#iš visų

[saldziakrauje]

after the coming collapse of the united states, the comprador bourgeoisie of the baltics will no longer have the power to continue their terrorism against the baltic people

something's gotta give. within our lifetimes we will witness the baltics liberated of nato-sponsored neonazism, im sure of it

[cillyscribbles]

so many lithuanian songs that would go insanely hard as cats animatics. so few lithuanians into cats or doing animatics. i am in hell

[skausmas]

Noriu tokios meilės, kokią turėjo Mačernis ir Vildžiūnaitė. Ji laukė net aštuoniasdešimt metų, kol jiedu pagaliau susitiks amžinybėje. Aštuoniasdešimt metų skausmo, vienatvės, gėlos. Gėlos meilės. Noriu tiek pat kankintis. Turėti tiek pat valios ir ryžto. Niekam nepasakoti apie nelaimingą meilę - laikyti ją tik tarp mūsų. Turėti tavo asmeninius daiktus, kurie man primins apie tave amžinai. Mintinai mokėti tavo laiškus. Mokėti tavo rašyseną. Persirašinėti tavo laiškus tokiu pačiu dailyraščiu, kokiu tu rašydavai. Ir vėliau turėti šimtus perrašytų tavo laiškų kopijų, visų beveik taip pat vienodai nutrintų nuo begalinio ir nuolatinio skaitymo. Noriu gerti tavo kvepalus, kad bent kažkokia tavo dalis būtų manyje. Noriu išverkti akis, kad jos taptų it juodos dėmės. Turėčiau ne tik tą vieną juodą dėmę krūtinėje. Kuo daugiau tokių skausmo dėmių turėčiau, tuo mažiau manęs būtų. Tuo labiau aš artėčiau prie tavęs... Žodį "širdis" girdėčiau tik iš gydytojų. Pati jau būčiau seniai pamiršus, kas tai per mėsos gabalas. Bet kada galėčiau pasilengvinti sau dalią ir ateiti pas tave greičiau, bet bijočiau. O jei po mirties aš būsiu toliau nuo tavęs, nei esu dabar? Prašau, atleisk, kad neateičiau pas tave anksčiau laiko. Maldauju, atleisk man. Man mūsų prisiminimai ir vietos, kurias lankėm, gėlės, kurias skynėm, tavo tėvų namai, į kuriuos tu mane pirmąkart atsivedei, tavo kambarys juose, mano tėvų namai, ir mano kambrays, yra per daug brangūs. Laikui bėgant liktų tik mažytės nuotrupos tų vietų - namai nugriauti ir pasiglemžti laiko - kurias vis dar galėčiau lankyti. Tu jų niekada nelankytum, bet aš lankyčiau!!! Visada eičiau tomis pačiomis vietomis, pro kurias mes kartu vaikščiojome, ir vis slapčia, giliai giliai širdy tikėčiausi išvysti tave. Vis tikėčiausi, kad tai nesusipratimas, kad tai kažkieno pokštas. Viską atleisčiau, kad ir kas būtų dėl to kaltas. Jei tik tave pamatyčiau. Ar gali isivaizduoti, kaip aš suspigčiau, jei eilinį kartą vaikščiodama mūsų takeliu ar pamatyčiau tave? Nuo mūsų išsiskyrimo būtų praėję dešimtys metų, ir eilinį, kažkeli tūkstančiai, kažkeli šimtai, kažkeliasdešimt kažkelintą kartą einant mūsų takais aš tave pamatyčiau? Turbūt man prasidėtų isterija. Pati laimingiausia isterija!!! Tokia, kurios pabaigos aš vengčiau visa savo esybe. Bet žinau, kad to niekada nebus. Aš tave amžinai nešiočiau širdyje. Nors ir man siūlytų susirasti kitą, klaustų "Kiek tu gali taip gyventi?" ar kas bandytų įsiprašyti į mano širdį, aš išdidžiai pakelta galva spjaučiau visiems i veidus. Todėl, kad tie gaivalai nežino, kas yra meilė. Todėl, kad tie gaivalai nežino, kad meilė nepraeina, kai žmogus dingsta, savo ar ne savo noru, iš tavo gyvenimo. Todėl, kad tik tokia meilė turi būti. Tai ne ta parodija, meile vadinama, kurią matai, kai žmonės tuokiasi su skirtingais žmonėmis. Tai ne ta meilė, kuomet sakai "Aš tave myliu" skirtingiems žmonėms. Kaip žmogus gali mylėti antrąkart? Tikra meilė tebūna vienąkart. Bet žmonėms to nesuprasti. Kaip ir nesuprsti, kaip galima mylėti žmogų, kurio tavo gyvenime nėra dešimt, dvidešimt, aštuoniasdešimt metų!!! Meilė privalo teikti skausmą, meilė yra skaumo sesė, meilė yra skausmo šaltinis. Bet šis skausmas sveikas ir būtinas. Kitaip būtume lyg gyvuliai. Aš tave myliu

[nezinaukamsitaspuslapis]

mielai dabar iš visų jėgų pisčiau galvą į sieną

[marius-kuitniauskas]

Papolitikuokim: Ar DI moka meluoti?

Kai rašome įvairius tekstus naudodami Dirbtinio Intelekto įrankius, klausiame daugybės techninių ir faktinių dalykų. Taip straipsniai tampa nedideliais mikro-mokymosi gabalėliais, o tai naudinga vartotojui (taip pat ir Google). Deja, ne visais DI įrankiais galima vienodai pasitikėti.

DeepSeek – dirbtinis intelektas-melagis

Šiandien drąsiai galiu pasakyti. Tarp populiariausių DI įrankių yra oficialus melagis. Tai visų liaupsinamas DeepSeek. Gal kodą jis ir gerai skaito, tačiau faktus tikrina labai prastai. Maža to, jis iškraipo informaciją.

Paklausiau, kas yra Taivano prezidentas. DeepSeek pareiškė, kad tokio nėra, nes Taivanas yra Kinija.

ChatGPT pasiremdamas Delfi, papasakojo, kad Taivano prezidentas yra Lai Čing-te (Lai Ching-te). Taivano atstovybę mes turime, kuri ne kartą tvirtina, kad tai demokratinė šalis. Tiesa, oficialioji jos kalba yra mandarinų (kinų), o ir žmonės ten kultūriškai save laiko kinais. Logiškai mąstant, tokia šalis tikrai yra, ji turi savo valdžią, kuri yra žmonių renkama, kas kelerius metus. Atrodo, kaip demokratija. O kas renka Kinijos prezidentą? Tikrai ne Kinijos liaudis, kuri tik vardą turi oficialiame šalies pavadinime – Kinijos Liaudies respublika. Niekam, aišku ne problema, kad šalies parlamentas renka Prezidentą. Mūsų kaimynai latviai taip daro ir puikiai tvarkosi. Deja, Kinijoje žmonės nelabai turi iš ko pasirinkti rinkdami savo atstovus – komunistų partijos narius, kurie draugiškai palinksi ir perrenka prezidentą Xi dar vienai kadencijai iš 10 galimų 😉

Kitas klausimas – kodėl DeepSeek meluoja?

Juk kaip pažangus dirbtinis intelektas jis gali parinkti keletą šaltinių (jų svarbą pasirenka pats) ir pagal juos pateikti informaciją. Kinijos valdžiai paaiškinti, kad nuo šaltinių priklauso tam tikram regionui pateikiama informacija su politiniu kontekstus – juokų darbas. Bet ne, reikia DI skleisti melą, kuris tiesa virsta tik vienoje pasaulio šalyje. Šis procesas – tikrai nieko baisaus. Lietuviai visam pasauliai sako, kad cepelinai ir šaltibarščiai – mūsų nacionalinis patiekalas. Tą patį visam pasauliui pasakoja ir lenkai... Dar ir baltarusiai tuo kartais giriasi. Kažkada buvome viena šalis, tai viskas kvepia politika... Bet juk DI neturi politinių pažiūrų ir skelbia objektyvią informaciją. Pats taip sakė:

O gal jis eilinį kartą melavo?

Peršasi labai neraminanti mintis: DI dabar naudojamas keisti politines pažiūras net nesimaskuodamas. Kokia šalis kuria DI, tokios ir politinės pažiūros.

Gal vis dėlto DeepSeek kurti reikėjo panaudoti brangesnius ir galingesnius NVidia procesorius? O dabar kažkaip popigiai gavosi...

Beje, DeepSeek lietuviškai rašo itin prastai. Labai daug klaidų. Matosi, kad tekstas verčiamas tiesiogiai iš angliškos versijos. Gal su laiku išmoks tą nepatogią lietuvių kalbą, bet apie politiką geriau jo nieko neklausti...

[viskiukas]

Iš pradžių dingsta pavydas. Jis - vienas pirmųjų krenta po kovos su mūsų protu. Tavęs jau taip nebedegina mintis, kad tas žmogus, kuris buvo tavo pasaulio dalimi, tokiu jau nebėra. Tada po truputį išslenka nemiga, drebulys, nerimas. Tavo miegas gilėja, mintys šviesėja, žvilgsnis aštrėja. Sugebėjimas giliai įkvėpti ir plačiai nusišypsoti vėl grįžta į tavo kasdienybę. Po to dingsta ir baimė. Krūptelėjimas nuo minties, kad tarp mūsų nieko daugiau niekada nebus. Mes tą pradedam priimti ramiai, objektyviai. Na ir galiausiai, pati paskutinė iškeliauja neapykanta. Jos darbas buvo sunaikinti nereikalingus likučius bei tempiančias uodegas ir ji tą padarė. Dabar gi mes į tą žmogų jau nežiūrime negatyviai. Nežiūrime niekaip - jis mums tiesiog kitas žmogus, kaip ir tūkstančiai kitų. Tu nelinki jam blogo ir nuoširždiai nori jo paties laimės.

Į visą šį suvokimą einama bangomis, pulsuojant, grįžtant, vis atsisukant dar kartą ir tūkstančius kartų viską apgalvojant. O taip visų linksniuojamas laikas čia nėra "vaistas nuo visų ligų". Laikas mus veikiau keičia, nei atstato, žudo, nei gydo ir su kiekviena jo akimirka mes tik priartėjame prie amžinybės. O gydo mus mūsų pačių protas, valia. Žinojimas ir tikėjimas tuo pačiu metu. Kad kažkur yra laikas, vieta ir žmogus, kuris yra ir bus mūsų Namai.

[nenuobodiistorike]

Pagiriamasis žodis Žemaitei

Prieš kelias dienas vienas diedas* rašė: "...O ne mokytis apie metaforas, litotes ir metonimijas, ir juo labiau ne skaityti autorę Žemaitę, kurios kūryba yra visiškai be pasekmių, ji nedavė lietuviams nė vienos naujos idėjos, nė vienos geros citatos, nė vieno one-liner, nė vieno punchline, nė vieno paradokso, ir negali būti išversta į jokią kalbą, nes yra labiau beprasmė, negu moteriškumo mokyklėlė Šventojoje arba lietuviškas kinas." Tiesiog varčiau akimis skaitydama šią citatą (laimei, buvo kas išnarstė tekstą gabaliukais anksčiau, ir pačiai su juo vargti nereikėjo): kaip galima būti tokiu neišprususiu, ir turėti tiek drąsos (nusi)kalbėti?

Atsispiriant nuo kitų minimo teksto elementų, pvz. kad mokantis svarbiau ne patys atskiri dalykai, o skirtingos žinios plačiame kontekste (su kuo sutinku), norėčiau tarti pagiriamąjį žodį taip niekuo dėtai ir nuvertintai Žemaitei.

Pirma, mūsuose yra susiklosčiusi gan įdomi situacija, jog apie kai kurias svarbias (ar bent jau įdomias) istorines asmenybes moksleiviai sužino ne istorijos, o literatūros pamokose. Jei istorijos pamokos skiria ribotą dėmesį moterų emancipacijai bei moterų istorijai apskritai, literatūros pamokose diskutuojant apie Žemaitės, Šatrijos Raganos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir kitų kūrybą bei jos kontekstus, sužinoti galima tikrai daugiau.

Tad kuo ypatinga toji Žemaitė, moterėlė su skarele (be to, jog kadaise buvo vienintelė moterimi, "papuošusia" Lietuvos nacionalinę valiutą)?

Visų pirma, galbūt verta pradėti nuo kelių biografinių faktų:

1. Ne itin laiminga santuoka, 6 vaikai, finansiniai sunkumai ir apskritai visi vargai, būnant žmona ir mama XIX-XX a. sandūroje, kai realiai reikėjo valstietėms moterims visus keturis namų kampus laikyti. Ir visame tame, jau būdama "vyresnio" amžiaus, Žemaitė pradeda rašyti. Ir rašo pati iš savęs, iš savo aplinkos ir neprivilegijuotos pozicijos, ir būtent dėl to jos kūryba buvo labai tikra ir puikiai atskleidė to meto ir tos visuomenės grupės realijas. Mėgstant pažangias istorijos tyrimų ir rašymo idėjas, kad ir history from below, ar herstory, Žemaitė ir jos kūryba yra lobis.

2. Žinant 1, bei įvertinant Žemaitės gyvenamuosius "paskenduoliškus" laikus su stipria "moralės policija", bažnyčios įtaka ir kt., labai įdomu žinoti ir apie jos, šešiasdešimtmetės močiutės meilės keturkampį, kuriame būta ir jos dukros, anūkės bei perpus už Žemaitę jaunesnio vyro.

3. Mane turbūt labiausiai žavi tai, kad įžengus į septintą dešimtį, Žemaitė vis dar turėjo sočiai parako, kad galėtų laivu keliauti (patikėkite, kelionė tikraaaai nebuvo lengva) į JAV, kur susitikinėtų su išeiviais ir rinktų lėšas Lietuvos atstatymui bei statymui po Pirmojo pasaulinio karo. Kelionės atsiminimus ji suguldė į knygą "Apie Ameriką" - labai rekomenduoju pasiskaityti!

Na, ir antra, jei ieškoti beprasmybės literatūros pamokose, tuomet galėčiau pirštu besti nebent į visokias radviliadas bei giesmes apie stumbrus - kad ir pirmieji tai kūriniai, bet ir lydimi to egzistencinio skausmo, kad neturime nieko geriau, bei neturime savo tautinio epo kaip kaimynų Lačpliesis ar Kalevala. Tad anksčiau minimus kūrinius moksleiviai skaito ne dėl to, kad jie būtų kažkoks literatūros istorijos pasididžiavimas, o dėl to, kad nieko geriau tiesiog nėra, bet negi su tuo susitaikysi, jog mes ne kokie islandai, kurių dalis egzistencijos turbūt vien sagomis ir pagrįsta? Tik va kitaip nei su moterų istorijos temomis, istorijos pamokose LDK istorijai skiriama daugiau nei puslapis ar du, tad kontekstų svarba čia jau nebežaidžia.

*diedas - kai kuriems vyrams būdinga mąstysenos kategorija, kuriai būdinga "visažinystė", įsitikinimas, jog paties nuomonė yra geriausia ir teisingiausia, o visi kiti aplink (ypač moterys) yra durni. Diedai dažniausiai nepasivargina paieškoti daugiau info ar patikrinti faktų, nes buvimas diedu pats savaime suteikia neginčyjamą autoritetą žinių visuomenėje.

Daugiau apie Žemaitę pasiskaityti galima čia, čia ir čia.

#moterųistorija #moterys #emancipacija

[princesepersikas]

Mes gyvename pasaulyje, kuriame jei pamokoje pasakai neteisingą atsakymą iš tavęs juokiasi. Jei apsirengi tam tikrais drabužiais, į tave žiūri kreivai. Jei tavo pažymiai ne tokie geri kaip kitų, tu esi kvailas. Kur žmonės sako ,,reikia valgyti daugiau” arba ,, reikia numesti svorio”. Mes gyvename pasaulyje, kuriame žmonės nežino dalykų, kuriuos išgyvena kiti. Jei nežinai, ką nori daryti su savo gyvenimu, jo neturėsi. Jei susidraugavai su 3 vaikinais, tu esi ,,kekšė”, o jei nė vieno nebučiavai esi ,,išdidi”. Jei nesi ,,minios” dalis, tu nevykėlis. Mes gyvename pasaulyje, kuriame iš mūsų visų tikimasi pateisinti kitų žmonių lūkesčius. Kur vienas žodis gali priversti ką nors baigti savo gyvenimą. Kur mes nuolat teisiname žmones. Mes gyvename pasaulyje, kuriame nepriimtina būti savimi.

[tomasyono]

Iš kur paimti tą stiprų žmogų?

ATSAKAU Čia įsijungia į pokalbį garsiausias šiuo metu žmonijoje išminties tekstas Nag Hammadi II,2: Ieškantysis tenesustoja ieškojęs, kol neras, o kai suras bus sukrėstas ir t.t. Ši mintis galioja visose gyvenimo srityse ir aišku visų pirma ne grybų ieškant miške, o patiems sunkiausiems klausimams. Pasaulyje yra milžiniška žmonių įvairovė žinių, interesų, patirčių, kalbų, tradicijų, vertybių,…

[mamagrizknamo]

Kišas su rūkyta lašiša, brokoliais, bulvėmis ir fermentuotais Kampoto pipirais

Degustacijos retai kada nuvilia, nes, na patys suprantat, kai už dyką gauni paragaut to ir ano, pro ką, parduotuvėj atsidūręs, gal net praeitum nestabtelėjęs, murmėti negali. Smagiausios, kiek pamenu, buvo vyno, alaus ir midaus degustacijos - gėrimai, į rankas įduodami betarpiško bendravimo burtų lazdelę, atriša net užkietėjusių tylenių liežuvius. Ir subtilių juokelių palydimas atviravimas ausyse skamba dar kelias dienas po to - kas pliatkus varinėja, kas su šypsena aptarinėja realius to vakaro įvykius, kai kurie spėja o kas būtų buvę, jei būtų buvę. Žodžiu, karuselė, kurios, jei nenori prarasti įvykusio degustavimo malonumo, jokiais būdais nevalia priverstinai stabdyti.

Bet tąkart ragavom...pipirus. Tikrai taip, pipirus. Juodus, baltus ir raudonus. Ir dar sūdytus, ir fermentuotus. Ir visi jie buvo Kampoto pipirai. Ne, ne kompoto, o kampoto. Girdėjot apie tokius? Aišku, kad girdėjot - kur jau nežinosi tų, be kurių įsikišimo dar nė vienas restoranas Michelino negavo (nepatikrinta informacija). Ir kurių vardas taip labai primena kadais mokyklinius pietus lydėto gėrimo pavadinimą, kuriame plaukiojo geltoni obuoliai, ne pipirai.

Tiesa, ar jau spėjot google paieškos sistemoje įvesti žodį ,,Pepper'' ir pasidomėti kurioje Žemės rutulio pusėje stebuklingus pipirus raško? Deja, smalsiuosius turiu nuvilti, nes aš pipirus ragavau ne egzotiškoje Kambodžoje, kurioje ir auga pasaulio virtuvės šefų itin vertinamas „juodasis auksas”, o kairiajame Neries krante įsitaisiusio seno ir dėl to bais gražaus Grabijolų kaimo gale, palei pat upę. Ne, pipirų žmonės ten tikrai neaugina - praeidama mačiau tik žydinčius jurginus ir rudeninius astrus. Įtariu, pipirų degustacijos vyksta ne tik nuo civilizacijos nutolusiuose ir miškų apsuptuose kaimuose, tad laimę sudalyvauti ragavimuose-pabendravimuose turi bet kuris eilinis pilietis, žinoma, jei pasiseks. Mums kažkaip ir kažkodėl pasisekė - atvažiavom gi tam, kad į piliakalnį įsikabarotumėm ir po vidur miško augančio tūkstantmečio ąžuolo šakom pastovėtumėm. O čia, brač, pipiriukai - imkit, vaišinkitės, ragaukite, skanaukite. Na ir ragavom. Iš visos širdies ir, žinoma, pilna burna.

Į Grabijolus pro dailiai rudenėjančias Zabarijos kalvas.

Patikrinau - Grabijolų kaime pipirų tikrai neaugina.

Baltas pelėsinis, šilauogė saldžioji ir mažytis, visus skonius apjungiantis fermentuotas pipiriukas - taip galėčiau maitintis nuo ryto iki vakaro. Degustacijos Grabijolų kaimo gale fragmentas.

Ko gero, nereikia aiškinti, kad visus pakeliui matytus grožius palikau ten, kur jiems ir priklauso būti, bet pipirus parsivežiau. Tik gan ilgai jų, vis negalėdama atsistebėti išskirtiniu skanumu, niekur nebėriau - tik ragavau vienus, be nieko. Ir kitus va taip vaišinau - po pipiriuką, be nieko. O žiemos šventėms artėjant sodo, kuriame gyvenu tik vasarą, kaimynai įteikė lašišos šmotą. Iš Norvegijos atkeliavusi žuvis suveikė kaip paskatinimas - įkomponavau ją, kartu su daržovėmis ir, žinoma, Kampoto pipirais, į bendrą reikalą, pyragu vadinamą. Ir, ajai, kaip neapsirikau - skonis buvo vertas net ne vienos, o visų, tik jau į krūvą sudėtų, metų švenčių.

Tešlai reikės:

-120 g šalto sviesto;

-220 a. r. kvietinių miltų;

-1 kiaušinio;

-žiupsnio druskos;

-1 v. š. degtinės arba šalto vandens.

Įdarui:

-150 g rūkytos lašišos;

-250 g bulvių;

-150-200 g brokolio;

-1 svogūno;

-aliejaus kepimui.

Užpilui:

-200 ml riebios grietinėlės;

-žiupsnio maltų juodųjų Kampoto pipirų;

-3 kiaušinių;

-druskos pagal skonį;

-2 a. š. fermentuotų Kampoto pipirų;

-1 v. š. džiovinto pankolio lapelių.

Gminimas

Tešla:

Kiaušinį, įdėjus druskos, išplakti šakute. Į dubenį berti miltus, įtarkuoti sviestą. Pirštų galiukais viską sutrinti iki trupinių, supilti išplaktą kiaušinį ir užminkyti tešlą. Jei tešla per lipni, įberti dar šiek tiek miltų, o jei atrodo, kad per kieta, pridėti šaukštą vandens ar degtinės. Tešlą įvynioti į maistinę plėvelę ir pusvalandžiui ar valandai dėti į šaldytuvą. 

Įdaras:

1.Bulves išvirti pasūdytame vandenyje ir atvėsinti.

2.Brokolį apvirti (3 min) pasūdytame vandenyje ir perlieti šaltu vandeniu.

3.Aliejuje apkepti smulkiai pjaustytą svogūną.

4.Lašišą supjaustyti nedideliai gabaliukais.

5.Viską, daržoves ir žuvį, sudėti į dubenį. Įberti 1-ą šaukštelį fermentuotų Kampoto pipirų ir sumaišyti.

Užpilas:

Kiaušinius išplakti šakute, supilti grietinėlę, pagardinti druska, maltais juodaisiais pipirais ir pankolio lapeliais.

Surinkimas ir kepimas:

Tešlą iškočioti ir įtiesti į kepimo formą. Ant viršaus dėti lakštą kepimo popieriaus, berti džiovintų pupelių ar žirnių; kepti 180°C orkaitėje 20 minučių.

Popierių su pupelėmis nuimti, formą grąžinti į orkaitę ir kepti dar kokias 6 minutes.

Ištrauktą pyrago pagrindą reikėtų atvėsinti, bet retai naudojuosi šita taisykle ir, prisiekiu, rezultatu dar nė karto nenusivyliau.

Ant apkepto ir, jei turit laiko, atvėsinto pagrindo dėti daržovių-lašišos įdarą, supilti kiaušinių-grietinėlės plakinį. Ant viršaus išdėlioti likusius Kampoto pipirus (1 a. š.).

Kišą 180°C orkaitėje kepti 35 minutes.

Kai jau sėsitės prie stalo, jokiais būdais neusigundykite dar ir padažais - kišas nuostabus ir be jų. Be nuostabumo jis dar ir kaloringas, beje. Todėl rinkitės šviežias daržoves.

Skanių degustacijų!

[marketsmartweb]

Kodėl reklama socialiniuose tinkluose yra būtina verslo augimui

Šiuolaikiniame sparčiai besivystančiame, pirmiausia skaitmeniniame pasaulyje, socialinė žiniasklaida tapo viena iš galingiausių įrankių įmonėms susisiekti su tiksline auditorija. Milijardai vartotojų aktyvūs tokiose platformose kaip Facebook, Instagram, TikTok, LinkedIn ir Twitter, todėl socialinė žiniasklaida suteikia įmonėms unikalią galimybę išplėsti savo pasiekiamumą, padidinti prekės socialiniai tinklai ženklo žinomumą ir paskatinti pardavimus. Nesvarbu, ar esate smulkaus verslo savininkas, ar didelė korporacija, norint užtikrinti tvarų augimą konkurencingoje rinkoje, labai svarbu naudoti socialinės žiniasklaidos skelbimus. Štai kodėl reklama socialiniuose tinkluose turėtų būti neatsiejama jūsų rinkodaros strategijos dalis.

Didžiulis auditorijos pasiekimas

Vienas iš pagrindinių reklamos socialiniuose tinkluose privalumų yra didžiulis auditorijos pasiekiamumas. Tokios platformos kaip „Facebook“ ir „Instagram“ turi milijardus aktyvių vartotojų visame pasaulyje, todėl įmonės gali susisiekti su potencialiais klientais iš įvairių demografinių rodiklių, pomėgių ir regionų. Šis pasaulinis pasiekiamumas reiškia, kad įmonės gali parduoti savo produktus ar paslaugas daug platesnei auditorijai nei bet kada anksčiau. Nesvarbu, ar norite nukreipti į vietinius klientus, ar plėstis tarptautiniu mastu, socialinės žiniasklaidos skelbimai suteikia neįkainojamą galimybę padidinti matomumą ir aptinkamumą.

Išplėstinės taikymo galimybės

Reklama socialiniuose tinkluose leidžia įmonėms neįtikėtinai tiksliai taikyti konkrečius auditorijos segmentus. Tokios platformos kaip „Facebook“ ir „Instagram“ siūlo daugybę taikymo parinkčių, įskaitant vietą, amžių, lytį, pomėgius, elgesį ir net pirkimo įpročius. Pavyzdžiui, internetinė drabužių parduotuvė gali būti nukreipta į mada besidominčius vartotojus, o kūno rengybos prekės ženklas gali būti nukreiptas į žmones, kurie seka sveikatos ir sveikatingumo turinį. Šis detalus taikymas užtikrina, kad įmonės pasiektų reikiamą auditoriją tinkamu pranešimu, o tai padidina tikimybę, kad peržiūras pavers realiais pardavimais.

Ekonomiškai efektyvus ir keičiamas

Reklama socialiniuose tinkluose suteikia įmonėms didelį lankstumą, kai reikia sudaryti biudžetą. Skirtingai nuo tradicinių reklamos metodų, tokių kaip televizija ar spauda, ​​socialinės žiniasklaidos skelbimai gali būti pritaikyti įvairiems biudžetams. Nesvarbu, ar ką tik pradedate turėdami mažą biudžetą, ar vykdote didesnę kampaniją, tokios socialinės žiniasklaidos platformos kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „LinkedIn“ leidžia įmonėms kontroliuoti savo išlaidas nustatant dienos ar viso gyvenimo biudžetus ir koreguojant kainos pasi��lymus. Be to, įmonės gali stebėti ir koreguoti kampanijas realiuoju laiku, optimizuodamos skelbimus, kad užtikrintų geriausią investicijų grąžą (IG).

Įvairūs ir patrauklūs skelbimų formatai

Socialinės žiniasklaidos platformos siūlo daugybę kūrybinių skelbimų formatų, leidžiančių įmonėms kurti patrauklias ir interaktyvias kampanijas. Nuo vaizdo ir vaizdo įrašų skelbimų iki karuselės ir istorijos skelbimų – yra begalė būdų pristatyti produktus ar paslaugas. Visų pirma vaizdo įrašų turinys pasirodė esąs vienas veiksmingiausių formatų norint patraukti dėmesį ir paskatinti įsitraukimą. Tokios platformos kaip „TikTok“ ir „Instagram“ yra pagrįstos vaizdo įrašais, todėl įmonės gali kurti trumpus, linksmus ir kūrybingus skelbimus, kurie atliepia vartotojus ir atrodo autentiški.

Našumo stebėjimas realiuoju laiku

Viena iš išskirtinių socialinių tinklų reklamos ypatybių yra galimybė stebėti ir matuoti reklamos našumą realiuoju laiku. Tokios platformos kaip „Facebook Ads Manager“ ir „Instagram Insights“ teikia vertingos metrikos, įskaitant parodymus, paspaudimus, konversijas ir įsitraukimo rodiklius. Šie duomenys leidžia įmonėms analizuoti, kaip veikia jų skelbimai, ir prireikus koreguoti. Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų tikslinamas, peržiūrimas skelbimų medžiaga ar koreguojamas biudžetas, galimybė stebėti ir optimizuoti kampanijas kelyje užtikrina, kad įmonės visada tobulina savo rinkodaros pastangas.

Reklama socialiniuose tinkluose yra esminė bet kurios šiuolaikinės verslo strategijos dalis. Dėl savo didžiulio pasiekiamumo, tikslaus taikymo galimybių, ekonomiškumo, įvairių kūrybinių formatų ir našumo stebėjimo realiuoju laiku socialinė reklama siūlo įmonėms įrankius, kurių reikia norint padidinti prekės ženklo matomumą, bendrauti su klientais ir paskatinti pardavimą. Įtraukę socialinės žiniasklaidos skelbimus į savo rinkodaros planą, galite nepralenkti konkurentų ir pasiekti tvarų verslo augimą šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje.

For more Information: https://writer.zohopublic.com/writer/published/1xfl56f7275c942ad471ea3a127b7b0ff6dba

[nutraexperts]

DERMEFFACE FX7: PASLĖPK RANDUS IR ATSKLEISK SEKSUALUMĄ! ✨

Ar susidūrėte su odos problemomis, kurios kenkia jūsų pasitikėjimui?

Dermefface FX7 gali būti tai, ko ieškote.

Šis produktas žada efektyvius rezultatus, padedančius sumažinti randus ir pagerinti odos išvaizdą.

Žinau, kaip svarbu jaustis gerai savo odoje.

Pasinerkime į tai, kaip dermefface gali pakeisti jūsų kasdienybę ir suteikti jums norimus rezultatus!

👉 PIRKITE DERMEFFACE FX7 OFICIALIOJE SVETAINĖJE

Dermefface: Dermatologinė Terapija

Klausimais dėl odos problemų susiduriame visi.

Ar kada nors jautėtės nepatogiai dėl randų ar odos nelygumų?

Aš taip pat.

Teisingas sprendimas gali būti sunkus, ypač kai rinkoje tiek daug produktų.

Bet aš atradau Dermefface FX7, ir tai tikrai pakeitė mano požiūrį į odos priežiūrą.

Kas Yra Dermefface?

Dermefface FX7 – tai kremas, kuris žada sumažinti randus ir pagerinti odos išvaizdą.

Naudodamas jį, pastebėjau akivaizdžių pokyčių.

Šis produktas yra sukurtas dermatologų, todėl galima pasitikėti jo efektyvumu.

Kaip Veikia Dermefface?

Šis kremas veikia keliais lygmenimis:

Hidratuoja odą

Skatina naujų ląstelių augimą

Sumažina uždegimą

Visi šie aspektai padeda atkurti natūralų odos grožį.

Pamenu, kaip po kelių savaičių naudojimo mano draugas Tomas (34 m.) pasakė:

„Negaliu patikėti, kaip mano oda pasikeitė! Randai beveik nematomi.“

Toks atsiliepimas man buvo itin svarbus.

Kodėl Pasirinkti Dermefface?

Yra keletas priežasčių, kodėl Dermefface FX7 yra geriausias pasirinkimas:

Natūralūs ingredientai: Kremas pagamintas iš natūralių komponentų.

Greiti rezultatai: Daugelis vartotojų pastebi pokyčius per kelias savaites.

Dermatologinis patvirtinimas: Produktas buvo testuotas specialistų.

Pasak Anetos (29 m.), kuri naudojo šį kremą po operacijos:

„Mano oda tapo lygesnė ir švelnesnė. Jaučiuosi labiau pasitikinti savimi!“

Kaip Naudoti Dermefface?

Naudojant Dermefface FX7, laikykitės šių paprastų žingsnių:

Nuplaukite veidą ar pažeistą vietą.

Užtepkite ploną kremo sluoksnį.

Masažuokite lengvais judesiais iki visiško įsiskverbimo.

Kartokite du kartus per dieną.

Reguliari naudojimo rutina bus raktas į sėkmę.

Klientų Atsiliepimai

Niekada nesu linkęs tikėti viskuo, ką skaitau internete, bet realūs žmonių atsiliepimai kalba patys už save.

Pavyzdžiui, Mantas (40 m.) dalijasi savo istorija:

„Po metų naudojimo aš negaliu patikėti rezultatais! Mano senieji randai dabar beveik nematomi.“

Tai rodo, kad Dermefface FX7 tikrai veikia ir gali būti puikus sprendimas tiems, kurie ieško efektyvių būdų kovoti su randais.

Išvada

Jeigu ieškote sprendimo savo odos problemoms,

nepraleiskite progos išbandyti Dermefface FX7.

Su jo pagalba galėsite atsikratyti randų ir vėl džiaugtis gražia oda!

Neatidėkite – išbandykite jau šiandien!

👉 PIRKITE DERMEFFACE FX7 DABAR IR PAMIRŠKITE RANDUS

FAQ

Ar „Dermefface FX7“ tinka visiems odos tipams?

Taip, „Dermefface FX7“ yra sukurtas taip, kad būtų saugus naudoti visų tipų odai. Nesvarbu, ar turite sausą, riebią ar jautrią odą, šis produktas gali būti naudingas.

Kaip greitai matysiu rezultatus po „Dermefface FX7“ naudojimo?

Daugelis žmonių pastebi pokyčius per kelias savaites. Tačiau kiekvieno rezultatai gali skirtis priklausomai nuo jūsų odos būklės ir to, kaip dažnai produktą naudojate.

Kiek laiko turėčiau naudoti „Dermefface FX7“, kad pasiekčiau geriausių rezultatų?

Rekomenduojama naudoti produktą bent 3–4 mėnesius. Tai suteikia pakankamai laiko odai atsigauti ir parodyti rezultatus.

Ar galiu naudoti „Dermefface FX7“ kartu su kitais odos priežiūros produktais?

Taip, galite derinti šį produktą su kitais jūsų naudojamais odos priežiūros produktais. Tiesiog prisiminkite, kad geriausia pradėti nuo nedidelio kiekio ir stebėti reakciją.

Kur galima įsigyti „Dermefface FX7“?

„Dermefface FX7“ galima rasti oficialioje svetainėje arba kai kuriose vaistinėse bei elektroninėse parduotuvėse. Būtinai patikrinkite patikimumą prieš pirkdami.

Ar „Dermefface FX7“ turi šalutinį poveikį?

Dauguma vartotojų nesiskundžia šalutiniu poveikiu. Vis dėlto rekomenduoju atlikti alergijos testą ant mažo odos ploto prieš pradedant reguliariai naudoti.

Kokia produkto sudėtis?

„Dermefface FX7“ sudėtyje yra natūralių ingredientų, kurie padeda drėkinti ir atkurti odą. Išsamesnę informaciją apie ingredientus rasite produkto etiketėje arba oficialioje svetainėje.

Kaip teisingai naudoti „Dermefface FX7“?

Naudokite šį produktą du kartus per dieną: ryte ir vakare. Užtepkite nedidelį kiekį ant švarios ir sausos odos bei švelniai masažuokite iki visiško įsisavinimo.

Ar reikia konsultacijos su dermatologu prieš naudojant „Dermefface FX7“?

Jei turite rimtų odos problemų arba esate jautrūs naujiems produktams, verta pasitarti su dermatologu prieš pradedant vartoti.

Kiek kainuoja „Dermefface FX7“?

Kaina gali skirtis priklausomai nuo pardavėjo. Paprastai ji svyruoja nuo £30 iki £50 už buteliuką. Pasitikrinkite skirtingose vietose geriausioms nuolaidoms!

👉 PIRKITE DERMEFFACE FX7 IR ATGAIVINKITE ODĄ

[nevermindmymeow]

Chemija per budėjimą, chemija po dienos Vilniuj, chemija savaitgalį, kad ir 5 valandas iš eilės.

Va prie ko gali nuvesti vienas spalvingas festivalis liepos mėnesį.

Kartais reikia keistos kombinacijos ir kad nepažįstamasis, kurio gal niekad ir nebesutiksiu, festivalyje gerai atpistų protą, kodėl nedarau savo gyvenime to ko noriu.

Aš per plauką buvau nuo stojimo į buhalteriją. Nes gi ar taip ar taip su finansais dirbu ir būtų naudinga...

Jaučiuosi išgelbėta nuo klaidos padarymo.

Ir kaip gyvenimas kažkur neša, vis neša. Tu jam tik leisk, nepražiopsok galimybių ir leisk.

Aš niekada nemokėjau mokytis. Truputį gabesnės už vidurkį smegenys lėmė, kad mokykloj mokytis taip ir neišmokau. Nes užtekdavo truputį paskaityt kažką paskutinę naktį ir galėdavau gauti gerą pažymį. Su tiksliaisiais taip neveikė. Tai jų tiesiog atsisakiau kiek galimybės leido.

Mama sakė: Bet jei būtum iš karto po mokyklos čia įstojusi, kaip būtų lengviau. Dabar tiek visko reikia spėt.

Et, mama. Ir kaip aš tau galiu paaiškint, kad jokiu kitu metu negalėjau čia atsidurti. Atsidūriau būtent tada, kai esu pasiruošus čia būti. Ir viso kas iki čia vedė, reikėjo tam. Joks žingsnelis negalėjo būti praleistas.

Jaučiau stiprų spaudimą kažkur stoti iškart po mokyklos baigimo. Tam ir pasidaviau, nes tai atrodė greičiausias būdas ištrūkti iš namų.

Aš metai iš metų tikrindavau reikalavimus stoti į veterinariją.

Nes norėjau mokytis Kažką Su Gyvūnais.

Ir ta bjaurybė chemija niekaip nedingdavo iš privalomų laikyti egzaminų sąrašo.

(Dabar galiu matyt, ką davė visi metai, nes dabar, griebiu Bjaurybę Chemiją už ragų ir perprasiu aš ją, perprasiu, kad ir kiek valandų man tam reikėtų, tai yra motyvacija, tai yra ženklas, kad esi savo vietoj, kai padarysi bet ką, kad čia ir liktum)

Ir tada. Likus geram pusmečiui, jei ne mažiau, iki egzaminų. Bam. Pasidarė reikalingas arba chemijos, arba matematikos egzaminas, kuris mums ir šiaip jau tapo privalomu.

Atrodė kaip ženklas iš kažkur aukščiau. Ir su B lygio biologija nedrąsiai pasakiau mokytojai, kad norėčiau laikyti biologijos egzaminą. Ir aš minėsiu geru žodžiu šitą mokytoją iki gyvenimo galo, kiek ji man nemokamai laiko skyrė ir į simbolinę padėką sureagavo tik pasakymu, kad tai jos darbas ir nieko nereikėjo.

Kaunas, kaunas kaunas... Dėl nesuprantamų priežasčių niekad nemėgau Kauno. Visada kiek save pamenu. Atvažiuot gyvent į slabotkę irgi nebuvo labai optimistiškai nuteikianti patirtis. Aš prisimenu tas siauras duobėtas gatves ir aptriušusius namus. O, kaip niūru visa tai atrodė.

Barakas. Pirmi santykiai. Nešiojimas ant rankų į balkoną ir šaltis, nes būt išneštai su pižama lapkritį į balkoną yra šalta.

Kiek daug man reikėjo išmokt. Bet išmokt reikėjo gyventi. Išmokt reikėjo gyventi savo galvoje. Ir aš negalėjau dar mokytis ir anatomijos ir Dar Didesnės Nei Chemija Bjaurybės Histologijos. Ir visų kitų dalykų.

Dalis manęs mėgavosi buvimu tarp žmonių, kurie visi kaip vienas išsilydo univero koridoriuje sutikę šunį. Bet tuo pačiu ir žinojau, kad ne savo vietoj esu, manęs nedomina medicina, jokia medicina. Aš nenoriu nieko gydyti, tai ne mano. Tiesiog ne mano. Ir kankinti 5,5 metus vien tam, kad turėtum diplomą, su kuriuo Galbūt Galėtum dirbti Kažką Su Gyvūnais... Atrodė nesąmonė.

Dar dirbau, norėjau kuo greičiau galėt save išsilaikyt.

Ir tie nevykę santykiai, kurių niekaip taip ir neužbaigiau dar tiek metų, nors nuo pat pradžių žinojau, kad turėčiau.

Viskas baigėsi burnoutu. Ir aišku studijos po metų buvo nutrauktos. (Spaudimas iš tėvų dėl to. Kaip nesuprantama dabar tai atrodo. Bet ir jie paaugo, labai labai paaugo per tą laiką).

Ir tada dalykai dėliojosi toliau. Skandinavų kalbos skamba kaip lojimas, paukščių kalba... Aha. Spėkit kas savo žodžius ragavo.

Nunešė viskas į švedų kalbą. Ir kaip bebūtų keista, va dabar pagaliau truputį po truputį išmokau mokytis. Nes mokytis irgi reikia mokėt.

Nežinau ar pavyks pagyvent Švedijoj, nors labai norėčiau, jei manifestacijos veikia, išsimanifestuot magistrą ten. Bet jau šitos studijos davė bent tai, kad mokytis pagaliau išmokau.

Buvo likę labai labai nedaug laiko, gal savaitė, pakeist savo stojimo sąrašą lamoj. Neįsivaizdavau kaip reikės sumokėt už mokslus. Kaip reikės viską suderint. Viskas atrodė neįmanoma.

Bet pasakiau sau. Aš visada galiu pabandyti. Jeigu įstoju, nereiškia, kad turiu ir studijuot. Ir kai mokėjau stojimo mokestį pasirašant sutartį, sakiau sau: kad pasirašau sutartį dar nieko nereiškia, visada galiu ją nutraukt. Ir kai ėjau į pirmą paskaitą sakiau sau: kad nueisiu į vieną paskaitą dar nieko nereiškia, gal į kitas nepavyks. Bet kol kas praėjo mėnesis. Nors vis dar nežinau kas bus toliau, bet žiūriu viena diena, viena savaite į priekį.

Ir tas laiškas apie galimybę gauti universiteto skiriamą stipendiją. Pabandysiu, sakiau sau, blogiau nebus. Mintyse galvojau kaip būtų gerai, jei bent vieną pusmetį padengtų. Bet gavau pusę visų studijų kainos. Tai geriau, nei galėjau bet kuriam sapne sapnuot. Aš nežinau ar esu gyvenime jautusis laimingesne, nei perskaičius laišką, kad gavau tą stipendiją. Ir tai dar vienas ženklas, kad esu ten, kur turiu būt.

Vis kas nors periodiškai paklausia kodėl.

Nes aš kvėpuoju tuo nuo tada, kai mąstyt pradėjau.

Nes dar nemokėjau kalbėt, bet animal planet jau įsijungdavau.

Ir turbūt visi ryškiausi atsiminimai iš vaikystės, tai kaip bandžiau kokį gyvį namo parsitempt, kaip auginau skruzdeles kaime stiklinėse ir žiūrėjau kaip juodosios kovoja su rudosiom, kaip parsinešiau "sloike" moliuską ir stebėjau kaip jis tai prasidaro, tai užsidaro, parsivežiau iš kaimo karkvabalį namo ir jis pabėgo ir reikėjo už lovų ieškot ir vos neįkalbėjau, kad tikrai noriu vežt namo tą dėdės sugautą žalčiuką. Ir tai nepraėjo su vaikyste. Ir dabar aš nejaučiu didesnio džiaugsmo, nei sutikt dar nematytą gyvį, atrast dar nematytą grybą, o saulašarės pažintiniame take per parką visą maršrutą man teikė ekstazę. Aš kvėpuoju gamta.

Tai yra tai, kam galiu skirti valandų valandas. Apie ką domėtis nepavargau visą gyvenimą ir net sakyčiau priešingai, tai tik auga, tik didėja.

Tikiu, kad kiekvienas į gyvenimą atsinešam kažką savo. Tik ne visi sugebam atrast, nes aplinkinis triukšmas labai stengiasi tą užgožt. Ir jaučiu didžiulią baimę, šitą prarast, galimybę būti čia, kur atrodo labai labai mano. Ir nežinau kas bus rytoj, kas bus po savaitės, po metų. Bet šiuo metu šitai daro mane laimingą ir aš matau kaip viskas po truputį dėjosi ir nešė mane į šią akimirką, tad viskas kas dabar man belieka, daryt geriausia ką galiu ir žiūrėt kur toliau mane viskas nuneš.

[nezinaukamsitaspuslapis]

bandau nupiešti žemėlapį visų sukeltų nesklandumų mano vaizduotė per daug laki o tavo priešas – saugumas kokios žaidimo taisyklės? tu keiti eigą kaip vaikas nauja diena – naujas ciklas ir nieko negydantis laikas bandau nutraukti šią tylą bet žodžiai tave tik išblaško mano ilgatvė tau kyla nors vargu ar tai kažką reiškia kartą paliečiau tavo sielą bet tavo mintys iš karto atšalo tądien supratau vieną – aš tau, o tu man, bet niekada iki galo.

[bukimevieningi]

Byra Eduardo Vaitkaus komanda: iš sąrašo metami aktyvūs žmonės (video)

Eduardas Vaitkus be jokio paaiškinimo iš kandidatų į LR Seimą sąrašo išmetė Virginijų Sankauską (nr.22), šiam net to  nežinant. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė pats Virginijus: Ar kada nors Rusija puls Lietuvą? Manau, kad Rusija nėra visiškai necivilizuota kokių nors vandalų valstybė, kuri pultų be jokios priežasties. Visų pirma, prieš įsiveržiant būtų įvykdytas pilietinis supriešinimas,…

[viskiukas]

Nepyk, tu labai geras, bet...

Tą teko išgirsti turbūt daugeliui vyrų, dar iki galo veikiausiai nesuvokusiems, nei kas yra ta meilė, nei kas yra pati Moteris.

Mums melavo visi, kas sakė, kad moterys eina iš proto dėl rūpestingų ir atsidavusių vyrų. Taip, jos jų ieško, bet tai dar nereiškia, kad jos juos myli. Reiks dar kai ko - to, ką valdyti galbūt ne taip jau lengva.

Mylima ne už gerumą. Gerumas iššaukia mumyse dėkingumą, palankumą, pagarbą - tik ne Meilę. Norite trumpalaikio moters palankumo - apipilkite ją rožėmis, dovanom, dėmesiu, staigmenomis - ir jūs jį greičiausiai turėsite - kurį tai laiką. O jei po to vienoje saldainių dėžutėje ji ras ten jūsų įdėtą žiedą - greičiausiai išgirsite garsųjį sakinį - "Nepyk, tu tikrai labai geras bet..".

Vyrams nereikia žinoti visų moters psichinės sąrangos niuansų, evoliucionuojančių reakcijų, konkuravimo instinktų ir jų realizacijos dinamikos, momentinės savivertės dispozicijos, vertinant ją pagal jai gaunamos energijos ir vyriško dėmesio intensyvumą, adaptyvių balansavimo mechanizmų, kuriuose irgi nėra jokio aukso vidurio ir bet koks balansavimas turi vykti situatyviai. Viso to vyrai detaliai gali ir nežinoti. Jie turi žinoti tik viena - mylima ne už Gerumą.

Gerumas - tai vyšnia ant torto - bet tik tuomet, kai tos vyšnios dydis proporcingai simetriškas torto dydžiui. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad dalis vyrų supras šią alegoriją. Tiems, kam reikia detalesnio paaiškinimo - gerumas - tuomet yra Gerumas, kai jis turi ribas, kai jis harmoningas, natūralus, saikingas, kai jis nesunaikina pats savęs. Beribis gerumas - jau ne gerumas - tai naivumas, bukas įkyrumas, kvailumas arba net psichopatiškas ir manjakiškas koneveikimas ir šantažas.

Kai moteris sako, kad jūs labai "geras", ji sako jums štai ką: "Tu neradai su manimi balanso, tu per daug stengiesi, man jau neįdomu, aš nejaučiu kaip moteris jokio iššūkio, noro stengtis, noro kažką užkariauti, gauti - o tai kažkur giliai gyvena mano instinktuose. Vyras, kuris mano kišenėje...neįdomu man taip. Jei tu mano kišenėje - vadinasi, aš verta geresnio, vadinasi mano savivertės kartelė, būnant su tavimi - buvo per žemai".

Jokio gailesčio jums nebus. Moterys paliks jus ir jos rankos tiesis ten, kur vyras bus gal kiek mažiau lakstantis ir darantis, bet tvirtesnis, stipresnis už ją, jį mažiau veiks moters kerai ir eilinės sužavėjimo schemos. Koks jūs stiprus, ji sprendžia pagal jūsų reakcijas į jums siunčiamus signalus. Kuo jūsų reakcijos stipresnės, tuo labiau jūs rizikuosite prarasti jos susidomėjimą. Kuo jos silpnesnės - tuo labiau moteris uždavinės sau klausimą - kodėl? Jei jos bus labai silpnos - ji irgi jus paliks, nes matys, kad veltui gaišta savo laiką.

Pasitempti ir pasistengti turi ne vien vyrai - toks poreikis yra ir moterų instinktuose. Kai aš, būdamas šešiolikos, išsiskyriau su savo pirmąja mergina, senelis, plakdamas dalgį svirnelyje pasakė paprastą tiesą - "nebūk saldus - nurys, nebūk rūgštus - išspjaus". Tuomet man visai smagiai nuskambėjo tokia gan paprasta gyvenimiška tiesa, bet vėliau, supratus, kad būti "saldžiarūgščiam" velniškai sudėtinga ir kad čia skonių ir variantų gali būti šimtai - man jau neatrodė viskas taip paprasta. Paprasta ir nėra - kiekvienas iš mūsų turim ieškoti to harmoningo ir adekvataus santykio ir jausti, suvokti, ką mes abu darome.

Moteris - tai Stichija. Nebūtinai ji pati formalizuos ir racionalizuos, kiek darniai reikšis jūsų bendravimas, kiek jame natūraliai viskas vyks, o kiek vyras sąmoningai norės tą valdyti, kur yra natūrali jūsų santykio evoliucija, o kur tai jau vien manipuliavimas. Bet šiek tiek manipuliavimo reikia, juolab, kad moterys jį taikys jums dar labiau - jau vien tam, kad suprastų, kas jūs. Ir kas yra Ji jums. O jūs privalote suprasti dar daugiau - ar jūs abu turite natūralią bendrą trajektoriją, ar visgi dėmesį jos sugebėsite išlaikyti tik besaikėmis dovanomis arba profesionaliom ir sudėtingom ego ir abiejų savivertės manipuliacijom - galiausiai abudu vistiek prarasite savo laiką ir daug psichinės energijos.

Dar kartelį - mylima ne už gerumą ir ne už jūsų pastangas. Mylima tuomet, kai ir turi, ir neturi. Kai ir šildo, ir šiek tiek šaldo, bučiuoja ir šiek tiek duria, kaip ta raudona rožė. Turbūt girdėta visiems frazė, kad merginos eina iš proto dėl blogų berniukų, o vaikus augina su gerais - tai gan lėkštokas posakis, bet jame tiesos yra, tad teks ieškoti savyje abiejų - tiek "gerojo", tiek "blogojo", jei žinoma, jie abudu išties jumyse gyvena. Ir tikėtis, kad jūsų adaptyvūs sprendimai ir jų derinimas pagelbės sukurti su Ja harmoningą jūsų tarpusavio ryšį.