#kad pasaulio karalius yra

[allexiaputellas]

.

[nesapnuota]

Jeigu reikėtų įvertinti savo gyvenimą laimės skalėje - aš gyvenu 9,5. Nes aš nesidomiu dalykais, kurie yra chujovi, kurių negaliu pakeisti. Yra blogiausia save kaltinti dėl dalykų, kurių tu negali pakeisti. Ir dėl to aš apsistatau savo gyvenimą kad ir šešiais žmonėmis, kurie yra pozityvūs. Aš su jais būnu, aš iš jų gaunu visą informaciją. Tiesiog gyvenk, džiaukis šia akimirka, džiaukis, kad esi gyvas, džiaukis, kad esi Žemėje, kuri yra vienintelė vieta visoje visatoje, kurioje tu gali gyventi. Ir turi įvertinti šitą dalyką. Jeigu tave transportuotų bet kur kitur visatoje, bet kurioje galaktikoje, tu niekur neišgyventum daugiau negu trijų sekundžių. O tu esi čia, tu turi žydrą dangų, niekur niekas neturi žydro dangaus: tu pasižiūri į žydrą dangų ir turi daug daugiau negu bet kas kitas visatoje turi. Ir tau turi užtekti šito. <...> Aš norėčiau apie šitą daug daugiau pašnekėti, bet aš suprantu, kad aš kai kuo daugiau šnekėčiau, prarasčiau žmones tiesiog, nes ne visi supranta tai, ką aš jaučiu. Mes esame geriausioje planetoje geriausiu laiku. Hipotetinis klausimas: "Kuo geriau būtum, ar dabar savimi, ar karaliumi prieš 200 metų?" Taip, (dabar savimi), nes karalius prieš 200 metų nieko neturėjo: nei jis valgė geriau, nei jis muzikos turėjo. Tu dabar gyveni geriau negu 99% žmonių bet kada gyvenę Žemėje, negu bet kada gyvenę visatoje.

Lietuva yra tarp geriausiai 20% gyvenančių pasaulio žmonių, bet esame tarp 10 nelaimingiausių žmonių. Aš va to nesuprantu, kodėl mes tokie nelaimingi. Mes turime viską: mes turime internetą, mes turime vandenį. Prasidėtų zombių apokalipsė, mes galėtumėme gyventi šimtą metų nepajudinti. Mes esame afigienoje šalyje su afigienais žmonėmis ir aš nesuprantu, iš kur tas pyktis ir neapykanta yra iš žmonių.

- Mantas Katleris. || "Kitokie pasikalbėjimai" su Mantu Katleriu.

[joriskan]

17.2 Atostogų Barselona 2

Antroji dalis, kurioje sudėti įspudžiai iš Barselonos. Šioje dalyje vien tik moderni architektūra ir urban šmurban miesto dalykai. Pradėsiu nuo TURGŲ, kurie įmagnetina akių obuolius ir plešia iš akiduobių - tokie puikūs, tokie įdomūs ir visapusiškai pavydą keliantys. Beabejo prie įsigalėjusio įspudžio apie turgus (daugiskaita ?) ir visa mėsa ir sūris, kurių prisipirkę su Migle saulės atokaitoj maitinomės.

Santa Caterina market. Man labai sunku patikėti, kad šitam pastatui yra 12 metų. Kiekviena detalė, nors ir šiek tiek apdulkijus atrodo kaip katik, katik nuo 3ds maxo layer’io nukelta. Galbūt prie įspūdžio prisideda daržovių kvapas ir ryto gaiva, bet negalėjau atsižiūrėti į stogą ir plyteles ir visas, visas detales. Beje pastebėjau, kad vienoje vietoje naudojama medinė santvara signifikuoja XIV amžiaus ten statytos bažnyčios stogo konstrukciją. Labai pradžiugino toks archoitektūrinis “Surask Valdą”, o kartu ir paskatino pasiskaityti šalia stovintį infostendą menantį apie ten buvusį vienuolyną.

Kitas turgus kurį aplankėm vadinasi Encants, o išsiverčia kaip Kerai, apžavai arba šiaip blizgučiai. Vos tik žvilgtelėjus į stogą, kurį beje pamatai iš  pusės kilometro atstumo, pasidaro labai aišku dėl ko gi šis turgus taip vadinasi. 

Šalia pat daiktelių turgaus yra dizaino muziejus. Jis atidarytas 2016 bet jo renderiai buvo matyti dar pirmojo dešimtmečio pabaigoje. Tiesa sakant pastatas kiek nuliūdino. Kartu su labai pasaulietine ekspozicija, kurį bando nupasakoti pasaulio dizaino kaitą ir neįvietinta architektūra sudaro slogų skandinaviškumo inkorporavimo į pietus bandymą, o bandymas pusiau vykęs. Plaza su turgaus atšaka ir besideginančiais žmonėmis - žavu, bet šalti muziejaus viduriai bando atsiriboti nuo rafinuotu dizainu negarsėjančios Barcelonos. Taigi kildami vis aukštyn praeidavome aukštą vis greičiau ir greičiau, bet tuomet nusileidome į rūsį.

O čia yra milžiniška salė su nesibaigiančių melsvų šviestuvų juosta, kurie jau iš savęs atrodo ekspozicija. O taip pat kiek mažiau nei penktadalį rūsio užema TAPAS dizaino paroda. Ir tai buvo pati geriausia viso pastato dalis. Humoru apšlakstyti dizaino kūriniai ir naujos maisto vartojimo technologijos buvo geriausia ką matėme tą dieną. (Juokiasi gyvai)

Kitas naujas ir baisiai kietas architektūrinis/urbanistinis miesto taškas yra ant elevuoto geležinkelio įrengtas pėsčiųjų parkas. Toks Barcelonos High-Line’as tik su viešiniu cinkeliu. Archdailio fotografijos kurkas geresnės, būtent čia reiktų apsilankyti vakare, nes mums vaikštant saulė keitėsi su ūkana ir buvo sunku mėgautis puse kilometro ilgio parku. Čia archdailio nuoroda: http://www.archdaily.com/801120/raised-gardens-of-sants-in-barcelona-sergi-godia-plus-ana-molino-architects

Kita muziejus, kuriame lankytis buvo bene pats didžiausias malonumas tūno ant Montjuïc kalno. Čia stovėjo ir tebestovi miesto gynybinė pilis, o taip pat vyko Barcelonos Olimpinės Žaidynės. Bet juan Miro muziejus spindi baltumu ir nenusileidžia lankytoju kiekiu aplinkiniams gigantams. Muziejų kartu su menininku projektavo Josep Lluís Sert, tuomet kai natūralus apšvietimsa dar buvo muziejų karalius. Dabar pagrindiniai pastato akcentai - arkiniai švieslangiai yra uždengti, kad saulė nepakenktų Miro kūriniams, bet nepaisant to viduje vis dar matyti visokiausių atspindžių ir šėšėlių įvairovė. Dėja fotografuoti draudžiama tad nepavyko akivaizdžiai įpaveiksluoti lubų ir konstrukcijų grožio. Užtat ant stogo galima veikti ką norima todėl ir nusipleškinom su žmona. Daugiau apie muziejų: http://www.archdaily.com/796057/ad-classics-fundacio-joan-miro-josep-lluis-sert

Juk šiemet  Pritzker’io prizas buvo įteiktas RCR architektams, kurie gausiausai, kuria Barcelonoje ir aplink. Taigi mums labai pasisekė, kai bastydamiesi per miestą, visai netikėjai aptimoke gigantišką ertmę Barcelonietiškame kvartale su užrašu Biblioteka. 

Labai jaukus vidinis kiemas ir krapštukiški fasadai, bet užeiti į vidų neteko nes gi PIRMADIENIS. O pirmadienis neskaitymo metas. NEt neįtariau. Taigi padariau keleta prastos kokybės fotografijų, nes telefonas nemoka fotografuoti saulėje (Priprato prie švedijų).

Negalėjom neprieiti prie Herzog ir De Meuron projektuoto Forumo, kuris dabar veikia kaip gamtos muziejus. Labai kietas iš visų pusių trikampis su beton-keiston fasadais. Vėlgi neveikė tad užeiti negalėjom. Pasirodo, kad skristi į Barcelona ne turistiniu laikotarpiu reiškia, kad ne visur galėsim užsukti. KĄ jau čia verkšlensi - kitą sykį tikrai užeisim. Apie projektą: https://divisare.com/projects/312907-herzog-de-meuron-jag-studio-forum-barcelona

Taip pat netoliese pastebėjom Korteno Konteinerius iš 2000-tūjų. Vėlgi oras išpuolė ne pasakiškas todėl daugiau papasakot apie pastatą gali patys architektai. http://bcq.es/portfolio/marina-forum-barcelona-2004-barcelona/