#šitie

[nezinaukamsitaspuslapis]

fuck it, švęsiu naujuosius internete, kaip simbolį, kokie vieniši ir kupini pasimetimo buvo šiti metai.

iš vienos pusės, atradau nemažai naujų talentų ir drąsos dėl savo įgūdžių, investavau daug laiko į kūrybą. priėmiau daug sudėtingų sprendimų. iš kitos pusės, dažnai būdavau situacijose, kuriose per visus tuos sprendimus ėjau be jokio palaikymo ir tai užknisa.

dažnai atrodo, kad gyvenimas yra iš esmės apie dalijimąsi su kitais ir kai to nėra, darbo vaisiai atrodo ne tokie svarbūs. iš tiesų, ne tai, kad darbo rezultatai nesvarbūs, labiau, kad nuolatinio bėgimo, nesibaigiančio projektų darymo ir tobulinimo patternas akivaizdesnis. kai nėra kaip gauti patapšnojimą per petį, skubotumo jausmo nebelieka. labai svarbu laviruoti tą jausmą, kad jis netaptų apatija pasauliui. bet tokiomis akimirkomis taip akivaizdu, kad visi projekčiukai yra apie procesą, o ne rezultatą ir pagyras. ir dėl to procesas dabar suteikia daug daugiau pasitenkinimo.

aišku, aš vis tiek ilgiuosi ryšio. ryšio, kurį labai retai turiu. vis dar sunkiai suprantu save, dar sunkiau mane supranta ir priima kiti. bet aš taip pavargau atlikti „labiau mėgiamo veikėjo nei mano asmenybė“ vaidmenį, kad verčiau būsiu vienas namuose nei vienišas apsuptas rato žmonių.

linkiu sau ir jums būti apsuptais mylimųjų. net jeigu tai yra tik jūs.

[kormokodranas]

refleksija/91

labai man padeda šities rašinėjimai į tumblerį dienos pradžioj ir pabaigoj. Pradžioj labai gerai apsibrėžti dienos tikslus, ir dar kai paskelbiu įrašą jis tampa kaip laiko atžyma, nuo kurios skaičiuoju, kada pradėjau dirbt. Pabaigoj irgi gera apžvalga išeina.

Dar įsirašiau 'keystroke counter' į kompiuterį, tai galėsiu dienos pabaigoj parašyt ne tik kiek valandų pradirbau, bet ir kiek prispaudinėjau. Sakau, galiu dar ir apskaitą vesti, kiek iš viso jau pridirbau ir prispaudinėjau :D

Tai va, iki šiol suskaičiuota: 1504 minutės 25744 mygtukų paspaudimai

[30parku]

Šitam projektui tuojaus bus dešimt metų. Aptikdamas kvietimą nusipirkti lankytojo bilietą vis atidėliojau. Gal kelis kartus esu siuntęs SMS. Mačiau ataskaitą, kad šitie bilietai per visą lietuvą surinko tik 650€ per metus. Gal būtų daugiau naudos, jeigu VSTT bilietus pervadintų į paramą. Nes nėr didesnio džiaugsmo lietuviui, nei nebaudžiamam pabūti "zuikiu".

[deaktyvuoti]

ir šiti visiškai teisėtai

[poledancebootsclub]

Odhalenie remesla: Skúmanie materiálov za topánkami na pole dance

Tanec pri tyči, umelecká forma, ktorá hladko spája atletiku, pôvab a kreativitu, vyžaduje viac než len zručné manévre; vyžaduje to správny výstroj, najmä pokiaľ ide o obuv. Medzi základné prvky každého tanečnice pri tyči patria ich topánky, životne dôležitý nástroj, ktorý poskytuje priľnavosť, podporu a štýl. Za pôvabom týchto topánok sa skrýva starostlivý výber materiálov, z ktorých každý je vybraný pre svoje jedinečné vlastnosti a prínos k výkonu tanečníka. Poďme sa ponoriť do sveta materiálov používaných na výrobu týchto ikonických topánok na pole dance.

Vinyl a lakovaná koža:

Vinyl a lakovaná koža sú obľúbenou voľbou pre topánky na pole dance, ktoré sú cenené pre svoj elegantný vzhľad a odolnosť. Tieto materiály ponúkajú lesklý povrch, ktorý nielen zvyšuje estetický vzhľad topánok, ale poskytuje aj odolnosť proti odieraniu a opotrebovaniu. Navyše ich hladký povrch uľahčuje pohyb po tyči bez námahy a umožňuje tanečníkom vykonávať otočky, stúpania a inverzie s presnosťou a kontrolou.

Strečové tkaniny:

Začlenenie strečových látok ako spandex alebo elastan do topánok na pole dance zaisťuje priliehavé a pohodlné nosenie. Tieto materiály ponúkajú flexibilitu a elasticitu, vďaka čomu sa topánky prispôsobia tvaru chodidla a zároveň poskytujú dostatočnú podporu. Navyše strečové tkaniny zvyšujú mobilitu a umožňujú tanečníkom vykonávať zložitú prácu nôh a dynamické pohyby s ľahkosťou.

Semiš a umelý semiš:

Semišové a umelé semišové podšívky sú obľúbené pre ich výnimočné vlastnosti priľnavosti, vďaka čomu sú nevyhnutné pre topánky na pole dance. Textúrovaný povrch semišu vytvára trenie o palicu, čím zvyšuje trakciu a zabraňuje skĺznutiu počas výkonu. Táto kľúčová vlastnosť nielenže zvyšuje bezpečnosť tanečníka, ale tiež mu umožňuje s istotou vykonávať kúsky vzdorujúce gravitácii.

Penová výplň:

Pohodlie je prvoradé pre tanečníkov, ktorí trávia dlhý čas vykonávaním zložitých postupov. Na zabezpečenie optimálneho pohodlia a podpory majú topánky na pole dance často penovú výstelku v kľúčových oblastiach, ako je stielka a golier členku. Toto polstrovanie nielen tlmí chodidlo pred nárazmi, ale tiež poskytuje stabilitu a tlmenie nárazov, znižuje únavu a zabraňuje zraneniam počas intenzívnych tréningov.

Kovový hardvér:

Od praciek až po cvoky, kovové kovanie dodáva topánkam na pole dance nádych drsnej sofistikovanosti. Tieto ozdoby slúžia nielen na dekoratívne účely, ale prispievajú aj k celkovej funkčnosti topánok. Vysokokvalitné kovové komponenty zaisťujú odolnosť a spoľahlivosť, odolávajú náročnosti náročných tréningov a výkonov.

Vysoko kvalitné šitie:

Dlhá životnosť a štrukturálna integrita topánok na pole dance výrazne závisí od kvality ich prešívania. Precízne šitie pomocou robustných nití zvyšuje odolnosť topánok a zaisťuje, že vydržia nároky dynamických pohybov a náročných tréningových režimov. Okrem toho zosilnené prešívanie v namáhaných miestach zvyšuje pevnosť topánok, čím sa minimalizuje riziko zlyhania švov počas intenzívnych výkonov.

Záverom možno povedať, že topánky na pole dance sú precízne vyrobené s použitím kombinácie materiálov vybraných pre ich vlastnosti zvyšujúce výkon a estetickú pr��ťažlivosť. Od vinylu a lakovanej kože pre odolnosť až po semiš pre lepšiu priľnavosť, každý materiál hrá dôležitú úlohu pri zaisťovaní pohodlia, bezpečnosti a štýlu tanečnice. Keďže tanec pri tyči sa neustále vyvíja ako uznávaná umelecká forma a fitness disciplína, inovácie a remeselné spracovanie topánok na tanec pri tyči sa nepochybne budú naďalej vyvíjať, čo tanečníkom umožní posúvať hranice svojej kreativity a atletického ducha.

[gravitytheseducer]

Superiniai šitie obuoliai

[ievanavickaite03]

refleksija 2023-09-07

Šiandien paktika buvo truputis kitokia negu praeitos dienos. Šiandien ėjome su dėstytoja Dalia į Valstybės pažinimo centrą. Tas centras yra įkūrtas prezidentūroje, visą tai pasako, kad ši paroda yra apie Lietuvos prezidentūrą ir jos istoriją. Iš šios parodos eksponatų labiausiai patiko kino režisierių apdovanojimai. Labiausiai įsiminiau "Auksinio kiro" apdovanojimą vaidybiniam filmui "Aš esu" 1990. Patiko ši statulelė, nes ji yra graži ir iškart atkreipianti akį. Man šitie apdovanojimai yra įspūdingi, nes čia reik daug darbo įdėti, kad gauti toki apdovanojimą. Filmo dar neperžiūrėjau, įsirašiau jį į neperžiūrėtų filmų sarašą, kuriuos reik būtinai peržiūrėt. Šiaip visa paroda buvo įdomi, bet buvo dalykų, kurie nepatiko. Parodoje minimaliai nepatiko, kad kai žiūrėjome filmuką ant balto stalo (ar kaip ten jį reiktų pavadint) nebuvo įmanoma suprast, nes per daug animacinių elementų pridėta ir neįmanoma buvo sutelkti demėsio, nei į patį filmuką nei į pasakojimą, nes toks formatas išmuša iš vėžių ir pasimečiau, nesugebėčiau atsakyt į klausimą apie ką tas filmukas buvo. Pirmasis parodytas filmukas (dėstytoja minėjo, kad atitinka baigiamojo darbo kriterijus) jis buvo geras, jis pats save papildo, nieko nebuvo per daug, ir buvo akiai malonu žiūrėt, patiko.

[jauniekartupelisi]

10. Tiek meklēts

Nākamajā dienā pierausos kādos astoņos un jutos labi. Enerģijas kapacitāte tāpat man aplauzta kaut kur uz 60% no normas, bet es no rīta sakrāmēju trauķeni, nomazgāju tos traukus, kuru trauķenē neliku, uztaisīju sev tēju un Danai kafiju, vēlāk uztaisīju brokastis un paēdām. Priekš pēdējiem laikiem, tas bija ļooooaati daudz paveikts. Pēc tam gan es biju diezgan izpumpējies, tāpēc ierušinājos dīvānā, ieslēdzu fonā TV un nolēmu nosnausties, lai mazliet atjaunotu spēkus, pirms vakarpusē atkal doties uz slimnīcu. Pamodos ap trijiem. Divi neatbildēti zvani no “No Called ID” un e-pasts un manas ārstējošās dakteres, ka neesmu ieradies uz savu IV dripu. Atzvanīt uz “No Called ID” nevaru. Atbildu uz e-pastu, ka man bija teikts ierasties sešos. Nav atbildes. Es pilnīgi jutu to, kā mans labais nodoms paguēt, lai atjaunotu spēkus pirms slimnīcas, bija kaķim zem astes. Ausīs pulsē, jūtu, kā ceļas temperatūra, galva sāk tā labi reibt un viss atkal tā forši dubultojas. Stress par to, ka ārste man tā panāca pretī ar to mājās laišanu, bet es tagad sanāk, ka esmu viņu uzmetis, iekickoja diezgan pamatīgi. Sapakojos un devos uz slimnīcu. Pa ceļam stresiņš baigi neatlaida. Es jutos tik ļoti vainīgs pie tā, pie kā, iespējams, ka man nevajadzēja justies vainīgam, jo māsiņa teica, lai braucu uz sešiem. Speciāli vēl pārjautāju, vai viņa domā pievakari, nevis rītu. Jā, pievakari.

Aizkūlies līdz slimnīcai, ieeju savā korpusā, pretī nāk māsiņa, kura otrajā dienā pārgurusi mani stūma uz/no MRI. Viņa runā pa telefonu, bet ieraugot mani, krata ar pirkstu. Aizdodos uz savu nodaļu, recepcijā neviena nav. Gaidu. Iet garām kaut kāda māsiņa, kuru ieprieš nebiju redzējis un jautā, vai kaut kā palīdzēt. Atbildu, ka saņēmu dusmīgo e-pastu no dakteres un…viņa mani pārtrauc, paver kāda kabineta durvis un tur esošajam medbrālim saka: “Reku, Tavs pazudušais pacients!”. Ieeju kabinetā, medbrālis uzreiz mani sāk kaunināt. Saka, ka daktere esot ļoti jauka un miermīlīga, bet šodien esot kliegusi, ka mani gandrīz izrakstīja no slimnīcas, ka visi mani gaida (tam gan man grūti noticēt), bet es neierodoties un, ka vispār šitie IV dripi esot TIKAI no rīta. Nesapratu gan, vai tas bija par konkrēto devu vai vispār, jo pirmajā dienā mani pieslēdza ap 18iem, otrajā ap 12iem, trešajā ap 14iem. Bet es neko nepīkstēju. Pajautāju, vai tas nozīmē, ka šodien nekā nebūs un man jādodas prom? Medbrālis piezvanīja dežūrējošajai ārstei un tā atļāva slēgt mani klāt, ja reiz es TOMĒR esot ieradies. Aizgāju uz palātu, iekārtojos gultā un gaidīju. Atnāca medbrālis, paskatījas uz roku un teica, ka katetru būs jāmaina, jo šī esot jau savu nokalpojusi. Prasīja, kurā rokā gribu, teicu, ka man patīk abas, bet es jau esmu pieradis, ka tā labā roka ir norakstīta, lai liek atkal tajā. Viņš apsēdās man pie gultas, izņēma veco katetru, es tur drusku pieasiņoju gultu, bet viņš tikai mierīgā tonī noteica, ka senajā Ēģiptē daudzas kaites esot ārstētas ar asiņu nolaišanu. Atteicu, ka kaites mēdza arī ārstēt ar lobotomiju, bet bez tās es labprāt iztiktu. Lai nu cik viņš centās būs strikts un pikts pret mani, pēc šīs sarunas jutu, ka viņš drusku atmaiga. Jautāju, cik dusmīga bija daktere. Viņš atbildēja, ka ļoti dusmīga un, ja es rīt šitādus jokus izstrādāšot, tad es no viņas dabūšot ar ķebli pa galvu. Teicu, ka rit būšu klāt, cikos vien vajag, ka šis viss bija starpgdījums un miskomunikācija, ka nevienu te negribu lieki kacināt, ka saprotu, ka šis viss ir mani paša labad utt. Sarunājām, ka būšu uz deviņiem rītā. Nomainījis katetru, medbrālis man pieslēdza sistēmu un teica, ka tā kādu pusotru/divas stundas pilēšot. Kādas divas stundas pēc tam, vajagot izmērīt asinsspiedienu, jo no dripa tas varo celties. Piedāvāja palikt tās divas stundas slimnīcā, izmērīt asinsspiedienu un tad doties mājās. Parēķināju, ka tas sanāks ap desmitiem vakarā un pajautāju, vai varu labāk atrast kādu diennakts aptieku, kur to spiedienu izmērīt. Viņš vēl kādas reizes trīs teica, ka varu palikt un nomērīt tepat, bet tomēr piekāpās manam variantam par aptieku. Noskaidroju, ko man teikt aptiekā, ja spiediens ir par augstu un tad divas stundas skatījos telefonā video, kamēr IV drips lēnītēm pilēja manā vēnā.

Kad nesa vakariņas, es atteicos. Medmāsa atvēra manu paplāti, palūkojās iekšā un noteica: “Jā, es arī šito neēstu…” Es pat negribu zināt. Pajautāja, vai varbūt gribu kartupeļus ar kotleti? Atteicu, ka iztikšu un, ka neēdu gaļu. Gulēju tālāk un vēroju savu IV dripu, kamēr istabas biedri laimīgi locīja iekšā savas vakariņas. Nu, izņemot Voloģu, kurš atvēra savu paplāti, iedzēra malku tējas, kaut ko noburkšķēja, uzmeta atpakaļ paplātei vāku un atkal iegāzās atpakaļ gultā. Kad IV drips bija izpilinājies, medbrālis atnāca un noņēma sistēmu no manas jaunās katetras, iedūra man vēderā adatu, kur šoreiz pateica, ka tas esot, lai neveidojas trombi. Norunājām, ka iešu uz to aptieku mērīt asinsspiedienu un, ka rīt no rīta būšu klāt, ne vēlāk kā deviņos. Sapakojos, aizgāju uz labierīcībām un devos prom. Uz atvadām, piegāju vēlreiz pie kabineta, kur bija medbrālis, pateicos par palīdzību un atvainojos par savu “fuckupu”. Viņš sasmaidījās, bet ātri to centās nomaskēt, uzliekot uz sejas masku un atvadījās no manis. Atbraucu mājās un aizgāju pasnaust līdz būtu jādodas uz aptieku. Dana pieteiās sastādīt kompāniju pastaigā. Vakar bija silts, es jutos…ok. Labi pat, salīdzinot ar to, kādā stāvoklī ripoju uz slimnīcu iepriekš. Aizstaigājuši līdz plānotajai diennakts aptiekai, tur viss bija tumšs un tukšs. Ātri atradām, ka nākamā tuvākā diennakts aptieka ir pie Stūra mājas. Diennakts Mēness aptieka. Nonākot tur, šķita, ka tā būtu vienīgā aptieka Rīgā. Rindā priekšā bija kādi astoņi cilvēki un, kamēr gaidījām savu kārtu, aiz mums sastājās apmēram vēl tikpat daudz. Pie apkalpošanas aptiekā tiku nedaudz pēc 23iem. Uz jautājumu, vai man var nomērīt asinsspiedienu, aptiekāre, protams, atbildēja, ka nē. Viņa tikai tirgojot zālet pa lodziņu. Ok, piedāvāju viņai hipotētisku scenāriju, kurā man slimnīcā pilināja tādu un šitādu šķidrumu (nosaukumu, šo rakstot, vairs neatceros), un teia, ka varot celties asinsspiediens. Ja tā, tad, ko viņaman varot piedāvāt, lai ar to cīnītos. Aptiekāre atkāpās solīti nost no lodziņa un atbildēja, ka man jābrauc uz slimnīcu, viņa varot man iedot tikai sirds pilienus…

Mājup devos tukšā. Dana man uztaisīja piparmētru-melisas tēju. Izdzēru to, pēc sajūtām jutu, ka asinsspiediens ir normāls, izmērīju temperatūru, tur arī viss kārtībā. Ap vieniem devos gulēt, lai no rīta atkal celtos un dotos uz savu, cerams, pēdējo intravenozās sistēmas pilināšanas cēlienu.

[ktovie]

Gr54- deň 2

Tak dnes nadherna etapa, naozaj asi to najkrajšie čo sa v horách dá vidieť.

Je to tu samé hore a dole, doliny sú nádherne a geomorfológia týchto kopcov je extrémne zaujímavá - ľadovcové doliny , rozne horniny - s výraznou stopou vrásnenia. Nad nami sem tam ľadovec .

Po ceste drahá chata a ľadovcové jazero :) a neuveriteľný domček z karát …. Teda, bridlicové útvar les orgues.

Jo, včera som nám lepil boty - mne povolilo šitie, Baru sa odlepila podrážka - a dnes to vydržalo Takze mame nádej :)

Ostatne povedia fotky.

19,6km, 1480 do kopca a 2530 M z kopca.

[a-human-washed-ashore]

Daug. Maloniai daug. Nėra taip, kad nepatinka. Mano puodelis arbatos jeigu paklaustum. Su tuom viskas gerai. Malonė tokioje būsenoje būti. Sigh. Juokinga, net. Pasiilgau tikrovės. Taip stipriai. Kad ir chemiškai išprovokuotos. Man tiesiog nerūpės greitai. Tačiau ir tai gerai. Viskas gerai. Kartosiu tai kiek reiks iki kol pats patikėsiu. Šie žodžiai turi tiek daug svorio. Emociško, bet jau man. Ne kiekvienam matau. Viskas gerai.

Your scars will bring me to tears, for nothing will ever be the same again.

See through me while I am crystal clear, im floating up, just floating out of reach

Yeah. Tikrovė daug sunkesnė negu man visada atrodė. Daug paims. Kiek užuot duos? Nežinočiau. Ar man net rūpėtų žinoti? Man regis nebe. Yeah aš turiu baisių baimių. Tokių kurios man ėda. Ėda beperstojo. Nėra jos kasdieninės, jos kaip tik yra nekasdieninės. Nes tu nekasdieninė. Ak, ak. Kad kažkas paprasčiausiai suvoktu kas per mėsmalė dirba mano pasąmonėje. I guess aš daug prašau. Būti suprantamam/suprantamai yra daug darbo, dvipusio ir dažniau vienpusio negu kito.

Ak. Kaip aš troškau šitos kasdienybės grįžio.

Turiu įtarimą, kad viskas yra tiesiog pasyvus savęs naikinimas. Jeigu taip mano pasąmonė daug protingesnė negu aš maniau. Ji nori pabaigos, saldžios arba nesveikai karčios, ne kitos. Ak tu, mano protinguole, kas kito manęs laukia? Laukai per laukus per laukus, gražiausių gėlių, kurios neplanuoja manęs pasigailėti, pjaudamos iš manęs tiek kiek manys, kad pelnau.

Šitie beribiai laukai palaiko mane gyvą tiek, kad gyvenčiau po viso šito prarasto kraujo.

[kormokodranas]

1. gyvenu naujam universitetiniam mieste jau pusę metų, čia yra bbž kiek bibliotekų, bet nebuvau nei vienoj, nes kovid. šiandien pirmą kartą nuėjau į instituto, kuriam dirbu, biblioteką. omaigad. man atrodo, kad man bus atlyginta už visas valandas, praleistas koledžo ir univero science bibliotekoj su sušiktais čepsėtojais, šliurpsėtojais, šniurkšėtojais, kalbėtojais, garsiai muzikos klausytojais, per garsiai besimuistančiais ir patologiniais kosėtojais. ŠITOJ BIBLIOTKOJ NIEKO DAUGIAU BE MANĘS NĖRA, net bibliotekininkai išėjo, nes darbas jiems baigėsi. Čia yra didelis langas į vakarų pusę, daug erdvės, ir net nereikia atsinešt savo įkroviklio, nes yra kompo laidas prie stalo. Aišku, aš vis tiek nieko nenudirbau per tris valandas, bet atleisiu sau, nes čia pirmas vizitas po daug laiko, ir aš apskritai pamiršau ką reiškia bibliotekiauti.

2. o šiaip tai sėdžiu bibliotekoj iki 20:40, nes žinau, kad šeštą valandą kaimynai tūsina kieme priešais mano langą, ir jie mane kvietė ateit, bet aš nenoriu :DDD krč gyvenu boomerių rajone, jie visi tokie per daug malonūs ir jiems labai svarbu bendrauti su kaimynais. nu man irgi faina, kad palaikomi ryšiai su kaimynais, bet dar nepriėjau to lygio, kai noriu tūsint su jais, ir dar neišmokau gražiai pasakyti “ačiū, kad pakvietėt, bet ne, nes visą savaitę dirbau 9-10 valandų kasdien, esu labai pavargusi, ir mano sušikta kambariokė kaip tik šią savaitę nėjo į darbą ir kiekvieną dieną visą laiką buvo užsėdus svetainę su savo kompu ir garsiai klausėsi šūdinos muzikos, todėl aš negalėjau ramiai pavalgyti, turėjau neštis maistą į lovą, ir po to dargi ir negalėjau užmigt, nes kambariokė garsiai žvengė iš lievų bajerių”. nu, sunku visa tai pasakyti kaimynams. 

3. o jau kad pradėjom apie kambariokę, tai gal jinai yra mano karmos kompensacija už tylią biblioteką? nes blet, nu užpisa, nors nėra jinai super blogas žmogus. Ta prasme, nesugadino namo, neapšiko visko, bet man atrodo, kad neapšiko tik dėl to, kad išeina iš namų antrą popiet ir grįžta iš darbo dvyliktą, tai neturi kada šikt. Bet šiaip tai ką aš žinau, sėdi visą dieną svetainėj, o kai nesėdi, tai palieka visus savo daiktus ten ir aš negaliu valgyt prie stalo, nes ten pilna jos daiktų. Nuolat randu per naktį paliktą šviesą garaže ir atidarytas garažo duris, o jos eina tiesiai į virtuvę, ir tada visam pirmam aukšte būna šalta. Ir tada kambariokė ateina ir užvaro termostatą ant 22 laipsnių, nes jai šalta. Tai aš uždarau duris ir nusuku iki 18. Vieną kartą netyčiom jos akivaizdoj panaudojau tą durų kojelę, kad prilaikyčiau garažo duris atviras kol kažką nešiau iš ten, tai jinai manęs nustebus paklausė “čia šitas daiktas padaro, kad durys būtų atviros visą laiką???” ir dabar visada laiko atdaras tas duris :D dar geras buvo, kad privertė namo savininkus išmest seną skalbenkę, nes jinai tipo supelijo (ten buvo kalkės, nes čia vanduo nežmoniškai kietas, ir tos kalkės pajuodo nuo pelėsio ir šiaip nešvarumų, tai jas galima buvo tieisog su actu nuvalyt), ir po to kiekvieną kartą palikdavo naujos skalbenkės duris uždarytas po skalbimo, pakol aš jai neparodžiau, kad reikia išvalyt po guma ir palikt duris atdaras, nes gi vėl supelis viskas. Nu ir šiaip nelabai žmogus supranta, kad sienos popierinės šitam name, ir aš girdžiu kaip jinai pirmą nakties žvengia iš tiktoko video, ir girdžiu dėl to, kad man sunku užmigt per tuos tiktoko garsus

nu bet čia šiaip nusiskundimas. aš neturiu drąsos jai pasakyt, kad mane užpisa šitie dalykai, nes nenoriu būt blogas žmogus. ironiška, kad kuo ilgiau nepasakau, tuo labiau jos nemėgstu ir būtent dėl to esu blogas žmogus :D et. nu nežinau, gal išmoksiu kada nors nubrėžti ribas, ir aišku geriausia būtų mokytis dabar, bet nu man taip skauda galvą :(

[youtuber-pastel-simmer]

WOW ŠITIE PLAUKAI TOKIE GRAŽŪS 💖

[mamagrizknamo]

Traškūs raugo tešlos sausainiai su ruduoju cukrumi

Ties keliuko vingiu, man stabtelėjus, gervės pakyla. Nemanau, kad išgąsdinau, greičiau, prisiminė turinčios neatidėliotinų reikalų kitoje, su mišku besiribojančio lauko pusėje arba ten, kur manęs nėra. Turėčiau gal jaustis trečia ir nereikalinga, bet nesijaučiu - jos gyvena savo gyvenimą, o aš - savo. Be to, čia atsiradau ne pikto kam norėdama - aš tik pavasarį tikrinu.

Kai porelė nuplasnoja, vyturys pakimba - mažutėlis taškelis tik, bet garso tiek, kad net oras virpa. Ir nesuprasi, savimi, tokiu balsingu, džiaugiasi, o gal ateinantį lietų, tuoj sudrėksiančią žemę ir tolumoje kyšančius vienuolyno bokštus sveikina. Tie, paminėti, tuoj ima ir varpais sugaudžia. Metas jau - kojomis šiūrendama nurudusias smilgas pasuku atgalios, arčiau žmonių. Veidu nuteka vanduo, o paliktieji arimai įsisuka į vos vos permatomą rūko maršką, kuri lydės beveik iki pat namų - artėjant prie miesto rūkas droviai pasišalins, užleisdamas vietą savaitgaliniam klegesiui, nerimui ir beveik jokios apčiuopiamos prasmės neturinčiam skubėjimui.

O man, nors esu čia, taip norisi apsisukti ir grįžti į ten, kur dangaus tiek pat, kiek ir žemės. Kur garsai, kvapai ir potyriai susipina į pumpurais besiskleidžiančią ir visiškai nedalomą visumą. Kur vėjas ūžauja ir nėra užuovėjos. Ir į ten, kur jautiesi esantis, o ne tik prabėgantis.

Todėl tebūnie savatgalis su šiek tiek gaivaus oro - be darbų, kuriuos palikus užmaršty, pasaulis ims ir (kažkaip ir kažkodėl) neapsivers, su miltuotomis rankomis ir skaidria nuotaika, kurioje norisi pasilikti bent jau iki rytojaus.

Šitie sausainiai nebūtinai tik savaitgaliui ar tik svečiui. Tiesą sakant, svečiui net nesu kepusi - paprastučiai jie ir visai neįmantrūs. Bet užtat traškūs ir saikingai saldūs - pats tas, kai apglėbus garuojantį arbatos puodelį užsinori popietinio deserto.

Reikės:

-150 g kvietinio raugo (neaktyvaus, t. y., nemaitinto);

-25 g cukraus;

-1/3 a. š. druskos;

-120 g kambario temperatūros sviesto;

-1 a. š. Burbono vanilės ekstrakto;

-210-240 g kvietinių miltų;*

-1 a. š. kepimo miltelių;

-1 kiaušinio (50 g).

Papildomai:

-4-5 v. š. rudojo cukraus.

Gaminimas:

1.Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir išsijoti.

2.Sviestą išsukti su cukrumi ir druska, įmušti kiaušinį, dėti raugą, vanilę ir labai gerai išsukti šaukštu.

3.Per kelis kartus suberti miltus ir užminkyti tešlą. Jei trūksta miltų, galima šiek tiek jų įberti, bet persistengti neverta - tešla neturi būti kieta it akmuo.

Tešlą įvynioti į maistinę plėvelę ir įdėti į šaldytuvą - paprastai tešlą pasiruošiu iš anksto ir laikau šaltuke nuo 12 iki 36 val.

4.Ant darbastalio berti rudojo cukraus, dėti atvėsusią tešlą, pakankamai plonai (0,3 mm) iškočioti ir supjautyti kvadratukais ar stačiakampiukais. Su įmantresnėmis formomis bus sudėtingiau, nes tešla, net ir atvėsusi, bus elastinga, linkusi temptis.

Sausainius išdėlioti skardose (cukruotoji pusė turi atsidurti viršuje) ir kepti 180° C orkaitėje 10-12 minučių - iškepę bus putlūs, traškūs. Beje, jei tešlą kočiosite storėliau, sausainiai keps ilgiau, pvz., paskutinį kartą 5 mm storio tešla į traškius sausainius pavirto per 14 min.

Iškepusiems leisti atvėsti ir skanauti.

*miltų kiekis tešloje priklausys nuo raugo (ilgėliau pastovėjęs šaldytuve jis suskystėja) ir, logiška, nuo pačių miltų - pradžioj berkite mažiausią recepte nurodytą kiekį, o jei tešla pasirodys per daug lipni, pridėkite dar šiek tiek papildomai.

[nezinaukamsitaspuslapis]

Jeigu manęs paklaustų, kaip trumpai apibūdinčiau savo gyvenimo filosofiją, atsakyčiau posakiu „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.”

Bet su amžiumi, vyresnių patarimais ir patirtimi supratau, kad šitie žodžiai turi vieną kabliuką.

Aš jo kažkaip per šventai laikausi. Iš tiesų stengiuosi iš paskutiniųjų būti maloniu, paslaugiu ir gerbiančiu žmogumi, kad ir kaip kartais sunkiai tai sektųsi (shoutout padavėjui iš „Klaipėdos senamiesčio”, kai antram ar trečiam kurse ant pachmo užsisakinėjau sūrio lazdeles lyg ketinčiau paskui jomis padurt tą padavėją, aš tikrai atsiprašau).

Visas bajeris yra tame, kad nebūtinai gauni tokį patį elgesį atgal. Tiksliau, dažniausiai net nesiruošiama daryti gera mainais. Žmonės nepastebi tokių subtilybių, jie neskanuoja kiekvieno tavo poelgio ir nebando jo psichologizuoti. Mūsų smegenys atlieka daugybę procesų, tuo pačiu metu daug ką supaprastindamos arba tiesiog „meluodamos” sąmonei, kad būtų lengviau pakelti egzistenciją arba išgyventi.

Ir nors puikiai tai žinau, vis dar kartais užlipu ant šito grėblio galvodamas, kad va, dabar rodau šitam žmogui rodau pavyzdį, kaip man atrodo protingiausia elgtis šitoje situacijoje ir paskui didžiai nusiviliu, kaip tas Pikachu meme, kai kitas padaro visiškai atvirkščią dalyką ir po kiek laiko, kai dar detaliai paaiškinu situaciją, kaip jaučiausi, kodėl taip elgiausi ir pan., atsitrenkiu į kito nuostabą: „Ką, tu taip galvoji? Tu taip jautiesi? Lol.”

Ilgainiui darosi vis lengviau perdegti nuo to. Bet, kai supranti problemą, lengviau su ja tvarkytis. Ne viskas iš karto.

[poledancebootsclub]

Udržiavanie elegancie: Sprievodca údržbou topánok Poledance

Poledancing nie je len forma fitness, ale aj umenie, ktoré si vyžaduje pôvab, silu a štýl. Poledance čižmy zohrávajú kľúčovú úlohu pri zlepšovaní výkonu a estetiky tanečníka. Na zabezpečenie dlhej životnosti a optimálneho výkonu vašich topánok je nevyhnutná správna údržba. V tejto príručke preskúmame tipy a techniky, vďaka ktorým budú vaše čižmy vyzerať elegantne a budú fungovať bezchybne.

Čistenie:

Poledance topánky často hromadia nečistoty, pot a zvyšky z palice. Pravidelné čistenie je kľúčové pre zachovanie ich vzhľadu a hygieny. Tu je postup čistenia krok za krokom:

a. Čistenie povrchu:

Povrch topánok utrite vlhkou handričkou, aby ste odstránili všetky povrchové nečistoty.

V prípade odolných škvŕn použite jemný mydlový roztok alebo špeciálny čistič kože.

b. Čistenie interiéru:

Vyberte vložky a nechajte ich vyvetrať.

Použite dezodorant na topánky alebo nasypte do topánok sódu bikarbónu, aby ste odstránili pachy.

c. Sušenie:

Vyhnite sa priamemu slnečnému žiareniu alebo zdrojom tepla, pretože môžu poškodiť materiál.

Vyplňte čižmy novinami, ktoré pomôžu absorbovať vlhkosť a udržať svoj tvar.

Ochrana:

Poledance topánky sú často vystavené treniu a kontaktu s palicou, čo môže viesť k opotrebovaniu. Zvážte nasledujúce ochranné opatrenia:

a. Používajte pomôcky na uchopenie:

Aplikujte na podošvy pomôcky na priľnavosť, aby ste zvýšili trakciu a znížili skĺznutie počas výkonu.

Dávajte pozor, aby ste ich nenanášali príliš, pretože nadbytočná pomôcka na uchopenie môže pritiahnuť viac nečistôt.

b. Ochrana pólov:

Palicu pravidelne čistite, aby ste minimalizovali prenos nečistôt a zvyškov na topánky.

Ak je to možné, vyberte si palicu s hladkým a dobre udržiavaným povrchom, aby ste znížili oder.

Ukladací priestor:

Správne skladovanie je rozhodujúce, aby ste predišli deformácii a zachovali štruktúru vašich topánok.

a. Udržujte ich vzpriamene:

Na udržanie tvaru použite tvarovače topánok alebo ich vypchajte hodvábnym papierom.

Vyhnite sa skladaniu alebo skladaniu topánok, pretože to môže spôsobiť záhyby a deformácie.

b. Vetranie:

Čižmy skladujte na dobre vetranom mieste, aby ste zabránili rastu plesní a plesní.

Vyhnite sa plastovým vreckám alebo vzduchotesným nádobám, pretože môžu zachytávať vlhkosť.

Pravidelné kontroly:

Vykonajte pravidelné kontroly, aby ste včas identifikovali akékoľvek známky poškodenia alebo opotrebovania.

a. Skontrolujte švy a šitie:

Skontrolujte švy a šitie, či nevykazujú známky rozpletenia.

Uvoľnené stehy rýchlo opravte, aby ste predišli ďalšiemu poškodeniu.

b. Kontrola päty a podrážky:

Skontrolujte opotrebovanie podpätkov a podrážok.

Vymeňte opotrebované päty alebo podrážky, aby ste zachovali správnu funkčnosť.

Dodržiavaním týchto tipov na údržbu zaistíte, že vaše čižmy zostanú v špičkovom stave, čo vám umožní sústrediť sa na zdokonaľovanie vašich pohybov bez obáv o stav vašej obuvi. S náležitou starostlivosťou budú vaše topánky nielen štýlovo vyzerať, ale poskytnú aj potrebnú podporu a priľnavosť pre úžasný zážitok z poledancingu.

[twitterkaledos]

@nesigaudau:  Labai didelis ačiū mano kalėdinei paslapčių mergaitei (@sujidig) už šitą labai fainą ir jaukią #twitterkalėdos dovanėlę! Aš nežinau ar manęs slapta klausėsi, ar tiesiog gyvena mano sienose, bet puikiai pataikyta dovana - visi šitie dalykai buvo mano kalėdiniam sąraše <3 (šaltinis)