...bet aš ir jie. Aš nekenčiu savęs. Kodėl aš turėjau užsiimti krėslą? Paliktum “MAN”...kreipiniui kuris čia buvo. Kuris tiek kentėjo. Kuris tiek tempė save per pragarą...nepalyginamai daugiau negu “aš”. Tik tam, kad nusišypsoti kada nors. Aš atiemiau viską...tik kad sugriauti ir vėl. Įgriūti ten pat. Į begalinę spiralę. Atleisk. Aš nenorėjau. Bet tiesa sakant...aš niekada kitaip ir nesugebėjau.

Bring me the horizon.

[mamagrizknamo]

Galetė su obuoliais ir sūdyta karamele

Na gerai, eikim į rudenį. Su beveik šypsena. Su šiokiu tokiu noru ne tokių ryškių ir svaigių spalvų. Su iš dangaus pasipylusio lietaus atgaiva. Guminiais botais, kuriuos padovanojo mama ir kurių per visą vasarą taip ir neradau nė menkiausios progos apsiauti. Dar su skėčiu, kurį tampausi su savimi kaip nereikalingą naštą, nes, pučiant vėjui, bijau išskleisti ir todėl dabar šlapiais plaukais srūva upės per veidą, kaklą ir striukės, kuri skirta žiemai, apykaklę. 

Šviesioji dramos pusė kvepia obuoliais - ne tais, kurie špygutės dydžio ir tinka tik pievoje besiganančių arklių šėrimui, o jau gražiais, suapvalėjusiais, nuraudusiais ir kvapniais. Juos tik į burną, kai praalksti, į troškinį su mėsa ir, kas be ko, į  pyragą - be jo joks ruduo neegzistuoja.

Kaskart, kai pradedu domėtis obuolių pyragais, susipainioju, nes atrodo, kad visi tą ir teveikia - lupa obuolius, apmuturiuoja tešla ir kepa juos visais įmanomais būdais - receptų begalės. Kai pavargstu nuo spėlionių o kuris gi čia tas pats pačiausias ir gardžiausias, tiesiog suminkau tešlą obuolių galetei - ji, jei kepu ne iš dvigubo kiekio produktų, nuo stalo dingsta dar tą pačią dieną. 

Tešlai reikės:

-190 g miltų;

- 50 g cukraus;

- Žiupsnio druskos;

- 60 ml labai šalto vandens;

- 120 g sviesto.

Įdarui reikės:

- 3 ar 4 obuolių;

- 50 g cukraus;

- 1 v. š miltų;

- 1 a. š. cinamono;

- Šiek tiek malto muskato riešuto;

- 3-4 v. š sūdytos karamelės;

- Saujelės graikinių ar anakardžių riešutų.

Papildomai: 2-3 šaukštų karamelės jau iškepusio pyrago sulaistymui (paskaninimui).

Gaminimas:

1. Į dubenį pilkite miltus, dėkite cukrų, druskos žiupsnį ir įtarkuokite šaltą sviestą. Pirštų galiukais trinkite jį tol, kol kruopelės pasidengs miltais. Supilkite vandenį ir  užminkykite tešlą. Suformuokite rutulį, vyniokite jį į maistinę plėvelę ir siųskite į šaldytuvą valandai, pusdieniui ar parai. Priminsiu, kad dirbti reikia greitai - gaminama tešla neturi sušilti.

2. Ant darbastalio tieskite kepimo popierių, dėkite atvėsusią tešlą ir iškočiokite apskritimą. Kraštelių nereikia nei apipjaustyti, nei kaip kitaip lyginti - tas grubumas mūsų nudailintuose pasauliuose gi taip gerai žiūrisi! Ant tešlos pagrindo paskirstykite šaukštą miltų - jie sugers drėgmės perteklių.

3. Su obuoliais, skirtais įdarui, galima elgtis įvairiai - jei norit, galite juos, supjaustytus plonomis skiltelėmis, apiberti cukrumi ir cinamonu ir, žinoma, išmaišyti. Aš darau paprasčiau - obuolių skilteles suverčiu arba, jei turiu nuotaikos, gražiai sudėlioju ant tešlos ir jau tada apiberiu cinamonu pagardintu cukrumi.

4. Ant įdaro šaukštu užvarvinkite karamelės, berkite riešutų (jei norit, galite juos sukapoti). Galetės kraštelius užlenkite į vidinę pusę ir kepkite 180* karštumo orkaitėje apie 35-40 minučių (tešla turi gražiai paruduoti). Ant iškepusios užpilkite dar kelis šaukštus karamelės ir skanaukite. 

Jei valgysit karštą (su vis dar burbuliuojančia karamele), įsidėkite grietininių ledų - nuodėmingas, bet labai vykęs derinys. Jei ragausite šaltą, puikiai tiks vasaros žolelių arbatos puodelis.

Prisiragavę galite minkyti naują tešlos partiją, nes, beveik garantuoju, kepsite dar kartą. P. s. užminkytą ir į maistinę plėvelę įvyniotą tešlą šaldytuve laikykite iki 3 parų.

[darkestgalaxy]

Hanni can do whatever he wants (at least in fics) :D And “mano arbatos puodelis” translation was actually spot on. Just when directly addressing Will, it would be “mano arbatos puodeli” (without the final “s”). However, it only has a very literal meaning of “my teacup” and does not have implications of “my cup of tea”, i.e. just the thing I like or right up my alley. I don’t think we have an idiom with such a meaning (at least I can’t remember one right now).

Bonus: “my fragile teacup” would be “mano trapus arbatos puodelis” ;)

Listen I’m all for Hannibal calling Will Lithuanian nicknames for “sweetheart” like “mylimasis,” but have you considered???

“mano arbatos puodelis”- “my cup of tea”