#debesys

[birutebi]

nieko nesimato #atostogos #madeira #kalnai #debesys #komiksas (at Pico Do Arieiro, Madeira) https://www.instagram.com/p/CoAHh7aNNWF/?igshid=NGJjMDIxMWI=

[lietuvens]

like i feel like anyone i have feelings for knows about me way more than i think they do and its all bad and mix some technology paranoia anyway the gap year is doing mildly okay

[mighty-mepoe]

Interesting (All Might) fic finds

Cute/Slice of life fics:

Slightly Cracked by Krisington

Really sweet, a bit bitter at the start.

The more Izuku made friends at UA, the more he realized that All Might was just as friendless as he himself had always been. Despite All Might's insistence otherwise, Izuku found this to be completely unacceptable.

Secret Identity fics:

Yagi-Sensei by Swiftwidget (or also HERE)

<3

A short drabble inspired by a post by alicekaninchenbau on tumblr. An AU in which "All Might" was not hired to teach at U.A. but instead Toshinori Yagi teaches Foundational Hero Studies and no one but Principal Nedzu, Recovery Girl, and Izuku know he is All Might. Toshinori actually does come through the door like a normal person.

Mr Yagi by Swiftwidget

Amazing, makes me smile every time.

Mr. Toshinori Yagi from the Second Secretarial Office: A kind, generous man with an uncanny knowledge about the Might Tower Staff who never hesitated to make their days brighter. At least, that's how they knew him. / Inspired by the Vigilante 006 Beta chapter in which Detective Tsukauchi meets Toshinori Yagi at Might Tower for the first time.

Missing Everything by Haptronym

Izuku misses a very important reveal and ends up with a villain-filled soda bottle instead. In the ensuing chaos, he befriends someone named Toshinori Yagi. All Might misses the chance to make a snap decision and ends up mentoring a very heroic, very determined child who has no idea who he really is.

No Such Thing As a Hopeless Case by Origamidragons

I read this fic ages ago and it has lived rent-free in my brain since then. Dead since 2019, but what is written is worth reading.

The story of how Toshinori Yagi (not All Might, Toshinori Yagi) singlehandedly defeated his archenemy's League of Villains by accidentally adopting them all. Or: Toshinori's gonna redemption arc everybody, just watch him.

GOT THIS POWER THAT IS TAKING ME OUT (shall I go now? you'll like it, you'll be the hero) by canbreathe, debesys (canbreathe)

Heart-warming.

<<"You do not have any kind of teaching qualification, do you Yagi-san?" "I, um," he desperately grabs at straws, "cleaning? I've done. Cleaning.">> All Might, or rather, Yagi Toshinori, becomes a janitor at U.A. It goes much better than expected.

Badass Small Might:

to measure time by sundefeater lou (sundefeater)

Dad Might becomes feral.

Five minutes. Five goddamned minutes. He had just wanted to restock some essential supplies at the nearby konbini while Izuku got some much needed rest with the aid of the last of the cold tablets and a cool compress. Or: Izuku is sick, the villains don't care, and Toshinori has had it up to here with these assholes.

Mr. Yagi by writers_writers

Beginning of manga-Bakugou learns some practical lessons.

With Aizawa still out of commission on the Monday after the USJ attack, the question is, who is going to teach Class 1-A. All might is out recuperating as well and the rest of the teachers are already stretched thin working on the security on top of their own classes. The kids are shaken and on edge from the devastating events the week prior and need someone with a steady hand and a kind voice to get them back to a sense of normality. It's a good thing that All Might's secretary offered to come in for the day just to keep an eye on them.

Yagi-san by soulofdarkandlight

All Might finds a way to be a hero without using his quirk.

When Nedzu asks All Might to retire, he surprisingly agrees. Little does he realize, it's All Might who agreed, not Yagi.

Harmony in War by Quisanne

(Restricted to AO3 users) Dad-Might and Dad-Zawa for your enjoyment. Also some Bakugrowth towards the end. I just love Aizawa's POV.

Aizawa and All Might go on a warpath to raze Aldera Middle School to the ground. A story in which Aizawa is the one smiling at people and All Might is the one intimidating everyone.

Dadmight:

The Best Day by Nicnac

So cute! All fluff with a tiny bit of angst in the predictable place. Worth a thousand reads.

All Might saves Izuku from the slime villain when the boy is only four years old. Things proceed accordingly.

Quirkless Yagi Toshinori:

Thunder by Hayato (TheLennyBunny)

Yagi Toshinori manages to become a quirkless hero in the harsh world of his youth.

This Autor has a whole mountain of amazing fics.

In this universe, he never meets anyone. He sits as an island, isolated, standing with stacks of notebooks and muscles gained from years of self-defense. He tells his middle school counsellor he wants to be a hero, and she laughs in his face.

Angst / Harsh fics (no bad endings):

Statistic by aconstantstateofbladerunner

When victims and bystanders are gaslighted into believing it's their fault, help is difficult to come by.

In a world where All for One was defeated the first time around, new villainous groups are constantly bubbling up just under the surface of society. New crimes need new tactics, so in an effort to flush out an alleged anti-quirkless group, All Might decides to go undercover as Yagi Toshinori, quirkless middle school teacher. But Toshinori hasn't been quirkless in a long time, and he learns the hard way how much things have changed.

Toshishan and Baby 'Zuku (I Know How the World Treat Us) by 18ems_girl

Super-cute! And it has some iteresting character studies.

A de-aging quirk affects Izuku and Toshinori and, while baby Izuku is happy to meet heroes, teen Toshinori is scared because he knows people treat quirkless kids awful.

Humour:

When Monologuing To Your Nemesis Goes Wrong by Ilentari

Crack. Also SPOILERS.

Ugh, he didn’t want to be subjected to this boring monologue anymore. Perhaps this was All For One’s plan? Rant to him until his ears began to bleed? All For One cleared his throat and started back up where he left off, and All Might sighed in irritation. “Why are you like this?” he groaned, wanting the villain to shut up. All For One initially had seemed annoyed by the interruption, but quickly brightened at the question. “I’m glad you asked!” He flourished his hands dramatically. “You see, once upon a time there was a baby born as evil as one could be—” That was stupid. All Might snorted. “Babies aren’t born evil.”

Take My Place on the Witness Stand by Quisanne

Hilarious. (Restricted to AO3 users) I also recomend the rest of the Series.

[Officer] Name, age, current address, and quirk, please, if you would. [Suspect] I'm afraid I can’t tell you most of these things. [Officer] Oh? And why would that be, I wonder? Would it allow us to track you down and find your stash of other stolen IDs? [Suspect] ...It's a matter of national security. [Officer] Yeah sure, and my mother is a late descendant of the Emperor. ----- OR: Yagi Toshinori gets arrested for having All Might's possessions on him and his friends are amazingly incompetent at getting him out. Maybe they're having too much fun with this.

The Torrid Affair of All Might and Yagi Toshinori by Speedwagons_Glorious_Mane

Super-fun.

It's the perfect cover. No one will ever suspect that All Might and Yagi Toshinori are the same person if everyone thinks they're dating.

Healing (literally):

Flashback by Psyckosama

Amazingly self-indulgent. A bit spicy at times. Really well written even if at first it seems it will be a chaotic fic.

On the day Izuku Midoriya was to receive All Might's quirk, the sacred torch of One for All, a young girl glowing with a corona of power runs up to the mentor and student yelling for them to stop as she desperately contains the energy within her. After pleading with Izuku to, impossibly, take One for All from *her*, she lays the weak and crippled Toshinori Yagi's hand upon her sparking horn and All Might is reborn in his prime. But who is this mysterious girl, how did she know the fateful exchange that would be taking place on that isolated beach, and what ominous portents does her appearance that day fortell?

[dekubreaksbones]

Yagi Toshinori | All Might Fic Recs (Crack/Less Serious Version)

Other Version

Buy One Dad, Get One Free by katydid [Everything by katydid is absolute gold]

After All Might tells Izuku that he can’t become a hero, Toshinori Yagi approaches him and offers to train him for U.A.’s entrance exam. Toshinori meant to reveal his true identity to young Midoriya after testing the boy’s determination a little. But the longer the deception goes on, the more awkward it becomes.

GOT THIS POWER THAT IS TAKING ME OUT (shall I go now? you'll like it, you'll be the hero) by canbreathe, debesys (canbreathe)

All Might, or rather, Yagi Toshinori, becomes a janitor at U.A. It goes much better than expected.

to protect the world from devastation by Tori10

In a world where All Might is Japan's Number One Vigilante, no one hates him more than the Number One Hero, Endeavor. It's just too bad for him that his son thinks All Might's apprentice is sort of cute.

Take My Place on the Witness Stand by Quisanne

Yagi Toshinori gets arrested for having All Might's possessions on him and his friends are amazingly incompetent at getting him out. Maybe they're having too much fun with this.

Really Should’ve Just Believed Him… by DekuNo

5 times Yagi Toshinori was thought to be someone he wasn’t, +1 time they discovered the truth

[juokaukas]

Lelijų Slėnis | Lily Valley

🍀[EN version below]🍀

Vaizdas prieš akis matytas,

Slėnis senas, žalias, nedarkytas.

Upė teka palengva,

Ošia lapai visada.

Jei gerai įsižiūrėsi,

Kitą šlaitą gal regėsi,

Ant jo remiasi dangaus vaikai,

Debesys ten guli amžinai.

O šlaitu, po lapais, nusileidus

Gyvena raganos bent trys,

Jų vardai ausys vis skamba:

Žolė, Kerpė ir Genys.

Palei upę jie gyveną,

Iš kaimelio slėnio neišžengia,

Groja, šoka ir dainuoja,

Skamba, lyg kaukai kvatoja.

Taip gražu ir taip baugu,

Būti tarp slėnio gilumų,

Kai tos raganos užmiega,

Laumžirgiai upėn atskrieja.

O prie upės, ant šlaitų

Rasas mes švęsdavom kartu.

Buvo laužas ligi ąžuolo šakų,

Pynėm vainikus abu.

Basomis aš bėgau per žoles

Ir lipau stačiu šlaitu,

Atsigręžti ligi upės negaliu,

Pamatyt save man bus baisu.

Jau lelijos nužydėjo,

Ašaros man veidu nusiliejo.

Vėl į slėnį žiūriu aš,

Kas ten vaikšto per miglas.

🍀[EN]🍀

A sight seen before the eyes,

The valley old, green, untouched.

The river flows with ease,

The leaves rustle in the breeze.

If you look closely,

Maybe you could see the other slope,

Children of sky lean on it,

The clouds lie there forever.

At the base of the slope, under the leaves

At least three witches live there,

Their names keep ringing in my ears:

Žolė, Kerpė, and Genys.

By the river side they live,

The village they won't leave,

Playing music, dancing and singing,

Sounds like cackling kaukai.

So beautiful, yet so frightening,

To be in the bowels of the valley,

When those witches fall asleep,

Dragonflies swarm to the river.

And by the river, on the slopes,

The Dew we used to celebrate together.

Bonfire as tall as the oak's branches,

We made wreaths together.

I ran barefoot through the grass

And I climbed the steep slope,

I can't look back at the river,

Seeing myself will be petrifying to me.

The lilies have already bloomed,

Tears ran down my face.

Looking back at the valley I am,

Who's wandering on the misty grass.

[xf4iryx]

INTRODUCTION TO STUFF COMING JANUARY TO MARCH

I might do a character introduction or wip introduction for the ones you desire, just let me know, which ones.

(tindergate affair)

(all for us)

(the fifth cross)

(dead tales not told)

(a song of serpents)

(tavo veidas)

(apžavai)

(debesis iekrita tevī)

(swinging with the stars)

aab belongs to @mercunty

tags : @mercunty, @pluttskutt, @moremysteriesthantragedies, @jezifster (ask to be added or removed)

[resentfuljustice]

한국 pt. 7 - tangerine serendipity

Prieš vidurnaktį stovėjau prie judrios sankryžos esančio kiosko, kur mažyčiame ekranėlyje išsinešimui rinkausi karštą sumuštinį. Jį buvo galima valgyti ir vietoje – bet atidžiau įsižiūrėjus pamačiau, kad kėdė klientams buvo ne kas kita, o kaip apversta plastikinė dėžė tuštiems alaus buteliams sudėti. Nors ir ant viršaus buvo pritvirtintas kažkoks odinis paminkštinimas, nutariau nerizikuoti ir naktipiečiauti viešbučio lovoje. Paskutinį kartą ant tokios taros dėžės sėdėjau prieš nepilną mėnesį – perrinkinėdama bulves kaime, ir tie plastikiniai raštai liko įsispaudę ant mano sėdynės turbūt geras tris dienas.

Kioskelio pardavėja / sumuštinių šefė / užsislėpusi profesionali dovanų pakuotoja vyniojo sumuštinį į du papildomus popierius, tada apvilko plastikiniu maišeliu ir viską užlankstė taip, kad galėčiau tą sumuštinį be gėdos įteikti premjerei kaip lauktuves iš tolimųjų rytų. Žingsniuodama atgal iki viešbučio išvyniojau savo sumuštinį (nuoširdžiai nesitikėjau tarp kumpio ir sūrio rasti kukurūzų) ir stebėjau vos paeinančius, absoliučiai išsitaškiusius korėjiečius, iš lėto plaukiančius link netoliese išsimėčiusių metro stotelių. Tokį vaizdą šioje kelionėje mačiau pirmą kartą – trys vyriškiai susikibę per pečius bandė išsilaikyti ant šaligatvio, vienas vaikinas vartėsi viduryje gatvės ir niekaip negalėjo atsikelti, o dvi draugės tvirtai laikėsi už šviesoforo stulpo, nes vos pabandžiusios jį paleisti, tuoj pat nešdavosi į šoną. Buvo paskutinioji ilgojo savaitgalio diena – niekas nenorėjo grįžti atgal į realybę, ir tą akimirką aš jaučiausi kaip niekad gerai juos suprantanti.

Ryte turėjome iš Gimpo oro uosto išskristi į Jeju salą – dar kartą pasidžiaugę, kad susipakuoti daiktus atgal užtruko ne ilgiau kaip 10 minučių, išsiregistravome iš viešbučio ir palikome savo rankinius lagaminus pasaugojimui. Klaidžiojome po Ikseondong kaimelį, kurio tradiciniai korėjietiški namai buvo paversti mažomis, jaukiomis parduotuvėmis, vienas už kitą keistesniais restoranais ir teminėmis kavinėmis. Tikrai nežinau to kaimelio priešistorės – ar ten gyvenę žmonės išmirė? Ar juos iš ten išstūmė? Kaip atsirado galimybė visą kaimelį paversti tokiu rajonu? Bet visa tradicinė išorė buvo išsaugota taip skoningai ir su protu, kad pamiršdavau bevaikščiojanti po parduotuves, o ne po gatvę tarp muziejų.

Dar nebuvo nei 11 valandos ryto, o aš jau gėriau margaritą, ir pro restorano langą nužiūrinėjau vietinius gyventojus, kurie žingsniavo apsirengę kaip rudens-žiemos 2024 kolekcijos podiumu. Pirmomis dienomis galvojau, jog tai tiesiog atsitiktinumas – negali visi korėjiečiai VISADA taip gražiai atrodyti, bet paaiškėjo, kad gali. Ir atrodo! Po kelių sekundžių jau būčiau galėjusi lažintis, kuris praeivis yra turistas, o kuris korėjietis.

Šilti viršutiniai rūbai prie +25 laipsnių lauke (striukės, paltai, megztiniai) – korėjiečiai

Aptempti rūbai (siauri džinsai, pilvus išryškinantys marškinėliai) – turistai

Akinių rėmeliai priderinti prie batų ir rankinės (greičiausiai dar ir vardiniai) – korėjiečiai

Moterys, apsirengusios atvirus drabužius (suknelės virš kelių, nuogi pečiai, iškirptės) – turistės

Žmogus su Crocsais (bus išpuošti visokiais teminiais animacinių herojų "segtukais") – korėjietis 

Žmogus su šortais (Karolis) – turistas

Į oro uostą nuriedėjome su vienu metro be persėdimų – ir vėl buvau apžavėta jo patogumu, greitumu, švarumu ir kaina – žinoma, nereikėtų tikėtis, kad viešasis transportas valstybei atneš pelno, bet radusi informaciją, jog 2021 metais Seoulas dėl jo patyrė 680 milijonų eurų nuostolių, likau šiek tiek šokiruota. Gerdama turbūt iš litrinio puodelio ledinę kavą, žiūrėjau į už lango besikaupiančius juodus audros debesis ir tikėjausi, kad lėktuvas pakils ir skris su tokia pačia ramybe, kokia mus sutiko Gimpo oro uosto darbuotojai. Taip, nesu mačiusi VISŲ pasaulio oro uostų, bet mačiau jų daug ir tikrai skirtingų – ir dar niekur kitur neturėjau tokios pačios patirties. Darbuotojai patikroje net neleido man pačiai susikrauti daiktų į dėžės – jie iš lėto laukė, kol visas mano šlamštas privažiuos arčiau jų konvejeriu, tada pagarbiai viską sudėjo į krepšelius, neleido man nusiimti nei batų (OK, didesniuose oro uostuose irgi nereikia, jeigu eini per tą besisukančią x-ray patikros kabiną, bet čia buvo tie paprasti "vartai"), nei saulės akinių (???), nei diržo. Ir viskas vyko tokioje tyloje ir ramybėje, kad net pamiršau nerimauti dėl savo baigiančio praplyšti skysčių maišelio.

Automobilių nuomos punkte atsidūrėme jau sutemus, kaip kokiam banke išsimušėme numerėlį, paspaudę vieną vienintelį suprantamą mygtuką – FOREIGNER. Darbuotoja iškart paprašė tarptautinio leidimo vairuoti (ne, paprastos mūsų teisės netinka – Korėjoje mašinos neišnuomos be keisto popieriuko su štampu iš Regitros už 8 eurus). Buvome išsirinkę SsangYong Torres – mergina greitai spaudinėdama klaviatūros mygtukus informavo, kad mūsų automobilyje nebus angliško GPS – linktelėjome ir patikinome, kad tai nebus bėda, nes vis tiek viskam naudojame GPS programėlę telefone. Padavusi popieriukus pasirašyti, ji mostelėjo ranka į aikštelę ir pasakė, kad mūsų mašina priparkuota vietoje 4-F, rakteliai bus salono viduje. 

Išėję į lauką supratome, kad absoliučiai visos nuomojamos mašinos buvo atrakintos, atidarytas langais ir su rakteliais viduje. Aikštelė net nebuvo kažkaip ypatingai saugiai aptverta nuo išorinių gyvybe dūzgiančių gatvių. Apėmė keistas jausmas – sunku suvokti, kaip čia visi vieni kitais besąlygiškai pasitiki, bet tuo pačiu ir buvo malonu bent porą savaičių pasijausti esant tokios visuomenės dalimi. 

Savo pirmajame Jeju salos Airbnb atsidūrėme per valandą, iš lėto vingiuodami kaimo keliukais. Greitai iškrovę lagaminus ir apsižvalgę po nakvynės vietą – pro virtuvės langus matėsi ranka pasiekiamas mandarinų sodas – patraukėme link artimiausio miestelio paslampinėti mieguistomis gatvėmis, o atsiradus progai, gal kažkur ir pavakarieniauti. Kadangi jau buvo vėlu, daug vietų buvo užsidariusios. Bet mūsų abiejų žvilgsnius patraukė jūrinį konteinerį primenantis pastatas, kurioje viduje degė šviesa. Priėję arčiau pastebėjome antrame aukšte įsikūrusi biliardą, o pirmame aukšte įsikūrusi maitinimo įstaiga net neturėjo durų – tik stumdomus tinklelius, kurie švelniai plevėsavo, kiekvieną kartą į juos atsisukus visu pajėgumu įjungtam ventiliatoriui. Viduje buvo gal keturi staliukai, o prie vieno vakarieniavo pora, kas kelias minutes vis susidauždama sklidinais stikliukais soju gėrimo.

Spėju, jog mus prie kasos iškart pasitiko vietos savininkė – ji šiek tiek kalbėjo angliškai, ir kai pasakėme, kad neimsime išsinešimui, o valgysime viduje – labai nustebo, ir puolė valyti patį didžiausią stalą. Užsisakėme jos firminės vištienos ir alaus, o tuo tarpu aš per priešais esantį veidrodį stebėjau virtuvėje vykstantį veiksmą. Kai per dešimt minučių užsuko trys skirtingos šeimos atsiimti telefonu pateiktų užsakymų išsinešimui, supratau, kad pataikėme į visai neblogą vietą. Paskutinieji užsakymo atsiimti atvyko tėvas su sūnumi – abu apsirengę pižamomis, ir apsiavę tik šlepetes, tyliai lūkuriavo ant vienišos baro kėdės, pastatytos arčiausiai išėjimo.

Savininkė neilgai trukus atšuoliavo link mūsų stalo su viena didele lėkšte vištienos, ir keletu mažyčių, kuriose gulėjo neaiškūs garnyrai. Mudu su Karoliu jau tiesėme rankas link pirštinių ir ruošėmės kibti į vakarienę, kai ji staigiau už mus jau užsimovė pirštinę ir pradėjo plėšyti vištieną nuo kaulo. Klausiamai susižvalgėm, ir pakėlėm akis į ją. Ji pradėjo juoktis.

– I will show you how to eat it the TASTIEST way.

Mes net vištienos išlaikyti rankose negalėjom ilgiau negu dvi sekundes, ji buvo dar tokia karšta, kad iškart padėjome atgal, o savininkė be jokių neigiamų emocijų ramiai ją plėšė ir dėliojo kažką panašaus į vištienos sumuštinį. Į delną įsidėjusi gabaliuką vištienos, ant jo uždėjo kepto česnako, tada šiek tiek kimchi, ir galiausiai pasėmė iš indelio rutuliuką lipnių, žalsvų ryžių, ir jį užkrovė ant viršaus. Gavosi toks nedidelis, gardžiai atrodantis bokštelis, su kuriuo ji pradėjo žaisti keistą žaidimą – sukinėti tai link Karolio, tai link mano burnos, lyg laukdama, kol kuris nors prasižios kaip koks paukštelio jauniklis. Karolis drąsiai priėmė šitą iššūkį, ir jau po sekundėlės čiaumojo savininkės firminiu metodu sukonstruotą vakarienę. 

Vėliau atėjusi išnešti mūsų praktiškai išlaižytas lėkštes, savininkė besišypsodama, bet be žodžių padėjo ant stalo du vietinius Jeju mandarinus. Aš dar gurkšnojau alų, žiūrėdama į palubėje kabantį medinį kryžių, ir negalėjau nusipurtyti minties, jog valgau vakarienę pas savo korėjietišką močiutę – lyg trumpai valandėlei būčiau gavusi šansą pažiūrėti į vieną savo paralelinių gyvenimų.

[zemeslaume]

Apie pavasario lygiadienį

Nors kovo mėnesio pradžia sakomai žymi pavasario pradžią, tikrasis pavasaris – kovo 20-21d. Tai yra būtent ta data, kurios metu vyksta astronominis pavasario lygiadienis. Tai reiškia (supaprastinant kalbą iš moksliškosios į buitinę), Saulės centras yra lygus ir Žemės dangaus pusiaujui. T. y., diena ir naktis susilygina, ir po šios datos, dienos tampa ilgesnėmis už naktį.

Tik lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose, o liaudies papročiai teigia, kad miško šaltinėliai, tekėję ta pačia pasaulio kryptimi, yra šventinantys, ir jais reikia apsiprausti. Tai – naujo sezono pradžia, o mūsų sėsliesiems žemdirbiams protėviams, tai reiškė lauko darbų pradžią.

Visai įdomu yra tai, kad išdėsčius akmenis išilgai rytų-vakarų kryptimi, Saulė tekės būtent virš jų. Taip protėviai ir sekė, kuomet bus lygiadienis. Visas žemiečių - o tai yra ir žmonių, ir gyvūnijos - gyvenimas, priklauso nuo dangaus kūnų. Mėnulio pozicija danguje daro įtaka mūsų savijautai, o taip pat ir saulė. O kai ją dengia debesys, mūsų kūnai silpsta, neprisitaikę prie gyvenimo tamsoje, pilkumoje. Net ir žvaigždynai – jų pozicija nakties danguje leisdavo senovės žmogui sekti laiką.

Pavasario lygiadienis – savotiški nauji metai. Žiemos sąstingis eina į pabaigą. O šiandiena žymi dešimčia dienų iki ateinančio gamtos pabudimo meto.

Nuotrauka: Lomių kaimas, asmeninis archyvas

[andrejsartclub]

2023.01.018. Kāpas, jūra, debesis, burinieks Dunes, sea, sky, yacht acrylic/hardboard 20 x40 cm

[gpspartneris]

Kodėl įmonėms reikia 3D nuskaitymo ir 3D modelių?

3D nuskaitymas yra unikalus būdas apskaičiuoti arba analizuoti fizinį objektą, asmenį ar aplinką, kad būtų galima rinkti vertingus duomenis. 3D nuskaitymas yra sudėtinga ir sudėtinga technologija, kurios tikslas – pateikti tikslius 3D fizinių dalykų modelius, pavyzdžiui, padaryti kelias realaus pasaulio objekto momentines nuotraukas. Šie kadrai sumaišomi į 3D modelį, kad būtų gauta trimatė to paties objekto skaitmeninė kopija. Kopiją galima pasukti ir žiūrėti iš įvairių kampų nešiojamajame, mobiliajame ar kompiuteryje.

Išsamiai paaiškinkite 3D nuskaitymą

Dėl didelės 3D aplikacijų ir 3D spausdinimo paklausos 3D skenerių pardavimas Lietuvoje Europos rinkoje išaugo tris kartus. 3D lazerinis skaitytuvas yra tipiškas trimatis objekto vaizdas. 3D skenavimo pagalba galite suformuoti aiškų 3D modelį. 2D nuotraukos arba vaizdai daromi naudojant pikselius, taip pat 3D skenavimas yra suprojektuotas iš mažų daugiakampių. Jie sudaro daugiakampį tinklelį, kad smulkiomis detalėmis imituotų objekto struktūrą.

3D skaitytuvo funkcijos

3D skeneris suteikia 3D nuskaitymą. Jo funkcijos yra panašios į vaizdo kameros, o tai reiškia, kad ji nepertraukiamai fotografuoja objektą. Kamera siūlo 2D nuotraukas, o skaitytuvas užfiksuoja visą bet kurio objekto paviršiaus geometriją, o kadrus galima projektuoti į 3D modelį.

Laipsniškoms darbo eigoms kurti naudojamas trimatis nuskaitymas. Jie naudojami daugelyje pramonės šakų: statybos, sveikatos priežiūros, geodezijos, VR, mašinų, mašinų kokybės kontrolės, filmų, vaizdo žaidimų personažų kūrimo ir kt. Tokiems projektams reikalingi didelio tikslumo trimačiai realaus laiko objektų modeliai.

3D lazerinių skaitytuvų tipai

3D lazeriniai skaitytuvai gali nustatyti ir įrašyti tikslias sritis, nes juose yra šviesos aptikimo ir nuotolio nustatymo komponentai, kad būtų galima sukurti taškų debesies failą. Galite įsigyti rankinių skaitytuvų, nešiojamų ir mini 3D skaitytuvų bei belaidžių trimačių skaitytuvų. Yra rankiniu būdu valdomi nuskaitymo įrenginiai ir 3D lazeriniai skaitytuvai su aukštųjų technologijų funkcijomis, įskaitant automatinį valdymą.

Dvi galingos pramonės šakos, kuriose naudojami 3D skaitytuvai:

GNSS matavimas – 3D lazerinio skenavimo aparatas gali pasiūlyti duomenų taškų sumą per skaitmeninę platformą (nuotoliniu būdu) iš bet kurios struktūros. Skirtingai nuo tradicinių tyrimo metodų, kurie yra lėti ir nelabai tikslūs, jis gali per trumpą laiką pateikti išsamią informaciją. Taškinio debesies pagalba skaitytuvas gali užfiksuoti duomenis ir atvaizduoti juos specialioje tinklelyje.

3D lazerinis skenavimas yra puikus įrankis užfiksuoti ir vizualizuoti lauko duomenis, kuriuos vėliau galima apdoroti, kad būtų sukurti 2D ir 3D modeliai. Tokie modeliai gali padėti jums tobulėti versle, siūlydami aukščiausios kokybės paslaugas klientams ir užtikrindami naujus verslo projektus. Matininkai kartu su 3D lazerinio skenavimo įrenginiais gali sudaryti galingą partnerystę, kad gautų didelės vertės matavimus.

Įrengti 3D skaitytuvai, matininkai gali saugiai ir efektyviai dokumentuoti bet kokį pastatą ar aplinką. 3D lazerinio nuskaitymo rinkinio informaciją galite rasti internete ir netgi kreiptis į IT įmones, parduodančias 3D skaitytuvus. Prieš pirkdami galite būtinai perskaityti produktų apžvalgą.

Statybos pramonė – trimačiai lazeriniai skaitytuvai naudojami daugelyje inžinerijos ir gamybos pramonės šakų. Statybvietėse naudojami 3D skeneriai gali tiksliai užfiksuoti reikalingas detales. Be tokių pažangių prietaisų objektų matavimas gali būti renkamas tik tradiciniais ir pasenusiais metodais, kurie atima daug laiko ir yra brangūs.

Dinaminis 3D nuskaitymo sprendimas gali pagreitinti darbo eigą ir padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Skaitmeninis statybvietės modelis gali būti sukurtas ir naudojamas projektavimui kaip įmontuoti brėžiniai. Tokiems skaitytuvams nereikia daug operatoriaus priežiūros ir jie gali pateikti automatizuotus, tačiau tikslius rezultatus. Užfiksuojant pagrindinę realybę renovacijos metu naudojant pažangius nuskaitymo įrenginius galima garantuoti tikslumą be matavimo klaidų.

Statybos įmonės gali sumažinti projekto išlaidas. Skenavimo specialistas gali nuskaityti statybos plotą ir sukurti skaitmeninį dvynį. Šis patobulintas 3D modelis gali leisti žiūrovams vaikščioti erdvėje ir gauti reikiamus išmatavimus. Šiuos duomenis galima perkelti į debesų tinklą ir importuoti į CAD platformą, tokią kaip BricsCAD Pro tolesnei analizei.

Galite susisiekti su žinomais technologijų paslaugų teikėjais ir platintojais, parduodančiais 3D skaitytuvus, kuriuose yra kokybiškų mechaninių komponentų, aštrių lazerio šaltinių, kalibravimo įrangos ir aukščiausios klasės dalių. Labai produktyvus 3D lazerinis skaitytuvas gali pateikti tikslius rezultatus ir gali būti idealus įrankis su statybomis ir geodeziniais tyrimais susijusioms įmonėms.

[aurelijama]

Apkalbos.

Ir gėlės nuvyto

ir mėnulį debesys užstojo...

Liežuvis, lyg aštrus kalavijas,

linčiuoja tuos, kurie nežino.

Bet apkalbos

niekada garbės nedaro žmogui,

ir būtent tam, kuris jas skleidžia.

2024/06/06

[literaraisviltvardis]

Debesis nokrita Un tām līdzi es Tagad melna aiza Tās vidū - mēness Viņa mani mīlēja Žņaudza nost Reizēm iesmējās Par mūsu postu

[dinozaurs]

Es gribu svaigu gaisu, daudz, daudz svaiga gaisa. Smaržīgāko tēju un ceriņus. Tik daudz ceriņus, ka nevar vairs saprast, kur tie beidzās, vai kur debesis sākas. Es gribu būt tas cilvēks, kurš atsaka visus plānus, jo ir jāglezno tajā dienā. Ir nejēdzīgi daudz krāsas un vēl vairāk otas, bet es izmantošu tikai trīs no katra. Es gribu teikt, ka es gribu just visu. Bet es negribu. Es patiesībā lūdzos tikai pēc miera. Vietas, kur nav skaļu trokšņu, kur vienīgā vētra ir lietus un viņa mīļie šņuksti. Es gribu būt tas cilvēks, kuram vienmēr, vienmēr, kaut vai pavisam nedaudz, bet būs, uz pirkstiem, vai rokām, vai reizēm pat uz sejas, melna tinte. Jo ir vajadzējis rakstīt tik ļoti. Jo, ja tieši tajā brīdī nebūtu pierakstīta tā viena doma vai desmit, kaut kur sāktos pasaules gals.

Es esmu tas cilveks, kurš mīl tik ļoti. Kuram tik stipri rūp. Kuram gribās visas mazās un lielās dvēseles pasargāt. Ap visām sirdīm apvīt bruņas, lai zinātu, ka nekad neviens asums netiks cauri. Kā neviens nekad pat nesaskrambās. Nebūs nobrāztu ceļu, jo vienmēr tiks pasargāts no kritiena tas, kurš jau krīt simtiem reižu.

Es gribu būt tas cilvēks, kurš dziedē un dzīst pats.

[resentfuljustice]

한국 pt. 2 - beieškant Nafore

Traukiau iš savo piniginės jau ketvirtą banko kortelę - kaip šiaudo griebiausi Revolut, kuris mano piniginėje gulėjo turbūt porą metų nenaudojamas, ir kurį vos kelios valandos prieš skrydį aktyvavau artimiausiame namų rajono Lidl - pirkdama šešis tragiško skonio "muesli" batonėlius. Kai centrinės Seoulo stoties kioskelio pardavėja, perbraukusi per aparatą su paskutiniu mano šansu, vėl apgailestaudama papurtė galvą, pajaučiau kaip dar labiau sušlampa palaidinės tarpinė tarp mano nugaros ir kuprinės. Kodėl pagal Reddito pasakojimus visiems Seoule sėkmingai pavyko atsiskaityti savo kortelėmis, o aš užstrigau pačioje pirmoje parduotuvėje? Džiaugiausi, kad susišvietė mintis dar oro uoste nusiimti šiek tiek grynųjų KRW valiuta - labiau dėl sportinio intereso, vien norint pasižiūrėti, ar Korėjos bankomatai kuo nors išmanesni už mūsų vietinius. Atsakant į savo pačios klausimą  - ne, jie niekuo neišmanesni, tik keistesni. PIN kodą vedi ne ant paprasto keypad, o ant touchscreeno, kur baksnoji skaičius, išsimėčiusius labai neįprasta tvarka - gal saugos sumetimais? Man šitie "sumetimai" nelabai patiko, nes savo kreditinės PIN kodą atsiminiau ne pagal skaičius, o pagal jų išsidėstymo vietas… 

Pardavėja atidavė grąžą monetomis, ir stumtelėjo viešojo transporto kortelę. Ant T-Money buvo nupieštas šokantis ant debesies Cinamoroll kiškutis, o pakuotėje gulėjo lipdukų lapelis su vaivorykštėm, žvaigždutėm ir širdelėm. Pavarčiau kortelę rankose, ir pagalvojau - ar mane jau ištiko kultūrinis šokas? Kai visą traukinio kelionę iš oro uosto žiūrėjau "propagandinius" filmukus apie tai, kaip reikia kultūringai elgtis viešajame Korėjos transporte, kurių pagrindiniai veikėjai buvo kačiukai, šuniukai ir zuikučiai, ir visas dizainas labiau priminė per mokyklines popietes matytą Dragon Ball Z filmuką, supratau, kad aš jau esu tikrai ne Europoje ar Šiaurės Amerikoje. Ir lyg perskaičiusi mano mintis, traukinio palydovė kiekvieną kartą išeidama iš mūsų vagono vis atsisukdavo ir pagarbiai nusilenkdavo.

Išeidama iš metro, per sukamus vartus kažkodėl sugalvojau pirmiau prastumti savo lagaminą, o ne praeiti pati. Gailiai žiūrėjau į savo bagažą, sėkmingai išsilaisvinusį iš viešojo transporto gniaužtų, kai aš tuo tarpu be atvangos baksnojau su savo kortele į vartus ir jaučiausi visiška idiotė. Dabar guodžiu save, kad ko gero, aš būsiu ne pirma ir ne paskutinė, padariusi panašią klaidą, nes po kelių sekundžių man į pagalbą atskubėjo metro darbuotojas, mane be žodžių išsivedęs pro neįgaliųjų praėjimą. Bandžiau pagauti jo žvilgsnį ir padėkoti, bet jis išnyko taip pat greitai kaip ir buvo atsidaręs. Garsiai taškėdama lagamino ratukais akmeniniu grindiniu, pajudėjau link viešbučio - nustebino aplink vyraujanti tyla, nors buvome beveik pačiame miesto centre. Šiek tiek sunerimau galbūt nuvažiavusi ne į tą pusę - kaip 10 milijonų gyventojų turintis miestas gali būti toks ramus? Buvau pats triukšmingiausias personažas aplink - net norėjosi pakelti lagaminą ir pasikišti po pažastimi, kad tik niekas į mane nebežiūrėtų.

Pietų Korėjoje neveikia Google Maps (vėl saugumo ar privatumo sumetimai?), tad čia galimos dvi alternatyvos - Naver Maps arba Kakao Maps. Abi programėlės nėra 100% išverstos į anglų kalbą - kartais dar tekdavo pasitikrinimui screenshotus įkelti į Papago vertėją, nes žodis "Hotel" ne visada gali nuvesti į viešbutį - yra šiokia tokia tikimybė atsidurti Korean BBQ restorane "Hotel" pietiniame Seoulo pakraštyje. 

Navigacija link viešbučio vedė per siauriausias gatveles su uždarytomis parduotuvėmis ir keisčiausius tamsius bromus su šiukšlių krūvelėmis pakampėse - abu su Karoliu persimetėme žvilgsniais su ta pačia tvyrančia abejone - ar tikrai mes einam ten, kur turime eiti? Po keletos staigių posūkių, tamsoje pamatėme savo viešbučio iškabą. Jau kambaryje žvilgtelėję į Naver Maps programėlę supratome, kad vis dėlto yra esminis skirtumas renkantis tarp "Easy" ir "Fastest" trasos pasirinkimų - vienas ves vietiniais, turistų ne taip stipriai pramintais takeliais, kur visos parduotuvės puošis Hangul rašmenimis išraitytais pavadinimais, o kitas pagrindinėmis gatvėmis su ryškiai šviečiančiomis McDonaldo iškabomis. Kažkokia maža dalelė manęs truputį didžiavosi - lyg sėkmingai atvykusi iš oro uosto į viešbutį būčiau įvykdžiusi pirmą questą dviejų savaičių trukmės žaidime.

Jau gulėdama lovoje dėliojau kitos dienos planus ir lankytinas vietas - orų prognozė žadėjo (kol kas) vieną vienintelę lietingą dieną. Nežinojau, ko tikėtis iš rytdienos, bet iš jaudulio buvo sunku užmigti. O gal jaučiausi tiesiog alkana? Buvo sunku apsispręsti, nuo kokio patiekalo pradėsiu "valgyti" Seoulą. Galvodama apie visus manęs laukiančius gatvės prekeivių gaminamus skanėstus, paskutinį kartą prieš užsimerkiant pažiūrėjau į savo violetinį lietpaltį, nerūpestingai pakabintą ant televizoriaus. Jį blausiai apšvietė melsva spalva, krentanti nuo gretimo viešbučio neoninių šviesų.

[lietuvens]

) daudz sedeju ar mammu masina un pavadiju ar vinu dienu un nakti daudz daudz

) skatijos kaa paula spele skyrim kamer kuriju vinas tito kasi un stastu par bernibas atminam, tad lasu kurta voneguta gramatu, kas vinai pie gultas stav, kamer vina spele skyrim

) ramonas pagalma ar maksi sedeju un vina raudaja, kad stastiju

) sorit pamostoties mans sarkanais spilvens likaas kaa liela, apsaartusi plauksta, pie kuras gulu.

) atbraucu atpakal ar kadam 7 gramatam.

) te ir pavasaris tadel te ir vieglak priecaties, bet es ta pat priecajos daudz daudz aizmirstu vispar faktu kaa taadu un tad man skiet ka es daru visu nepareizi un ka es esmu loti loti launs un savtigs cilveks isteniba zem visa

) pipeju gandzu no pamosanas lidz aizmigsanai ar dzointu roka jau kadu 4. dienu no vietas. vienkarsi gribu iet uz savu yobany full time jo

) man loti bail ka atkal notiks kaut kas slikts. man skiet ka man nevajag parvakties te jo visu laiku notiek kaut kas slikts. tagad kad domaju, ka viss ies pareizaja virziena, tad notiek visdrausmigakais. nu ne, vienmer var but sliktak kipa. bet nu cmon.

) es vsp sāku meklēt tik daudz neveiksmju avotu kaut k;adās bezsakarīgās lietās. es vnk nemāku vairs cope, jo es vairs nemāku samierin;aties ar šo visu kā vnk nejaušībām. ja nu šis viss ir jo es pīpēju gandžu? ja nu jo es zogu no veikaliem?

) mana opja dzīvoklī ir tik nereāli daudz grāmatas gudras, nekādi romāni, arī daudzas, daudzas izprintētas/nokopētas papīra grēdās viskur, bet re kaa- var tik daudz lasīt un ta pēkšņi sajukt prātā teju neatgriezeniski. tik daudz par ekonomiku zināja un tagad katru dienu mostas citā desmitgadē.

) tagad zinu, kas ir Irēna, kas man vienmēr svētkos facebookā raksta apsveikumus. viņa ir veca un forša.

) man prieks, ka manai omei nav skārienjūtīgs telefons. atceros, prims gada vai cik tur sazvanoties viņa teica, ka viņai neko nevajag - viņai ir savs mežš, sava pļava, savi koki, savas debesis. kkā tā.

) paldies dievam es tik daudz esmu vēlējusies sevi nogalināt no neizturēšanas sāpēm, lielākoties par pilnīgi neko. man mamma deva tik daudz un man nebija labi nekādīgi. labi, nebija nekas, bija vaina, naids pret sevi, sāpēja pasaule. tagad joprojām itkā sāp, bet man šķiet, ka varu visu izturēt. bet nu es dzeru antidepresantus. es īsti nesaprotu kā kāds iztur bez tiem, pasaule pašlaik ir būvēta dziļi pret mieru jebkādu.

) biju ar mammu un Ļenu pie jūras pirms braucu prom.

) man šķiet man jādomā vairāk par mammu. veids kā es tagad varu palīdzē t ir prost strādāt, bet varbūt jābūt vairāk viņai domās līdzi. nezinu

[goda-v-bendoraitiene]

Kalėdų melodijos nakties debesys atiduoda šaltąjį mėnulį