#Žmonija

[bukimevieningi]

Eglė Lekstutienė. Kodėl mes buvome sukurti tokie "brokuoti"?

Neseniai buvau supykusi ant Kūrėjo. Kam jis mus tokius sukūrė? Kažkokius brokuotus. Mano nuomone, nelabai vykęs projektas. Kažkokius žmones, kuriems instaliuota tiek daug baisių savybių. Mes net galime nusidegraduoti iki to, kad valgytume vienas kitą! Juk visi galėjome būti sukurti geri, pūkuoti. Galėjo būti suinstaliuotos tik geros programos. Niekam nekeltume problemų. Nei Žemėje, nei kosmose…

[perknygas]

Žmonijos problema gali būti išspręsta tik žmonijos, o ne individo pastangomis.

Witold Gombrowicz, Dienoraštis 1953-1956

[nato-ua-alen]

PR during war is not only impractical but even harmful to the defender. Being here in Ukraine, PR in Western countries, both between humanity and between countries, is very visible. It seems to many that Ukraine is very busy with the war, so they don't see anything. On the contrary, she catches every breath from the world. War is not a show, there are real mutilations, real deaths. And those who use the name of Ukraine to achieve their selfish goals are none other than marauders, because they steal not only financial resources but also the image of a real war and create an illusory version of a show war.

Піар під час війни не тільки недоцільний, але навіть шкідливий для країни яка самообороняється. Перебуваючи тут, в Україні, піар у західних країнах, як між людством, так і між країнами, дуже помітний. Багатьом здається, що Україна дуже зайнята війною, тому нічого не бачить. Навпаки, вон�� перехоплює кожен подих від світу. Війна – це н�� вистава, там реальні каліцтва, реальні смерті. А ті, хто використовує ім’я України для досягнення своїх корисливих цілей, – не хто інший, як мародери, бо крадуть не лише фінансові ресурси, а й імідж справжньої війни та створюють ілюзорну версію показової війни.

Piaras karo metu yra ne tik ne praktiškas bet netgi žalingas besiginančiojo atžvilgiu. Būnant čia, Ukrainoje piaras vakarų valstybėse, tiek tarp žmonija tiek tarp valstybių, labai matosi. Daugeliui atrodo, jog Ukraina labai užsiėmusi karu, todėl nieko nemato. Priešingai, ji gaudo kiekvieną atodūsį iš pasaulio. Karas nėra šou, jame tikri suluošinimai, tikros žūtis. O tie kas naudojasi Ukrainos vardu savo egoistiniams tikslams pasiekti yra ne kas kitas kaip marodierius, nes jis vagia ne tik finansinius resursus bet ir realaus karo paveikslą bei sukuria iliuzinį šou karo variantą.

Смерть ворогам ! 🔥

🇺🇦🇦🇴

🥷🏻 ⚔ 💀

www.FightForUa.org

YT.TG.#nato_ua_alen

www.patreon.com/garsozmogus

#ukrainewar2013_2022🇱🇹🇺🇦 #StupidityKills

TG | FB | INST | TW | YT | TUMBLR

Donate with the caption "for fighting on behalf of Ukraine"/už kovą vardan Ukrainos“

SEB LT167044060008192042

Revolut LT58 3250 0128 2260 3819

Paypal len.anatolijus@gmail.com

[notsureaboutusernametho]

Esu atitolusi nuo mane supančių žmonių per kelias galaktikas ir net nesvarbu, koks bendravimas mus sieja. Matau kasdien, matau kelis kartus per savaitę, mėnesį; kalbam apie orą, apie mokslus, ar apie jausmus, ,,rimtus“ dalykus ar muziką. Ar juokiuosi iki ašarų, ar ramiai išklausau- tarp manęs ir žmonių driekiasi atstumai kurių, rodos, neįmanoma įveikti. Esu čia, su jais, su visais pažįstamas (bei nelabai) veidais, bet esu taip toli. Ir su kiekviena sekunde, sakiniu, oro gurkšniu, vis tolėju. Bijau, kad liksiu viena, viena tarp artimų žmonių, viena pačia sumaučiausia, vienišiausia prasme, nes tam tikru momentu įsėdau į pasiutusiu greičiu lekiančią raketą, judančia priešinga krypti nei visa žmonija.

Taip rašiau prieš kelis metus, ir, deja, niekas nepakito ;’)

[thesecondtouch]

Apie rūšiavimą, globalinį atšilimą, tvarią gyvenseną ar kitas ekologiškumo temas kalba daugelis, tačiau, mažai kas kalba apie tai, kaip savo gyvenseną iš tikrųjų paversti atsakinga gamtos ir savo atžvilgiu. Tai nėra vien plastikinių maišelių keitimas į daugkartinius ar depozito pridavimas į taromatus, tačiau, nuo to pradėti galime kiekvienas ir po kurio laiko suprasime, kad mažyčiai pokyčiai mūsų kasdienybėje gali būti tas atsakymas į klausimą, kurio žmonija ieško jau seniai. Šiame dienraštyje bandysiu jums pateikti gana paprastus ir jums jau gal žinomus patarimus, kaip neverčiant savo gyvenimo „aukštyn kojomis“ prisidėti prie ekologinių problemų sprendimo ar bent jau žemės niokojimo pristabdymo. Bandysiu pasidalyti savo patirtimi ir galbūt kiekvienas skaitytojas suras savo nišą, kaip savo gyvenseną paversti mažiau skausminga žemei, kurioje gyvename ir kaip ją palikti kuo saugesnę ateities kartoms.

[mnaasilveira]

Luz de Maria, 2022 M. LAPKRIČIO 3 D

Luz de Maria, 2022 M. LAPKRIČIO 3 D

________________________________________________________________ PRANEŠIMAS ŠV. MICHALAS ARCHANGELAS LUSEI DE MARIJAI 2022 M. LAPKRIČIO 3 D [Žr. svetainę: https://www.revelacionesmarianas.com/english.htm] Mūsų Karaliaus ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vaikai: Kaip Švenčiausiosios Trejybės pasiuntinys sakau jums, kad žmonija, pasinėrusi į materialius dalykus, vis labiau pasineria į tai, kas yra…

[whataknocker]

Sutapatinti save su visais žmonėmis saldu. Žmonės gali ir sugeba viską, bent jau stebuklingai daug sugeba, aš – tiek mažai palyginus su visų žmonių galimybėmis, beveik nieko. Žmonija pilna, kupina, aš – tuščias, apytuštis. (...) Reikia didelės drąsos, kad pasiryžtum su tuštuma savo sieloj kovoti. Reikia tvirtai tikėti, kad ši tuštuma užpildoma. Reikia milžiniškos valios, kantrybės, nepaprasto darbštumo, kad diena po dienos toje tuštumoje ką nors kauptum. Taigi: išdrįsti tikėti ir kantriai dirbti užpildant savo sielos tuštumą – tai yra savęs kūrimas.

Petras Dirgėla, Vėtrungiškoji Dalia, p.75 (1986)

[pipirometos]

Autizmas - identitetas, o ne diagnozė

Autizmas – identitetas, ne diagnozė. Užfiksuoju nuo vieno smegenų pusrutulio link kito pirmyn atgal besitrankančią mintį; matyt išgirdau kur, tai dabar esu pasmerkta ją kartoti savo galvoje iki kol ją pakeis naujas stimas¹. Tiksliau, visų pirma identitetas, o ne diagnozė. Nes negaliu apsimesti, kad TLK-10 nėra skilties F84 Įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurioje nebijant kartojimosi kaip stilistikos klaidos naudojami žodžiai „sutrikimas“, „anomalija“, „iškreiptas funkcionavimas“, „nenormalus“ lyg žmonija būtų sutikusi monstrus, ar ateivius, ar būtų atradusi naują homo genties rūšį (o gal iš tikro..?) ir dėjo daug pastangų ją aprašyti, kad įprastam paprastam žmogui būtų pakankamai įtikinamų pasiaiškinimų, kurių dėka negraužtų sąžin��, kai su autistu elgsis kaip su antrarūšiu.

Guliu ant lovos pasirėmusi galvą kumščiu, atsiplėšiu duonos ciabatta (mėgstamiausios nuo vaikystės laikų) ir kramtau: tai čia vadinasi sutrikimas.. vien tai, kad visas kitas maistas jaučiasi burnoje ne iki galo išbaigtas ir pilnas.. ir dėl to turiu valgyti tą nelemtą čiabatą dabar, nes kitaip nenurimsiu.. kažkas kažkada rimtai atsisėdo prie stalo, nusprendė ir užrašė ant lapo rašikliu, kad toks elgesys yra nenormalu... bet koks yra normalumo standartas..valgant duoną tada? ar aš tikrai taip galiu pakenkti kam nors? ar jie bijo, kad neprikeps tiek čiabatų²? Suprunkščiu, nes staiga paima juokas.

Bet vis dėlto dauguma iš tikrųjų išsigąsta, piktinasi, įsižeidžia, gailisi arba tiesiai šviesiai pasakoja, ką ir kaip turėtų daryti ir nedaryti autistai, koks elgesys tinkamas ir pakankamai normalus, o koks nevisai, kurios situacijos yra pakankamai svarbios, kad būtų suteikta pagalba, o kuriose reikia pačiam labiau pasistengti pritapti. Misteri Ne Autistas, norėčiau žinoti, kaip taip atsitiko, kad jūsų įsivaizdavimas apie autizmą yra viršiau pačio autisto tiesioginių kasdienių išgyvenimų sprendžiant, kas pačiam autistui yra gerai ir naudinga, arba žaloja ir kenkia.

Čia lyg autobuso vairuotojas sakytų, ką turi daryti lėktuvo pilotas, arba atvirkščiai. Tiesa, taigi yra visai nemažai bendrų bruožų tarp autobuso ir lėktuvo. Jie abu transporto priemonės. Ir turi variklius. Dar abiejų viduje yra kur prisėsti. Tik vienas skrenda beveik 10-ties kilometrų aukštyje, kitas ratų neatkelia nuo žemės. Vienas įprastai turi nuo 1 iki 8 variklių, kitas ne daugiau nei vieną. Bet į tokius nereikšmingus skirtumus galima nekreipti daug dėmesio, manau.. Langai! Abu turi po ne vieną langą. Palauk.. Lėktuvas gi irgi naudoja šiokius tokius ratus pakilimui! Sakiau, kad nemažai panašumų! Nemažai panašumų reiškia autobuso vairuotojas iškart gauna leidimą skraidinti dar ir lėktuvą. Ar gi netaip?

„Tu ne autistė“, – sako man. Pasimetu, nes nuoširdžiai nesuprantu, kokie procesai įvyko pasakiusiojo galvoje, kad galiausiai iš jo lūpų išeitų būtent taip sujungti garsai, ir kokios reakcijos iš manęs tikimąsi. „Iš tikrųjų? Aš ne autistė?“ arba „Dieve, aš visą laiką galvojau, kad esu.. Dabar galėsiu jaustis normaliai! Ačiū tau!“ Pirma diena, kai aš nebe autistė ir iš tikrųjų – kiek daug normalumo jaučiu savyje. Pagaliau nenoriu baigti savo gyvenimo tą sekundę, kai išeinant iš namų uždarau duris ir jau paėjus gerą kelio atkarpą nuo jų kaip visada įkišu ranką kišenėn sugraibyti savo ausines, bet staiga sugriebiu tik palto pamušalą. Pagaliau galiu be ausinių girdėti visus smegenis raižančius ir plėšiančius garsus gatvėje! Ir nebejausiu dėl to nei fizinio nei protinio išsekimo, nuo kurio paskui reikės mažiausiai 3 dienų atsistatyti!

Kažin, ar atsakymo iš viso yra tikimąsi. Nes visų pirma kažin, ar žmonės iki galo supranta, ką patys nori pasakyti tokiu sakiniu. Žinoma aš ne autistė, jeigu autizmas prilyginamas negalavimui ir ligai. Tiesa. Tačiau tokia ir esmė. Aš ir nesergu autizmu. Kaip ir nesergu pilkų akių liga ir neturiu plačių pečių sutrikimo. Autizmas yra būdvardis apibūdinti mano smegenis; jos veikia kitaip, todėl į aplinką reaguoju ir ją suvokiu per kitokį supratimo filtrą, nei neurotipiškų smegenų žmonės, ir net truputį kitaip nei kiti autistai. Kadangi aš dar ir žmogus, tai turiu savybių būdingų tik man vienai – tarpusavyje žmonės negali turėti 100% identiškų smegenų. Sveiki atvykę į planetą žemę, kurios vienas iš pagrindinių bruožų yra gyvų organizmų įvairovė!

Galėčiau gyventi pakankamai ramiai, tik gaila, vien tik dėl daugumos sutiktų žmonių, švietimo ir medicinos sistemų nusistatymo (kuris dažnai nesąmoningas, įsišaknijęs ir nekeliami klausimai, apie jo kilmę) ir bandymo sutalpinti kiekvieną individą į vieną ir tą pačią metalinę kalėdinių sausainių formelę – viskas gyvenime pasidaro šimtą kartų pasunkinta, nuo rūbų pasirinkimo kiekvieną rytą iki darbo ir būsto radimo, kurie ir patys iš savęs net neurotipiškam asmeniui yra pakankamai emociškai alinantys dalykai šitoje ekonomikoje.

Net nereikia, kad kažkas būtų ypatingai daroma dėl manęs. Nieko nesitikiu iš kitų, dėl to nieko nereikalaudavau. Visą gyvenimą šventai skyriau prisitaikymui, dabar jau aišku – per bereikalingas kančias. Taip gerai save ištreniravau blokuoti savo kūno signalus, pranešančius apie mano poreikius, kad dabar prisitaikyti prie kiekvieno sutiktojo galiu visiškai nepastebimai ir automatiškai. Dažnai klausiu savęs: kodėl aš taip stengiausi? Kodėl galvojau, kad tai būdas jaustis labiau suprastai? Galų gale vienintelis dalykas, kurį gavau iš šito apsimetinėjimo – tai dar skausmingesnis atskirties jausmas plius didžiulis nuovargis, viską kūne išjungiantis ir nepaliekantis praėjimo deguoniui judėti iki plaučių – negaliu įkvėpti giliau, nesiekiu net balso stygų gylio. Būtų visai šaunu, jei man leistų bent būti tuo, kas esu, ramiai daryti kasdienius dalykus, o apsimetinėjimas nebūtų sąlyga, kurios nesilaikymas baigiasi atstūmimu. Nežinau, kaip čia nutiko, kad vien egzistuoti ir užimti vietą po saule tapo kaip privilegija.

Norėčiau kvėpuoti, kaip man kvėpuojasi. Be kasdienio teismo posėdžio, nagrinėjančio mano kvėpavimo sugebėjimus, kokybę, svarbą ir paskui sprendžiančio mano tolesnį likimą pagal nusistovėjusį ne iki galo pagrįstą asmeninį susirodymą. Vistik atsiimant autobuso vairuotojo teises šitoje žemėje tuo pačiu vis dar gaunama ir lėktuvo pilotavimo licencija.

¹ Stimas (angl. stim) – savistimuliacinis elgesys ar veiksmas, dažniausiai daromas dėl būtinybės sureguliuoti emocijas ir pojūčius. Dar gali būti daromas dėl pačio malonaus jausmo, kylančio atliekant veiksmą. Pvz.: bet kokios išgirstos frazės/žodžio/garso (at)kartojimas, rankų mosavimas, lingavimas ir bet kokie kiti veiksmai. Svarbu paminėti, kad kiekvienas žmogus daro stimus, tačiau autistiškų asmenų judesiai dažnai būna ryškesni ir atlieka gyvybiškai svarbią funkciją palaikant psichinę sveikatą. Apie stimus yra labai daug, ką kalbėti, ir visa informaciją talpinti į išnašas būtų gan gaila.

² Autizmas nėra vien valgyti duoną ciabatta, bet tai vienas iš daug būdų, kaip manyje pasireiškia stimuliacijos poreikis.

[mamagrizknamo]

Orkaitėje keptos daržovės

Bulvė yra bulvė ir net jei žmonija kada nors pradės maitintis kažkuo, ko ant šiandieninio stalo dar nėra, garantuoju, šita daržovė pasiliks. Nes kaip be jos, be tos po žeme augančios dručkės, kurią nors prie širdies dėk - taip visur ji tinka.

Aš jas irgi mėgstu. Virtas. Apibertas šviežių krapų žaluma. Bet mano šeima nori maisto, o ne virtų bulvių. O norint pamaitinti alkaną minią, bulves reikia kepti.

Aš užsiėmusi ir neturiu laiko stovėjimui prie viryklės, todėl kepsiu orkaitėje. Ir būtinai, grožio ir įvairovės vardan, kartu iškepsiu morkų ir daikonų. Šeima, man dar nė nepradėjus, džiūgauja, o tai yra geras ženklas, pranašaujantis, kad po valgymo visi išsiskirstys sotūs ir patenkinti. 

Tam paprastam patiekalui reikės:

- Norimo kiekio bulvių, morkų ir daikonų (japoninių ridikų). Bet tinka ir pastarnokai, salierų gumbai;

- Aliejaus daržovių suvilgymui (suvilgymui reiškia, kad aliejaus reikia tik tiek, kad daržovės būtų apšlakstytos - jokiu būdu neskandinkite jų riebaluose);

- Druskos ir pipirų;

- Žolelių. Aš naudojau savo mėgiamus džiovintus dašius, bet puikiausiai tiks džiovinti krapai, mairūnai, raudonėliai ar čiobreliai.

Gaminimas:

Daržoves nuplauname, nulupame, dar kartą nuplauname ir labai labai plonai supjaustome (pageidautina, daržovių pjaustyklės Mandolinos pagalba). Dedame jas į dubenis (kiekvienos rūšies daržovės tekeliauja į jai skirtą indą), pilame aliejaus, įberiame žolelių, druskos ir pipirų, viską ranka permaišome ir krauname į indą, kuriame kepsime. 

Va čia prasideda pats įdomumas, ir, nors neįmantrus, bet vis tik, kūrybiškumas. Pirmiausia, daržovių mes neguldysime, o statysime. Antra, dėliosime gelsvos, baltos ir oranžinės spalvos kompoziciją taip, kaip mums gražiau ar patogiau. Jei jūsuose visi valgo keptas morkas, galite nesukti sau galvos ir viską išdėstyti ritmiškai - kelios morkos, keli daikonai, kelios bulvės ir t.t. Jei kažkas nevalgo daikonų ar morkų (nes bulves tai visi valgo), dėliokite taip, kad tie nevalgomi dalykai nesimaišytų ir nereikėtų jų paskui, įsidėjus porciją, ištraukinėti iš lėkštės. 

Kepame 180′ C  apie 40-50 min. 

Pastebėti pliusai: 1. Šitas paprastas patiekalas gali pamaitinti armiją - bulvės, ypač keptos, vis tik, sočios daržovės. 2. Patiektos tame pačiame inde, kuriame ir kepė, parduotuvės (sodo) gėrybės atrodo tikrai neblogai. 3. Valgytojai liks patenkinti, nes nereikės kuistis keptuvėje ieškant apskrudusių gabalėlių - daržovės ten, kur liečiasi su savo likimo draugėmis, bus minkštos ir savo skoniu primins troškintas, o viršus bus dailiai apskrudęs. 

Minusai: 1. Jei turite tik didelę kepimo formą, teks nuskusti nemažai šakniavaisių, nes, kaip jau sakiau, daržovės bus ne bet kaip suguldomos, o tvarkingi sustatomos. Jei vis dar painu susigaudyti, prisiminkite spintos tvarkymą - kai daiktai tvarkingai sugula į jiems skirtas vietas, spintoje staiga padaugėja vietos, kas gali reikšti vieną vienintelį dalyką - man kuo skubiau reikia naujų rūbų, nes, o dieve, spinta taigi tuščia. Puodų-bliūdų pasaulyje viskas vyksta panašiai - kuo tvarkingiau dėliosite daržoves, tuo daugiau jų reikės. O kuo daugiau prikrausite, tuo daugiau liks nesuvalgyto maisto (tas pats ir su rūbais - turi daug, o jau kelinti metai dėvi tuos vienintelius džinsus). Todėl teks paeksperimentuoti su kiekiais ir gal net nusipirkti jūsų poreikius atitinkantį kepimo indą.

Išvada ir verdiktas: pliusų, kaip matote, daugiau, nei minusų - kepti verta. Kartais. 

[nezinaukamsitaspuslapis]

Kai pabandai susidėlioti vientisą paveikslą, kyla mintis, kad žmonija nelabai darosi kokias išvadas. Būdama trumparegiška ir destruktyvi, nuodija save melu ir vengimu to, kas turėtų būti svarbiausia. Nors daug kam norisi prieš kiekvienus metus pasidaryti kažkokius apibendrinimus, susikurti naujametinius pažadus, mano galvos niekaip nepaleidžia mintis, kad visgi gyvenimas nuolat banguoja. Būna sėkmingesnių periodų, būna, kad nelaimės supuola kaip gauja marozų rajone. Ir čia nėra kaltas skaičius kalendoriuje, labiau atsitiktinumų ir asmeninių gyvenimo sprendimų kratinys.

Rodos, su laiku kuriami tik nauji modernesni žaisliukai, kurie aplengvina gyvenimą, tačiau vis dar taip sunku pažinti save ir kitus, sugebėti susišnekėti, suprasti, pajausti artumą ir paprasčiausią bendrumą. Tobulėti asmeniškai ir nebijoti tiesos. Mes kažkaip sugebame iš akivaizdžios vergovės pereiti į kitą, minkštesnę ir apipintą metaforomis.

Žmonės taip mėgsta apibendrinimus, rašiniuose, darbe, baigus mokyklą, po vakarėlio ar filmo, po netikėtos žiemos, krizių, tačiau dauguma išvadų tarsi pamirštama. Juk po to daug kas vėl kartojasi, tik kitokia forma. Taip lengvai švaistomąsi pažadais, nors tikrai žinoma, kad meluojama sau. Taip norima greitai pasiekti gerų rezultatų, nors ryžtas apima tik vieną dieną metuose.

Tai yra nepaprastai sunku, tačiau reikia įsispirti sau į šikną, supykti ant savęs ir veikti čia ir dabar. Gyvenimas yra kelionė traukiniu į vieną pusę, todėl reikia kovoti su savo „gedimais” ir imtis veiksmų arba priimti situaciją, kokia ji yra ir judėti toliau. Juk pažadai sau yra patys svarbiausi.

Su išgertuvėmis, papildytomis ryškiais fejerverkais. Būkit atsargūs ir neapsivemkit.

[lenfantdesrues]

mokslas

mokslas yra be galo įdomus dalykus. besimokydamas supranti, kiek daug žmonija pasiekė, kiek daug sukūrė arba sugriovė, mokydamasis supranti kiek dar daug nemoki ir kiek daug gali išmokti. visa neaprėpiama žinių galia sukrauta bibliotekose, žmonių pasakojimuose ar atmintyje. kiek daug gali pažinti ir kiek daug po to gali papasakoti, kai išmoksti, juk visada malonu ir smagu kalbėti su išsilavinusiu žmogumi.

bet... bet mes taip įpratę, jog mokslas yra lygus mokyklai, jog didžiulė mūsų visuomenės dalis yra linkusi neapkęsti mokslo ir tik todėl, jog tai visuomenės daliai sėdint mokyklos suole, į jų galvas buvo brukama jiems neįdomi ar neaktuali informacija. taip žmogėnai išsiugdė nusistatymą, jog mokslas nesąmonė, susigalvojo, kad mokytis visiškai nereikia ir pradėjo sedėti po laiptinėmis, tampdami nauja marozų karta. 

bet juk mokytis jėga! juk galima mokytis ne tik istorijos ar matematikos, mokytis galima ir apie teatrą ir apie kiną, mokytis galima ir gestų kalbą, net tuos pačius dainų žodžius. tokiais atvejais mokslas teikia džiaugsmą, kuriuo po to dalijamės su kitais platindami idėją, jog “mokslas is the new cool”. 

ir kartais pamačius marozą, sėdintį prie laiptinės pasidaro gaila, nes jis, pats to nesuvokdamas, atsisakė galbūt vieno geriausių dalykų pasaulyje - mokslo.

[bukimevieningi]

Vaidas Žemaitis. Beprotnamis (video)

Kartais apima jausmas, kad gyvename beprotnamyje. Absurdų kupini ir vienas kitam prieštaraujantys žmonių veiksmai verčia susimąstyti: kur link eina žmonija?

[ateitiskarantino]

SCENARIJUS

FADE TO BLACK

TEKSTAS: “2084-ieji. Pasaulis išgyvena dar vieną pandemiją, pasiglemžusią daugybę gyvybių. Lieka gyvi tik karantine esantys žmonės.” 

DISSOLVE TO:

TEKSTAS: “Masės gyvena palapinėse, o elitas turi savo ANTIVIRUSO sodybas, jose elitas gyvena, dirba ir auklėja vaikus. Bandant suvaldyti nuolat kylančius masių pasipriešinimo židinius, valdžia kuria vis daugiau melo. Slepiamas faktas,  apie minios valdymo įrankį – virusą.  Vaikai nemokomi, o jiems žinios pateikiamos pasakų ir legendų pavidalu.”

FADE IN

INT. DOROS PASĄMONĖ

Dora atsimerkia baltoje erdvėje. Nesupranta kas vyksta, bando prasibrauti pro sienas.

FADE IN

INT. ELITO SODYBA 

Dora (11) sustingusi ir be jokių emocijų žiūri į priekį. Girdime fone kažką kalbant. Didžiulėje baltoje ir šviesioje erdvėje už jos identiškai sėdi dar daugybė jos kopijų. Profesorius trukčiodamas dėsto istorijos pamoką. Viskas yra nespalvota.

PROFESORIUS

To-ta-li-ta-ri-zzz-mas, tai mūsų Smako išpranašauta šviesi ateitis. Tik jo dėka žmonija išgyveno dar vieną baisią pandemiją.  

Lentoje pasirodo ideologijos plakatai ir simbolika.

PROFESORIUS

Žinokite, kad tik mūsų didžiojo vado dėka, įsigalios santarvė pasaulyje. Vadas Smakas jus globoja ir jum rodo kaip gyventi, kad būtumėt visados saugūs. Koreguoja jus net jums to nežinant. 

Profesorius atsisuka į lentą ir pasirodo Smako portretas.

PROFESORIUS

Istorija kartosis vėl ir vėl iš naujo, bet jūs nebijokit, nes Smakas yra su mumis. Daug žmonių mirs, daug liks be darbo, dauguma praras viltį gyventi, bet tai yra natūrali programos dalis. 

Ekrane pasirodo benamiai žmones, riaušės, lavonai gatvėse, paplūdimyje daugybė išmestų kaukių. Profesorius be jokių emocijų žiūri į ekraną kol keičiasi vaizdai. Šokiruojantys kadrai atsispindi mergaitės akyse.  Vaizde po truputi atsiranda spalvos. Jos iki šiol sustingusios rankos pradeda po truputi judėti. Mergaitės akys pradeda ašaroti ir ašara nurieda skruostu. Jos rankos stipriai įsikimba į stalą. Pasigirsta zvimbimo garsas ir mergaitė atgauna fizinę kontrolę. Dora sumišusi apžiurinėja klasę, pamato už savęs esančias tokias pat kopijas. Nuleidžia akis į savo rankas, mato žybsinčią raudoną lemputę ant savo riešų. Bando išlaisvinti rankas, bet nepavyksta. Pamačiusi Profesorių ji klausia: 

DORA 

Kur aš?

PROFESORIUS (ramiu balsu)

Antiviruso  programoje, dar vienas  iš daugelio Didžiojo Smako nuopelnų.

Profesorius atsisuka į Smako paveikslą ir šypteli. Dora nepatenkinta atsakymu toliau klausinėja.

DORA (pasimetusi)

Kokioj programoj?! Kodėl?

PROFESORIUS (ramiu, šypsojančiu veidu)

Mes kiekvienas privalome atlikti pareigą Vadui ir leistis jo vedami į šviesų rytojų.

Dora atsisuka į ekraną, kuriame rodomi gatvėse gulintys žmonės.

DORA 

Rytojų? Kaip dėl tų mirusių žmonių gatvėse?

Profesorius irgi atsisuka į ekraną.

PROFESORIUS

Tai yra reikalinga, nes be populiacijos kontrolės, pasaulyje nebūtų tvarkos ir jis pražūtų.

 DORA (galva parodydama už jos sėdinčias kopijas) 

Bet tai nerealu! Jūs netikras ir Smakis tėra išgalvota fiktyvi programa!

Staiga pasigirsta stipresnis zvimbimo garsas. Profesorius lieka sustingęs ir pradeda trūkinėti. Dora apsidairo klasėje, kas vyksta už jos. Galiausiai Profesorius kartu su kitomis mergaitės kopijomis pradingsta. Zvimbimas susilpnėja ir akimirkai viskas nutyla, girdisi tik mergaitės kvėpavimas. Staiga įsijungia avarinis signalas. Lentoje pasirodo pranešimas: “Nežinoma klaida, programa susinaikins už 60 sekundžių” ir laikmatis skaičiuoja atgaline tvarka. Ant Doros riešų buvusi raudona lemputė užsidega žalia šviesa. Dora nusiima antrankius, atsistoja ir apsidairo klasėje. Mato kad ji liko visiškai viena. Greitu žingsniu eina link holograminės lentos. Lentoje užsidega pranešimas “Nežinoma klaida, programa susinaikins už 15 sekundžių”. Mergaitė iš nevilties pradeda baksnoti pirštu ekraną. Ekrane atsiranda du mygtukai “Tęsti” ir “Atšaukti”. Ji nieko negalvodama paspaudžia “Atšaukti” tada atsiranda kitas pranešimas “Atšaukus susinaikinimą, programa pasileis iš naujo ir duomenys liks, ar norite tęsti?”. Dora sustingsta vietoje.

FLASHBACK

Profesorius mokina Dorą važiuoti dviračiu. Kartu gamina valgyti. Drauge žiūri animacinį filmą. Profesorius apkabina Dorą, žiūri vienas kitam į akis. Abu šypsosi juokiasi. 

INT. ELITO SODYBA 

Dora lieka sustingus, nurieda ašara. Tada ji giliai įkvėpus orą, paspaudžia “Tęsti”. Įsijungia skaičiavimas, Mergaitė ramiu žingsniu nueina prie savo stalo, atsisėda ant kėdės, padeda rankas ant stalo ir užsimerkia prisimena laimingas akimirkas. Laikmačiui likus skaičiuoti paskutines sekundes, ji pradeda šypsotis. Pasigirsta sprogimas, balta šviesa ir viskas nutyla.

FADE TO WHITE

TEKSTAS: “Sunaikinus Smakio programą, valdžią perėmė Masės. Jie sukūrė naują programą, kurioje vyravo demokratija ir žmonių lygybė.”

DISSOLVE TO:

TEKSTAS: “Dabar žmonės patys renkasi kuo jie nori būti.”

FADE TO BLACK

[nato-ua-alen]

PR during war is not only impractical but even harmful to the defender. Being here in Ukraine, PR in Western countries, both between humanity and between countries, is very visible. It seems to many that Ukraine is very busy with the war, so they don't see anything. On the contrary, she catches every breath from the world. War is not a show, there are real mutilations, real deaths. And those who use the name of Ukraine to achieve their selfish goals are none other than marauders, because they steal not only financial resources but also the image of a real war and create an illusory version of a show war. Піар під час війни не тільки недоцільний, але навіть шкідливий для країни яка самообороняється. Перебуваючи тут, в Україні, піар у західних країнах, як між людством, так і між країнами, дуже помітний. Багатьом здається, що Україна дуже зайнята війною, тому нічого не бачить. Навпаки, вона перехоплює кожен подих від світу. Війна – це не вистава, там реальні каліцтва, реальні смерті. А ті, хто використовує ім’я України для досягнення своїх корисливих цілей, – не хто інший, як мародери, бо крадуть не лише фінансові ресурси, а й імідж справжньої війни та створюють ілюзорну версію показової війни. Piaras karo metu yra ne tik ne praktiškas bet netgi žalingas besiginančiojo atžvilgiu. Būnant čia, Ukrainoje piaras vakarų valstybėse, tiek tarp žmonija tiek tarp valstybių, labai matosi. Daugeliui atrodo, jog Ukraina labai užsiėmusi karu, todėl nieko nemato. Priešingai, ji gaudo kiekvieną atodūsį iš pasaulio. Karas nėra šou, jame tikri suluošinimai, tikros žūtis. O tie kas naudojasi Ukrainos vardu savo egoistiniams tikslams pasiekti yra ne kas kitas kaip marodierius, nes jis vagia ne tik finansinius resursus bet ir realaus karo paveikslą bei sukuria iliuzinį šou karo variantą. Смерть ворогам ! 🔥 🇺🇦🇦🇴 🥷🏻 ⚔ 💀 www.FightForUa.org YT.TG.#nato_ua_alen www.patreon.com/garsozmogus #ukrainewar2013_2022🇱🇹🇺🇦 #StupidityKills TG | FB | INST | TW | YT | TUMBLR Donate with the caption "for fighting on behalf of Ukraine"/už kovą vardan Ukrainos“ SEB LT167044060008192042 Revolut LT58 3250 0128 2260 3819 Paypal len.anatolijus@gmail.com (Ukraine) https://www.instagram.com/p/Ci8PqIZqp6H/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[lucaperucci]

Pačiu galingiausiu ir produktyviausiu iš visų įrankių, kuriuos žmonija pasikinkė nuo civilizacijos apyaušrio, tapo mokslas

[biteskaito]

Salman Rushdie „Dveji metai, aštuoni mėnesiai, dvidešimt aštuonios naktys”

🌿/🌿🌿🌿🌿🌿

O vargeli.. Bandydama antrą kartą skaityti šią knygą, labai greitai prisiminiau kodėl pirmą kart skaitydama iki galo nėjau ir sviedžiau knygą šalin. Didesnio vargo skaitant vienokį ar kitokį kūrinį dar nebuvau patyrusi. Jau įpusėjus knygą žinojau, kad mano vertinimas bus toks, nors dar naiviai vyliausi, kad pabaiga išgelbės visą knygą ir vertinimas pakils nors šie tiek, bet yra kaip yra. Iš ties, labai labai sunku buvo rasti šios knygos pliusą, kad galėčiau ją vertinti, tad iškilo tik šis:

+ už gražias filosofines mintis ir citatas, kurias persirašiau į knygutę. Apmaudu, kad tai vienintelis man iškilęs šios knygos pliusas, kad ir kaip norėjosi rasti daugiau jų. Dalis kūrinio primena Paulo Coelho, Mitch Albom knygų braižus - gausu filosofinių apmąstymų ir stengiamasi vienaip ar kitaip priminti senai žinotas tiesas, kurias žmonija jau pamiršo.

O dabar lengvesnė dalis - šios knygos minusai (man visad rašant apžvalgas visada lengviausia įvardyti kūrinio trūkumus, negu privalumus):

-, nes per didelė painiava. Per daug veikėjų, kurie tarpusavy tiesiog susipainioja ir imi neatskirti kieno čia su kuo giminystės ryšiai, kas šiaip pašaliečiai;

-, nes kūrinys šokinėja greičiau, nei gepardas nušoliuoja paskui antilopę. Labai dažnai pradedamas pasakojimas apie vieną veikėją, tada yra nusikeliama į jo praeitį ir tada atsiranda kiti veikėjai su kitais nusikėlimais į praeitį. Žodžiu, kūrinys dažnai primena bendravimą per giminės susibūrimus - visi nedrąsiai pradeda šnekėtis apie orą, o baigiam aršiais politiniais ginčais;

-, nes kad ir kaip stengiausi - nesupratau ką knyga norėjo visu savo fantastišku veiksmu man perteikti. Sunku susisteminti visą idėją, kai labai labai painiojiesi ne tik veikėjuose, bet ir vykstančiame veiksme;

-, nes tiesiog nepatiko, pradėjau nemėgt skaitymo, baigti šią knygą - tiesiog vartytis savo pačiose kančiose (sakysite, galėjai ir nebaigti - bet haha, pas mane tokios taisyklės nėra - visas knygas - ar patinka ar ne - tiesiog privalau užbaigti su viltimi, kad pabaigoje bus geriau).

Sakyčiau, ši knyga prastesnė ir trumpesnė mano vaikystės numylėtosios Michael Ende „Begalinės istorijos" versija. Ehh, dar vienas metų nusivylimas..