#Skaitmenizacija | Explore Tumblr posts and blogs

makeitpanama · 5 years ago

Text

Teorinio darbo įvadas. pirminė versija.

Parsisiųsti>>>

Kažkada 3D spausdinimo technologijos, CNC staklės, 3D modeliavimo programos, techninės mokymų bazės buvo prieinamos tik didžiulėms korporacijoms. Šiandien visa tai prieinama kiekvienam praeiviui gatvėje ir pagrindinis barjeras yra ne technologijos ar finansai, bet žinios ir įgūdžiai. Šie nauji skaitmeninės gamybos elementai ir moderniųjų medijų teikiamos žinių dalijimosi priemonės yra naujosios „pasidaryk-pats” bangos pagrindas. „Pasidaryk pats“ judėjimai reguliariai įgauna ir praranda aktualumą įvairiais istorijos etapais. Kartais juos veikia socialiniai pokyčiai, kartais karo pasekmės, o kartais politinės ideologijos. Žinoma, dažniausiai „pasidaryk pats“ tendencijas skatina tiesiog stokos elementas. Stoka gali būti įvairau pobūdžio – nuo Kubos darbininkų, valstybės skatinamų patiems sukonstruoti gamybinę techniką, iki jaunų šeimų ir studentų, ieškančių ekonomiškų sprendimų greitai besikeičiančioms gyvenimo sąlygoms. Egzistuoja ne viena šiandienai aktuali stokos forma ir „pasidaryk pats“ judėjimas gali būti vienas iš atsakymų jų sprendimui. Šis darbas yra skirtas analizuoti dabartinę „pasidaryk-pats” judėjimo situaciją ir jo teikiamas galimybes keisti savo buitį.

„Pasidaryk pats“ dažnai kritikuoja perteklinį vartojimą. Profesionalūs dizaineriai kurdami lengvai surenkamus, socialiai atsakingus ir tvarius objektus dažnai tiki, jog tokia forma ne tik bus naudinga vartotojui, bet ir suteiks jam gebėjimus kritiškai pažvelgti į jį supančią objektinę aplinką. Deja, dažnai lengvai surenkamas baldas yra taip pat lengvai išmetamas, o iš paprastų medžiagų surinkta kėdė vietoj to, kad pasakotų vartotojui apie nuoširdų ir atvirą interpretacijai objektą, tampa tiesiog puikiu interjero elementu kaimo sodyboje. Tačiau ši objektų, turinčių ne tik funkcinę, bet ir edukacinę reikšmę, paieška yra tikslas, kurio aktualumas mūsų perteklinio vartojimo pilnoje visuomenėje nuolat auga. Geras dizainas privalo turėti ne tik formą, bet ir komunikuoti tam tikras žinias. Visi „pasidaryk pats“ objektai vienaip ar kitaip tą žinutę turi jau vien dėl to, kad tai yra individualaus žmogaus, o ne gamyklos ar komiteto sukurtas dalykas, savyje turintis tam tikrą gyvybę bei naratyvą.

„Pasidaryk pats“ judėjimas ir jo įtakoje sukurti objektai toli gražu nėra apsaugoti nuo kritikos. Nors ir kritikuoja vartotojiškumą, jis labai lengvai tampa jo dalimi. Kuriami objektai yra daromi neapgalvotai ir netaupant medžiagų, o skurdo estetika tampa stiliaus dalimi. Tą sėkmingai komercializuoja ir verslo subjektai - nuo prabangių „Fendi” rankinių parduodamų kartu su siuvinėjimo įrankiais, iki „IKEA” kėdžių, skirtų patiems vartotojams persidažyti. Reikia pripažinti, jog dažniausiai „pasidaryk pats“ naudojamasi tiesiog kaip mados elementu – užmirštant svarbią sociokultūrinę vertę, kurią turi šio judėjimo idėjos. Tai yra ir problema ir galimybė.

Šio judėjimo sferoje atsiranda ir kiti, labiau filosofiniai klausimai, pavyzdžiui, „galvojimo rankomis” vertė ir reikšmė. Apie ją dar 1853 rašė Johnas Ruskinas sakydamas jog tik “rankų darbu galime paversti mintį sveika, ir tik rankų darbas su mintimi gali būti laimingas” (“…only by labour that thought can be made healthy, and only by thought that labour can be made happy, and the two cannot be separated with impunity”). Tad šis dialogas tarp rankų darbo ir minties tęsiasi jau daugiau nei šimtą metų ir tikriausiai nėra baigtinis klausimas, bet reikalaujantis vis skirtingo atsakymo atskirais istorijos tarpsniais. Mūsų laikotarpis išsiskiria skaitmenizacija, kuri tartum nutolina žmogų nuo fizinio darbo, tačiau taip pat gali būti panaudota jo aktualizavimui ir protegavimui „pasidaryk-pats” ir amatų skatinimo pavidalais. ��ios dvi sritys dažnai yra supriešinamos ir galime išgirsti daug kritikos “savamoksliams meistrams” dėl to, kad dėl jų yra nuvertinamas tikrų amatininkų darbas. Tačiau ši kritika tikrai nėra pagrįsta, o kyla iš baimės būti pakeistiems naujesnių technologijų ar jaunesnių žmonių. „Pasidaryk-pats” išties yra puikus įrankis padėti žmonėms suvokti darbo sudėtingumą ir objektus kuriančių žmonių profesionalumą. Nors dažnai galime išgirsti žmones priešinant amatus ir „pasidaryk-pats”, tačiau išties jie yra vienas kitam reikalingi ir nepakeičiami - vienas parodo siekiamybę, kitas leidžia suvokti įgūdžių vertę. Daug aktualesnė problema modernybėje yra automatizacija - vis daugiau darbų ir gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, darbo rankomis ir amatų vertė atrodo krenta. Būtent čia „pasidaryk-pats” gali būti labai aktualus ne tik šiandien ir ateityje, padedantis žmogui netapti pasyviu skaitmeniniu vartotoju, o aktyviu aplinkos kūrėju, turinčiu įvairialypį žinių ir įgūdžių bagažą.

Bendrame industriniame kontekste šis „makerių” judėjimas užima nepaprastai mažą vietą. Tačiau atsirandant vis naujoms technologjoms, naujoms finansavimo galimybėms, moderniems distribuciniams metodams, jo potencialas auga nepaprastai greitai. Skaitmeninė gamyba atidaro naujas galimybes beveik visiems norintiems ja užsiimti ir ją ypač skatina vis didesnis netoliese ir vietinių amatininkų pagamintų objektų populiarumas. Tai taip pat leidžia atsirasti naujiems verslo subjektams, kurie gali greitai užsiimti gamybiniais procesais anksčiau buvusiais tik didžiulių korporacijų privilegija. Internetas nepaprastai sumažino atstumą tarp vartotojo ir gamintojo, leisdamas naujas verslo formas.

Viktorijos ir Alberto muziejuje vykusios parodos „Power of Making“ kuratorius Daniel Charny apibrėžė „pasidaryk pats“ dizaino tikslą kaip „mažinti kliūtis, siekiant suteikti galimybę pasirinkti“ („remove barrier to enable choice“). Trečioji „pasidaryk pats“ judėjimo banga, kurią daugiausiai apibrėžia naujosios prieinamos skaitmeninės gamybos technologijos, suteikė naujas estetikos ir metodų pasirinkimo galimybes. Anksčiau buvusios kliūtys pagaliau lieka praeityje – 3D spausdinimas tampa pigiu ir lengvai prieinamu procesu, kuriamos vis paprasčiau valdomos lazerinės staklės, CNC frezavimo staklių paslaugas užsisakyti lengva kaip niekada anksčiau. Tačiau tai taip pat gausybė kitų, mažesnių ir ne taip madingai skambančių procesų, kurie pamažu naikina ribas – tylesni ir saugesni įrankiai, bekvapiai bei ekologiški dažai ir lakai, geresnės dulkių surinkimo galimybės ir t.t. Visa tai atveria „pasidaryk pats“ vis didesnei grupei žmonių, kurie gali susidurti su visomis šiomis galimybėmis ne tik “fab-lab/makerspace” dirbtuvėse ar su “pasidaryk-pats” dažnai siejamuose savo garažuose, bet net erdvėse, kurios anksčiau nebūtų įsivaizduojamos kaip gamybin��/kūrybinė aplinka.

Modernumas mus vis labiau stumia į mažesnes ir efektyviau išnaudojamas erdves miesto centre, o naujosios gamybinės technologijos, kaip pavyzdžiui 3D spausdinimas, yra pakankamai tylios ir švarios, kad būtų neribojamos standartinio “gamybos” suvokimo. Bendrame industriniame kontekste šis “makerių” judėjimas kol kas užima nepaprastai mažą vietą. Tačiau atsirandant vis naujoms technologijoms, kitokioms finansavimo galimybėms, moderniems distribuciniams metodams jo potencialas auga nepaprastai greitai. Skaitmeninė gamyba atveria ir naujus verslo modelius. Gamyba gali vykti miestuose, arti galutinio vartotojo, kuriant konkrečiai jam skirtus ir pritaikytus sprendimus, tik tada, kai jam jų reikia. Šis modelis iškart sprendžia ir ekologinius klausimus, kurių didžausias - ypač sumažėją transportavimo kaštai.

Šiandien keičiasi ir mūsų buities ypročiai, bei gyvenimo sąlygos, kuriose „pasidaryk-pats“ ir atviras dizainas įgauna vis didesnę vertę. Daug žmonių vertina gyvenamąją vietą daug labiau, nei gyvenamąjį plotą, tad vis daugiau asmenų persikelia į vis mažesnes erdves. Taip pat didelė žmonių grupė gyvena mobilų gyvenimo būdą (studentai, nuomininkai...), dažnai keičiant gyvenamąsias erdves. Ypač pagreitėjęs gyvenimo tempas reikalauja ir daug labiau jam pritaikytų buities objektų. Čia skaitmeninės gamybos technologijos suteikia sprendimus, kurių niekad negalėtų duoti masinė gamyba. Kuo mažesnė erdvė, kuo dažniau ji keičiasi, tuo unikalesnių sprendimų ji reikalauja. Jie gali būti pasiekiami 3D spausdinimo ir kitų šiandien visiems prieinamų gamybos technologijų pagalba ir turint pakankamai „pasidaryk-pats“ žinių. Žinios visada buvo ir bus pagrindinis apribojimas „pasidaryk pats“ dizainui. Būtent dėl to šiuolaikinės medijos tampa didžiausiu „pasidaryk pats“ sąjungininku ir suteikia galimybes, kurių nebuvo ankstesnėse judėjimo iteracijose. Tačiau kaip ir bet kurioje kitoje srityje naujosios komunikacijos priemonės turi ir neigiamų pasekmių.

Nepaprastai svarbus klausimas medijų atžvilgiu yra santykis tarp informacijos ir pramogos. Bet koks naudingas turinys vienaip ar kitaip turi derinti šiuos du polius. Tekstinio formato instrukcijos turi labai daug informacijos, bet dėl savo sausumo yra suprantamos ir prieinamos tik mažai daliai žmonių. Jų pasiekiamumas yra padidinamas sujungiant jas su nuotraukomis ar iliustracijomis, kurios padaro instrukcijoje esančius procesus daug aiškesniais. Instrukcijas pateikdami tik iliustracijų formoje panaikiname kalbos barjerą. Čia puikus pavyzdys IKEA baldų instrukcijos, kuriose visas turinys pateikiamas tik linijinėmis iliustracijomis labai lakoniškoje stilistikoje. Tokios instrukcijos yra labai efektyvios norint surinkti konkretų objektą, bei labai demokratiškos, nes panaikina kalbos barjerą. Visgi, jos taip pat suteikia tik minimalų ir labai siaurą žinių bagažą, kuris yra pritaikomas tik konkrečioje situacijoje ir reikalauja kiek įmanoma mažesnio kūrybinio indėlio. Nepaisant to, net minimalios instrukcijos ir į objektą įdėtas darbo indėlis žymiai padidina jo reikšmę vartotojui (IKEA efektas). To pasekmė – dizainas tampa tvaresniu. Žvelgiant į ateitį, galbūt šioje srityje atsiras papildytos realybės sprendimai, kurie instrukcinį turinį projektuos tiesiai ant mus supančios aplinkos.

Šiandienos kontekste video turinys atrodo pats optimaliausias būdas perteikti didžiausią kiekį informacijos, pateikiant jį įdomiu ir įtraukiančiu formatu, derinant pramogą skirtą įtraukti žmones bei informaciją, skirtą juos edukuoti. Tačiau šią pramogos ir edukacijos pusiausvyrą atrasti labai sudėtinga. Vienas netikėtų tokių instrukcinių video efektų yra tai, kad didelė dalis žmonių pakeičia aktyvų kūrimo veiksmą pasyviu žiūrėjimu. Dažnas žmogus netgi įsivaizduoja, kad žiūrėdamas kaip kažkas kitas naudojasi savo įgūdžiais, pats juos pasyviai įgauna. Tyrimai rodo, kad toks vartojimas ne tik neturi naudos edukacijai, bet netgi tampa kenksmingu motyvacijai, kai žmogus bando pasinaudoti įgūdžiais kurių išties neturi. Video instrukcijos taip pat yra labai imlios komercializavimui, taip paverčiant „pasidaryk pats“ turinį tik dar vienu būdu vartoti. Žiūrėdamas video instrukciją, kurioje kažkas gamina stalą ir kartu reklamuoja įrankius, pasiekiama absurdiška situacija, kurioje savo dėmesiu mokama už darbo potyrį. Tad kaip sukurti instrukcijas, kurių tikslas būtų ne objektas ar vartojimas, o edukacija? Siekis - išmokinti ne susirinkti daiktą, bet suvokti įrankius, procesus ir galimybes. Tokiu būdu rezultatas nėra tik objektas, bet naujas požiūris į vartojimą ir mus supančius daiktus. Būtent dėl to dizaineris, ypač dirbantis „pasidaryk pats“ srityje, nėra žmogus, kuris tiesiog siūlo objektus. Jo tikslas yra edukuoti ir pasiūlyti procesus. Procesus, kurie įgalina vartotoją mąstyti ir leidžia kurti jam pačiam, sprendžiant būtent jo situacijoje esančias problemas. Tai yra bendradarbiavimo procesas – ne santykis tarp kūrėjo ir vartotojo. Jo rezultatas turėtų būti naujas, kritiškas savo aplinkos matymas ir gebėjimas ją keisti.

Kuo daugiau žmonių suvoks savo galimybes perdirbti, taisyti, sukurti, prisitaikyti, pakeisti juos supančia aplinką, tuo daugiau žmonių pradės matyti tiesioginį savo veiksmų poveikį. Būtent šis savo galios suvokimas yra esminė tokios edukacijos dalis. Man svarbu padėti žmonėms suvokti, kad „pasidaryk pats“ tikslas niekad nėra tiesiog sukurti objektą. Galų gale, kaip ir su bet kokia kita kūrybine veikla, tikslas yra susikurti save. „Kiekvienas privalo kurti – kitu atveju tave sukurs kiti.“ (Enzo Mari). Būtent todėl „pasidaryk pats“ judėjimas šiandien yra atsakas ir kitai mūsų modernybę apibrėžiančiai problemai – individualumo stokai. „Pasidaryk pats“ pirmiausia apibrėžia ne objektą, o mąstymo būdą.

Tikslas

Išanalizuoti skaitmeninės gamybos technologijų galimybes „pasidaryk-pats“ tipo objektų kūrimui ir sukurti naują konstrukcinę sistemą skirtą susikurti savo personifikuotą aplinką kartu lavinant kritišką požiūrį į vartojimą.

0 notes